Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-673/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
1-9-673/2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01266-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
T. Š.
Kaltinamasis
I. Š.
Advokatai
Nina Frolovičeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01266-2009-0Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.3., 1.1.7.2.7., 1.1.10.1., 1.2.25.4.4., 2.1.10.1., 2.1.16.1.8., 2.1.16.1.6., 2.3.6.4.5.
(S).NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiajam T. Š.,jo atstovei advokatei Ninai Frolovičevai,kaltinamajam I. Š.,kaltinamojo gynėjui adv. Antanui Jarašiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981 12 13 Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu esant apsvaigus nuo alkoholio, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. lapkričio 26 d. apie 23 val., I. Š., Kėdainių raj. Lipliūnų k., būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas A. R. priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviui T. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis I. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009-11-26 apie 23 val., jis kartu su T. Š. ir R. S. automobiliu ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lipliūnų kaimo važiavo pas draugą į Mištautų kaimą. Mašiną vairavo jis, nors teisės vairuoti transporto priemones neturi, mano, kad tuo metu jo automobilis buvo apdraustas. Automobilį buvo nusipirkęs, bet neįregistravęs savo vardu. Jis buvo išgėręs alaus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Automobiliu važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Mano, kad greitis buvo nesaugus, nes buvo tamsu, šlapia, jie važiavo žvyruotu ir duobėtu keliu. Automobilį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio ir dešiniu automobilio šonu, tai yra tuo šonu, prie kurio sėdėjo nukentėjusysis, trenkėsi į medį. T. Š. taip pat buvo išgėręs, po atsitrenkimo į medį jis tik knarkė ir nieko nekalbėjo, nors prieš eismo įvykį kalbėjo, manė, kad jis miega, nesuprato, kad yra bloga jo būklė, nes buvo tamsu, jis pats buvo pasimetęs, išsigandęs. Atsipeikėję jis ir R. S. ėjo ieškoti pagalbos, kad kas ištrauktų automobilį. Pagalbos nekvietė, nes galvojo, kad atitempus automobilį į šviesą pažiūrės kokia situacija ir tada kvies pagalbą. Jo mašiną ištempė G. K.. Tuomet, pastebėję blogą T. Š. būklę, su R. S. jį iš automobilio ištraukė per priekinį automobilio stiklą, kažkuris – G. K. ar G. V. iškvietė greitąją pagalbą. Policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes buvo išsigandęs. Ne viską gerai prisimena. Nukentėjusiajam per visą laiką, patartas advokato, atlygino 200 Lt žalos, jo neaplankė, nes nenorėjo sutikti nukentėjusiojo motinos, bet T. skambino telefonu, atsiprašė. Su ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutinka visiškai, tačiau mano, jog 50000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, sutiktų su 20000 Lt. Jei galėtų išvykti dirbti į užsienį, 20000 Lt galėtų atlyginti per kokius 4 mėnesius, į užsienį išvykti galimybę turi, tačiau negali, dėl šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Prieš 4-5 metus buvo baustas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Turi tris vaikus. Paskutinė dukra nėra įregistruota kaip jo vaikas. Kaune gyvenančiom dukroms 7 ir 5 metai. Paskutinį kartą išlaikymą joms mokėjo prieš porą metų, pervedė 7500 Lt. Išlaikymas priteistas po 125 Lt, kokį šiuo metu turi išlaikymo įsiskolinimą – nežino. Šiuo metu nedirba, darbe – UAB „Cėgis“ fiksuojama prastova, darbas prasidės atšilus orams ir gavus užsakymą pjauti medieną. Jokio savo turto neturi. Rūko, per mėnesį rūkalams išleidžia apie 150 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo I. Š. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis T. Š. parodė, kad apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas, gerai nepamena. Tai galėjo būti 2009-11-26. Tą dieną prie uždarytos parduotuvės gėrė alkoholį su R. S.. I. Š. atvažiavo automobiliu, sakė, kad galima važiuoti dar alkoholio nusipirkti į degalinę. Prieš avariją važiavo sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo užsisegęs saugos diržą, nes kaltinamasis yra ne vieną automobilį praeityje apdaužęs. Žvyruotu keliu patamsyje I. Š. važiavo gal apie 60-70 km/h greičiu, nors į spidometrą nežiūrėjo. Apie įvykį neatsimena. Atsibudo ligoninėje. Įvykio metu jam buvo sužalota galva, lūžę šonkauliai, koja, žandikaulis. Po traumos apie dvi savaites buvo komoje. Be patirto skausmo, penkis mėnesius pats negalėjo nueiti į tualetą, nevaikščiojo, jam buvo padarytos 4-5 operacijos, kurios vykdavo po 3 val., besibaigiant operacijoms ir nustojus veikti vaistams net juto, kaip yra siuvamos jo žaizdos. Jam negalėjo duoti stiprios narkozės, nes buvo negerai su smegenimis, todėl užšaldydavo. Iki įvykio buvo sveikas, ligoninėje yra buvęs tik kai gimė ir kai reikėjo praeiti medicininę sveikatos apžiūrą. Ligoninėje buvo maitinamas skystu maistu, dabar į žandikaulį įdėtas metalas. Mama lankyti jo atvažiuodavo bet kartą per savaitę, pirkdavo jogurto, sulčių, kokio skanesnio maisto, sauskelnes, tvarsčius. Su sauskelnėmis pragulėjo apie dvi savaites. Avarijos metu vilkėjo džinsus, buvo užsidėjęs naujus botus, vilkėjo odine striuke. Įvykio metu striukė buvo suplėšyta, džinsai sukarpyti ligoninėje ir išmesti, dingo vienas botas. Už odinę striukę mokėjo 300 Lt, už džinsus - 100 Lt. Nežino, ar gulint ligoninėje jam reikėjo pirkti vaistų, to reikia klausti jo mamos. Vaikščiojo su ramentais. Dėl sveikatos patikrinimo, dėl neįgalumo grupės suteikimo važiavo į Kauną, važiavo 2-3 kartus, važinėjo ir į Kėdainių ligoninę. Jį vežiojo mamos pažįstamas kaimynas. Policijoje nebuvo. Paleistas iš ligoninės kelis mėnesius gyveno pas seserį A. A., kuri juo rūpinosi, viską pirkdavo iš savų pinigų. Mama tuo metu slaugė senelę. Į namus iš ligoninių, reabilitacijų sugrįžo po pusės metų. Vaikščioti negalėjo daugiau nei pusę metų, po to sėdėjo ratukuose. 2010 metų vasaros pabaigoje, nors gydytojai draudė, jau pradėjo bandyti pats vaikščioti, nes nebeiškentė. Kaltinamasis jam kelis kartus skambino, bet kalbėjo tik apie savo problemas, neatsiprašė, nebuvo atvykęs aplankyti, nesiūlė atlyginti žalos. Jis ir savo vaikų Kaune nelanko. Šiuo metu jis geria vaistus, kuriuos perka mama, vaistų pavadinimo pasakyti negali. Mama jam pirko ir perka vitaminus. Jis turi staliaus specialybę. Norėjo pradėti dirbti, bet negali, nes nesilanksto kairės rankos pirštai, o jis pats yra kairiarankis, dar šlubčioja, gydymas dar nebaigtas. Dar bus operuojamas, nes reikės išimti iš kojos metalą. Mąstyti gali, tik yra padidėjęs nervingumas. Dabar stengiasi išmokti valgyti viską, bet nėra lengva, nes į žandikaulius yra įdėti svetimkūniai. Su galva nėra gerai, be kitų vaistų vartoja ir vaistus miegui, negali užmigti, nors iki to laiko miegodavo normaliai Prašo priteisti ieškinyje nurodytą 50000 Lt neturtinę ir 3201,53 Lt turtinę žalą. Į ši ieškinį draudimo atlyginta žala neįeina. Šiuo metu jam nustatytas neįgalumas - 25 procentai darbingumas. Dar yra būtina trijų po avarijos nesilankstančių rankos pirštų operacija, nes dėl to negali dirbti.

Liudytojas A. R. parodė, kad automobilis „VW Golf“ registruotas jo vardu, o juo važinėjo sūnus Ž. R.. Sūnus tą automobilį išmainė į kitą automobilį, susikeitė su V. R., o šis pardavė kaltinamajam. Automobilis buvo draudžiamas ne metams, bet mėnesiams. Nežino ar įvykio metu automobilis buvo draustas. Kai įvyko eismo įvykis draudimas turbūt negaliojo.

Liudytojas A. G., nurodė, kad galimai 2009-11-26 apie 22 val., buvo tamsu, kai pas jį prašyti pagalbos atėjo R. S. ir I. Š.. Jie prašė ištraukti mašiną, nes padarė avariją. Sakė, kad atsitrenkė į medį, nuvažiavo nuo kelio, sakė, kad automobilyje sėdi T. Š.. Bandė ištraukti automobilį su arkliu, bet nepavyko. T. Š. kalbinti nebandė. Automobilis „VW Golf“ buvo stipriai sudaužytas. Tuo metu pro šalį dviračiu pravažiavo T. Š. mama. Automobilį ištraukė pro šalį važiavęs kaimynas G. K., kuris automobilį atitempė iki namų. Šviesoj matėsi, kad nukentėjusysis kruvinas, ištraukė jį pro priekinį automobilio langą. Nukentėjusysis nekalbėjo, buvo be sąmonės. Nežino kas iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamasis kieme prašė į sodą patraukti atitemptą automobilį, matėsi, kad jis yra išgėręs. Kaltinamasis važinėdavo automobiliais, kai juos turėdavo, yra turėjęs kelis automobilius. Šiuo metu žino, kad nukentėjusysis geria vaistus, juo perka jo mama. Kai nukentėjusįjį ištraukė iš automobilio, jis buvo su odine striuke, džinsinėmis kelnėmis. Dabar nukentėjusysis kitoks nei anksčiau, pasikeitė jo mąstymas, kalba, nušneka.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo draugai. Galimai 2009-11-26 apie 22 val., susitiko su T. Š., po to sutiko I. Š.. Visi buvo truputį išgėrę, sugalvojo važiuoti į kavinę degtinės. Jis atsisėdo į automobilio galą, Tadas sėdėjo priekyje, vairavo kaltinamasis. Atrodo, kad lijo, buvo šlapia, tamsu, kelias žvyruotas, duobėtas. Kokiu greičiu važiavo – nežino, bet automobilį važiuojant mėtė, gal ir važiavo kokiu 80 km/h greičiu. Prabudo po kažkiek laiko, buvo praradęs sąmonę. Prabudęs pamatė I. ir T.. I. gulėjo ant T. Jis išlipo ir išėjo į kaimą ieškoti pagalbos. Sutiko A., su kuriuo kartu nuėjo į įvykio vietą. Bandė ištraukti automobilį su arkliu, bet nepavyko. Tuo metu I. Š. jau vaikščiojo. Po to, atvažiavo kaimynas su automobiliu ir ištraukė, nutempė automobilį iki I. ir jo namų. Kaip atrodė nukentėjusysis nematė, buvo tamsu. Kaimynas iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu jie patys negalvojo greitosios pagalbos kviesti. Nurodė, kad nukentėjusysis po įvykio tapo kitoks, pasikeitęs jo kalbėjimas, šiek tiek nušneka. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu atsiminė geriau, kur nurodė, jog sėstis į automobilį pasiūlė I. Š., nieko nesakęs užvedė variklį ir važiavo, kur važiuoja, nesakė. Automobilis įsibėgėjo labai greitai ir staiga jį pradėjo mėtyti į šalis, po ko nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. I. norėjo automobilį kuo greičiau ištraukti, prašė G., kad jis arkliu nutrauktų jo automobilį toliau į sodą.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, santykiai normalūs, kaip ir su nukentėjusiuoju. Galimai 2009-11-26 vakare, apie 22 val., pas jį atėjo I. Š. ir R. S. paprašyti ištraukti mašiną, nes nurodė, kad įvažiavo į griovį, minėjo, kad atsitrenkė į medį. Kartu su savo draugę G. V. nuvažiavo į vietą. Buvo tamsu. Automobilį ištraukė iš trečio karto ir atitempė į savo daugiabučio namo kiemą. Eidamas pro šalį išgirdo, kad kažkas knarkia. Kažkuris – I. Š. ar tai R. S. pasakė, kad tai T. miega. Pašvietęs prožektoriumi pamatė kruviną T. Š., matėsi, kad jis be sąmonės. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. I. Š. prašė nekviesti medikų, sakė, kad bus iškviesta policija, turės mokėti baudas. Prieš jų valią iškvietė medikus. Nors jis liepė nukentėjusiojo nejudinti iki kol atvyks greitoji pagalba, I. Š., R. S. ir A. G. pradėjo T. traukti iš automobilio. Ištraukę paguldė ant žemės. Prašė jo nutraukti automobilį į sodą, tačiau jis atsisakė, tada automobilį į sodą arkliu nutempė A.. Tarpusavyje I. Š. ir R. S. tarėsi, kad sakys, jog nukentėjusįjį rado nudaužtą ant kelio. Jo prašė nesakyti, kad viskas įvyko su mašina. I. Š. buvo baisiai perbalęs, bet mąstė, orientavosi lygtai normaliai.

Liudytoja I. Š. paaiškino, kad ji yra T. Š. mama. Žino, kad įvykis įvyko 2009-11-26. Apie tai jai pasakė atėjęs A. G.. Pati matė tą įvykį važiuodama dviračiu pro šalį, bet nežinojo, kad automobilio viduje buvo jos sūnus. Kaune sūnus buvo gydomas keturis mėnesius, o vieną mėnesį Kėdainiuose. Sūnui buvo lūžę dubens kaulai. Jam buvo padarytos keturios operacijos. Į žandikaulį įdėjo metalą. Iš ligoninės išėjęs sūnus gyveno pas savo seserį A. A., nes tuo metu ji prižiūrėjo savo sergančią motiną. Pas seserį sūnus pragyveno du mėnesius, po to vėl gulėsi į ligoninę operacijai. Po operacijos grįžo namo. Tada jau vaikščiojo su ramentais. Kai gyveno pas seserį, sėdėjo vežimėlyje. Dukra pasiėmė ir išmetė po avarijos pasiimtus sūnaus drabužius. Kelnės, striukė buvo suplyšę. Striukę pirko pats sūnus, mokėjo 300 Lt. Už džinsines kelnes mokėjo apie 100 Lt. Batus pirko ji, mokėjo 30 Lt. Po įvykio sūnui reikėjo pirkti vaistus, pirko vaistus „nuo“ nervų, išrašytus gydytojos R., be receptų pirko ir perka papildus, vitaminus, tokius kaip „Barocca Ca Mg“, „Jamieson Total“, „Iapsidal“, kuriuos sūnus vartoja visą laiką, nes jie skirti nervų sistemai, „Bittner immuno caps“, „Nemoril forte“ - kad atsistatytų smegenų veikla. Pirko sūnui ir vaistus smegenims „Notropil“. Yra vaistų kvitų ir pametusi. Kai sūnus gulėjo Kaune, pirko 3 pakus sauskelnių, kurių vienas pakas kainuoja apie 60 Lt. Tvarsčių pirkti nereikėjo. Reikėjo sūnui gerti daug skysčių, todėl pirko visokius gėrimus, natūralias sultis, darė ir sūnui vežė specialų pertrintą maistą, pirko vaisius, jogurtus, grietinę, kitokį maistą. Maisto kvitų nerinko ir neišsaugojo. Reikėjo važinėti į Kauną lankyti sūnaus, važiuodavo kokius du kartus per savaitę, vežė sūnų į Kauną dėl invalidumo grupės, vežiojo į Kėdainių ligoninę. Samdydavo automobilį, veždavo S., kartais nuveždavo ir dukra. Į Kauną nuvažiuoti kuras kainuodavo apie 60 Lt. Yra kvitas. Į Kėdainių ligoninę teko sūnų vežti daug kartų. Kai sūnus gyveno pas seserį, davė dukrai apie 600 Lt, kad brolį prižiūrėtų. Tuo metu sūnus pašalpos dar negavo. Sūnus gyveno pas seserį, nes tuo metu ji prižiūrėjo ir savo visišką negalią turinčią motiną. Sužalotas sūnus jautėsi blogai, keturis mėnesius jis buvo gulintis ligonis, parsivežė į Kėdainius jau sėdintį ratukuose. Ratukuose prabuvo dar du mėnesius. Skusdavosi, kad skauda. Po avarijos pasidarė kitoks - nervingas, neprognozuojamas, pavyzdžiui supykęs telefoną sudaužė, anksčiau tokių dalykų nebuvo. Jam nėra gerai su galva, skauda, mėto į šonus, mąstymas ne toks, nesuvokia kaip reikia gyventi, iš ko gyventi, nusišneka, prarado atmintį, eina ko nors ir pamiršta. Dabar su juo reikia elgtis kaip su vaiku, išlaikyti kaip mažą vaiką. Nebesusigaudo pirkime, nesuvokia pinigų vertės. Gydytojų prognozės nelabai geros, sakė, jog gali būti blogiau, gali išsivystyti epilepsija. Sūnus turi pirmą invalidumo grupę. Namie tik valgyti gali pasidaryti, kitų darbų negali dirbti. Anksčiau dirbo, turėjo draugę, dabar vienas. Vaistus sūnui gerti reikės ilgai, o anksčiau buvo visiškai sveikas.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad jam teko daug kartų vežti T. Š. motiną į Kauno MUK, kurs T. gulėjo sužalotas po avarijos. Jis gyvena Kėdainiuose, yra buvęs kaimynas. Vežant atvažiuodavo 10 km į Lipliūnų kaimą pas I. Š., po to iš Lipliūnų kaimo paimdavo I. Š. ir apie 60 km važiuodavo į Kauno klinikas, o po to, parveždavo I. Š. namo ir vėl grįždavo į namus Kėdainiuose. Vidutiniškai kuras tokiai kelionei kainuodavo apie 60 Lt. Už kurą jam sumokėdavo I. Š.. Vežiodavo, kadangi yra problema iš Lipliūnų kaimo pasiekti Kėdainius, kur į Kauną būtų galima važiuoti autobusu, nes nėra pakankamai autobusų, o be to, tuo metu I. Š. slaugė ir savo ligonę motiną. Vežiojo ir patį T. Š. į Kėdainių ligoninę. Už kurą jam tada sumokėdavo nuo 20 iki 40 Lt, priklausomai nuo to, kur Kėdainiuose dar reikėdavo nuvežti, ar tai vaistų, ar tai sutvarkyti kokių nors dokumentų. Į Kauną lankyti T. I. Š. veždavo vidutiniškai po 2 kartus per savaitę. Į Kėdainių ligoninę T. Š. vežiojo kokius porą mėnesių. Matė, kad Kauno klinikose gulinčiam T. I. Š. veždavo maistą, pasakojo, kad sūnus daro po savimi, guli iškelta koja. Po avarijos Tadas pasidarė kitoks, tapo nervingesnis, nusišneka, tai yra šneka nei šį, nei tą.

Liudytoja A. A. paaiškino, jog ji yra nukentėjusiojo T. Š. sesuo. Tadas po avarijos 4 mėnesius pragulėjo Kauno klinikose, o grįžus namo, porą mėnesių gyveno pas ją, nes čia buvo arčiau Kėdainių ligoninė, į namus Lipliūnų kaime buvo sunku privažiuoti, jos mama I. Š. slaugė sergančią močiutę. Kol gyveno pas ją, T. sėdėjo ratukuose. Po poros mėnesių T. kėlėsi ramentų pagalbą ir jam lūžo po avarijos ant kojos uždėta plokštelė, todėl vėl pateko į Kėdainių ligoninę, kur buvo operuotas. Kol gyveno pas ją, mama T. priežiūrai, tai yra maistui, davė apie 650 Lt. Be to, ji T. nuprausdavo, gamindavo valgyti, o kaip vyras, jis valgė gana daug, savo automobiliu vežiodavo jį į Kėdainių ligoninę, sugirdydavo vaistus, vitaminus, specialų dezinfekuojantį skystį burnai, kuriuos nupirkdavo mama. Kol T. gulėjo Kauno klinikose, savaitės viduryje į ligoninę ją vežiojo S., kuriam mama mokėjo už kurą. Ji mamą į Kauną nuveždavo savaitgaliais, nes kitomis dienomis dirbo. Už kurą mama jai taip pat duodavo pinigų. Žino, kad mama Kauno klinikose gulinčiam broliui pirkdavo ir veždavo specialiai pertrintą maistą, vaistus, pampersus. Po avarijos ji pasiėmė brolio rūbus, iš kurių buvo tik vienas batas, kelnės ir odinė striukė buvo suplėšytos, kruvinos. Po avarijos brolis kentė skausmą, nervinosi, kad nevaikšto, tapo nervingesnis, negali užmigti ir tam reikia vaistų, nelabai valdosi.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio schemos (b.l.3-10) matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Lipliūnų kaime, Kėdainių rajone. Kelias – žvyrkelis. Kelio danga šlapia. Pagal pėdsakus matyti, jog automobiliu buvo nuslysta nuo šlaito, atsitrenkta į medį. Įvykio vietoje automobilis nerastas, aptikta automobilio apdailos detalių nuolaužų, automobilio ,,VW GOLF“, kaip nurodyta eismo įvykio schemoje, priekinis stiklas.

Iš įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo (b.l.11-19) matyti, kad automobilis ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas Kėdainių rajone, Lipliūnų kaime, už garažo, esančio prie daugiabučio namo, automobilis uždengtas juoda plėvele, kuri apdėta malkomis, mediniais pagaliais, akmenimis. Fiksuoti automobilio apgadinimai. Stipriai apgadinta priekinė automobilio keleivio dalis. Keleivio pusėje fiksuotas įstrigęs vienas guminis batas. Apžiūrėjus automobilį fiksuota, jog jo automobilio padangų būklė prasta, neveikia rankinis stabdis, išdaužti visi priekiniai žibintai, stiklai.

Iš VĮ Regitra duomenų (b.l.20) matyti, jog kaltinamojo I. Š. vardu 2009-10-01 yra įregistruotas automobilis VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

Registracijos liudijime (b.l.21) nurodyta, jog automobilis VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) registruotas A. R. vardu.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 43, specialisto išvados Nr. T-A 6329/09(01) ir alkotesterio rodmenų (b.l.23,24,26) matyti, jog 2009-11-27 11:27 val. nustatytas neblaivumas 0,34 promilės, I. Š. medicininė apžiūra pradėta 2009-11-27 11.25 val., išvadoje konstatuota, jog asmuo pagiringas, vairuoti negali, 2009-11-27 12.05 val. paimtame kraujyje rastos 0,22 promilės etilo alkoholio. T. Š. 2009-11-27 0.15 val. paimtame kraujuje rastos 1.64 promilės etilo alkoholio.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G86/10(12) (b.l.55) nurodyta, kad T. Š. aplinkybėse nurodytu laiku, eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžimai, kaukolės pamato lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas, skeveldrinis dešinio šlaunikaulio lūžimas. Kadangi dėl patirtų sužalojimų visumos buvo realus pavojus nukentėjusiojo gyvybei, T. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš Kėdainių raj. PK pažymos (b.l.85) matyti, kad I. Š. niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas.

Iš pažymos (b.l.99) apie nuostolių atlyginimą matyti, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 303,49 Lt turtinės ir 3452,80 (1000 eurų) neturtinės žalos.

Iš medicininių dokumentų (b.l.123-126): etapinės epikrizės, išrašų iš medicininių dokumentų, pažymos apie pragulėtą laiką matyti, kiek laiko T. Š. buvo gydomas, kaip gydomas, kokia jo sveikatos būklė.

Iš neįgaliojo pažymėjimų (b.l.130,169) matyti, jog nuo 2010-04-14 iki 2010-10-13 T. Š. buvo nustatytas 20 procentų darbingumas, nurodytas, jog asmuo nedarbingas. Nuo 2010-10-12 iki 2011-10-11 T. Š. nustatytas 25 procentų darbingumas, nurodyta, jog asmuo nedarbingas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo I. Š., nukentėjusiojo T. Š., liudytojų A. R., A. G., R. S., G. K., I. Š., R. S., A. A. parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 26 d. apie 23 val., I. Š., Kėdainių raj. Lipliūnų k., būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas A. R. priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviui T. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju nustatyta, kad I. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.) bei atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, vairuotojas privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.). Tačiau akivaizdu, kad grubiausiai buvo pažeistas KET 14 punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, jog asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Išnagrinėta bylos medžiaga rodo, kad kaltinamasis, ką ir pats pripažino, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino apklausti nukentėjusysis T. Š., liudytojai R. S., A. G.. Alkotesteriu 2009-11-27 11.27 val., tai yra nuo eismo įvykio 2009-11-26 23 val., praėjus daugiau kaip 12 valandų, kaltinamajam buvo nustatytas 0.34 promilių girtumas (b.l.23,24), o ištyrus 2009-11-27 12.05 val. paimtą kraują – rastos 0.22 promilės alkoholio (b.l.26). Kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Kaltinamasis nurodė, jog teisės vairuoti jis niekada neturėjo. Tai patvirtina ir pažyma apie kaltinamojo asmens duomenis (b.l.85). Akivaizdu, kad kaltinamasis, nesimokęs KET, neturėdamas tinkamo vairavimo mokymo įgūdžių, vairavo nesaugiai ir tai buvo viena iš eismo įvykio kilimo priežasčių. Tai patvirtina nustatytas faktas, kad kaltinamasis važiavo nesaugiu greičiu. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 133 punkte kalbant apie saugų greitį, nenurodytas konkretus jo dydis. Pagal šios teisės normos prasmę svarbu yra tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo konkrečioje situacijoje pasirinktų tokį greitį, kuris leistų valdyti transporto priemonę ir nekeltų pavojaus. Konkretus faktinis greitis, vertinant jį saugumo aspektu, nagrinėjamoje situacijoje nėra esminė aplinkybė, pagal kurią sprendžiama apie eismo saugumo taisykles pažeidžiančių veiksmų buvimą ar nebuvimą. Akivaizdu, kad kaltinamasis važiavo neadekvačiu buvusioms eismo sąlygoms, tai yra tamsiu paros metu, lyjant, esant šlapiai žvyruotai ir duobėtai kelio dangai, esant prastai automobilio padangų būklei, 70-80 km/h greičiu, nes nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės. Visi paminėti pažeidimai sudaro ir KET 9 punkte numatytą bendros eismo dalyvio pareigos pažeidimo sudėtį. Neginčijamai nustatyta, kad vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio I. Š. pažeidė KET 9, 14, 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tai patvirtino ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. Š. sukelti sunkūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu, fiksuotos automobilio apgadinimo vietos priekinėje keleivio pusėje. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad I. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta kaltinamojo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes išklausius jo parodymų akivaizdu, kad jis nuoširdžiai nesigailėjo, nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje atsiprašė formaliai ir piktai, paragintas advokato, per visą laiką nukentėjusiajam, taipogi paragintas advokato, pervedė tik 200 Lt, nors yra sveikas, darbingas, turi statybos ir apdailos darbų atlikimo įgūdžių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nors nusikaltimas neatsargus, tačiau sukėlė sunkias pasekmes, kaltinamasis grubiai pažeidė esminius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio nesiėmė priemonių užtikrinti, kad nukentėjusiajam T. Š. būtų suteikta medicininė pagalba, atvirkščiai, jis pirmiausiai siekė iš eismo įvykio vietos pašalinti ir paslėpti automobilį, prašė kitų asmenų nekviesti greitosios medicinos pagalbos, tačiau pašaliniams asmenims greitąją medicinos pagalbą iškvietus, nors pašaliniai asmenys ir prašė nukentėjusiojo iš automobilio netraukti ir laukti atvykstančių medikų, nukentėjusįjį iš avariją patyrusio automobilio ištraukė, prašė liudytojų medikams meluoti, kad nukentėjęs buvo rastas jau sužalotas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, turi būti vertinama kaip labai pavojinga. Kaltinamasis, jau vieną kartą nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, išvadų nepadarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės įsigijo automobilį, juo ir kitais automobiliais, kaip nurodė liudytojai, važinėjo, o eismo įvykio dieną vėl vairavo būdamas neblaivus, tai yra visi šie jo veiksmai ir sukėlė pavojingas, sunkias pasekmes. Kaltinamojo veiksmai buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga sunkių padarinių kilimo priežastis. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad I. Š. praeityje neteistas, turi nepilnamečių vaikų, dirba, žada atlyginti žalą. Esant šioms aplinkybėms I. Š. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė (BK 50, 61 str.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikui, nes teismas mano, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimą (BK 75 str. 2 d. 4 p.). Prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemone, taikyti kaltinamajam teismas neturi pagrindo, nes toks uždraudimas gali būti taikomas, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemonės kaltinamais neturėjo.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai. Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. R. vardu, vin. Nr. WVWZZZ1GZMW503460, kurį, kaip nurodė A. R. nusipirko kaltinamasis, saugomas Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį – 3201,53 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir prašė priteisti iš LR transporto priemonių draudikų biuro ir kaltinamojo. LR transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu nesutiko. Kaltinamasis su ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutiko visiškai, ieškinį neturtinei žalai atlyginti prašė tenkinti iš dalies, sutiko atlyginti 20000 Lt neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.) nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) 17 straipsnyje nurodyta, kad Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Įstatymo 2 str. nurodyta, kad eismo įvykio žala (toliau – žala) – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Įstatymo 11 str. nurodyta, kad draudikų biuras išmoka per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims (iki 2009 m. gruodžio 10 d.) – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Nurodyto įstatymo 15 str. 4 d. nurodyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Kadangi dėl eismo įvykio kaltas I. Š. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonių valdytojų civiline atsakomybe nedraustą automobilį, pareiga išmokėti žalą, neviršijant įstatyme nurodytų sumų, tenka Draudikų biurui.

Turtine žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos (net jei kaltininko veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti būtent į jį), turi teisę į žalos atlyginimą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį, sužaloto asmens priežiūros, transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos priskiriamos ne negautų pajamų, kurias nukentėjęs būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, kategorijai, o su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų kategorijai. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai - nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Laikantis proceso normų apklaustų asmenų parodymai - viena iš įrodymų rūšių. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrą daiktą, turtą, sumokėjęs už paslaugą, nemato reikalo ar nesusigaudo išsaugoti pirkimo dokumentų, todėl netenkinti ieškinio vien dėl to, kad nėra išsaugoti dokumentai, būtų neteisinga. Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Akivaizdu, kad, kaip šiuo atveju – sveikatos sužalojimus eismo įvykyje patyręs asmuo turėjo praradimų ir išlaidų (jų dydis neabejotinai priklauso nuo sužalojimo sunkumo, gydymo ilgalaikiškumo, prarasto turto vertės, kt.), todėl jo turtinės žalos dydis tokiu atveju nustatomas kaip galima išsamiau išsiaiškinus praradimų, išlaidų atstatant padarytas nusikaltimo pasekmes aplinkybes. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

LR transporto priemonių draudikų biuras nukentėjusiajam atlygino 303,49 Lt turtinę žalą, ir nurodė, kad maisto papildai, vaistai akių ligai, gerklės infekcijai, mažinantys skausmą, gydomasis kremas nepagrįsti gydytojų paskyrimais, nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, nepateikti dokumentai, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti rūbai, nepateikti kelionės bilietai ar kuro sąnaudas patvirtinantys dokumentai prašant išmokėti sumas už kelionės išlaidas, nekompensuojama už papildomą maitinimą, nes nėra gydytojų rekomendacijų, bei šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, nėra dokumentų, kad buvo teikiamos mokamos slaugymo paslaugos namuose, higienos priemonių įsigijimas nesietinas su avarijoje patirtų sužalojimų gydymu.

Teismo nukentėjęs T. Š. prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro: 531,53 Lt (606,57 Lt + 228,45 Lt, - atskaitant draudimo bendrovės kompensuotą 303,49 Lt sumą) pirkti vaistai, vitaminai, papildai, burnos skalavimo skystis, 500 Lt avarijos metu suplėšyti rūbai, 750 Lt kelionės išlaidų (išlaidos vykstant į ligoninę, į Kauną dėl neįgalumo nustatymo, vykstant į teismą); 720 Lt išlaidų papildomam maitinimui (pagerintas maistas, gėrimai), 650 Lt slaugymo išlaidų (slaugant A. A.), 50 Lt higienos priemonėms (losjonai, skutimosi priemonės).

Nukentėjusysis ieškinyje prašė priteisti 500 Lt už dėl eismo įvykio sugadintus rūbus, o apklaustas teismui nurodė, kad avarijos metu buvo suplėšyta ir sukruvinta jo 300 Lt vertės odinė striukė, suplėšytos kelnės, kurių vertė 100 Lt ir dingo vienas botas, kurių pora kainavo 30 Lt. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojos I. Š. ir A. A.. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog nukentėjęs avarijos metu buvo kruvinas, nukentėjusiajam buvo lūžusi koja, todėl akivaizdu, kad net jei avarijos metu kelnės ir nebuvo suplėšytos, tas buvo padaryta suteikiant medicininę pagalbą dėl eismo įvykio nesąmoningam nukentėjusiajam. Byloje esančioje nuotraukoje matyti, kad automobilyje yra nufotografuotas vienas įstrigęs guminis batas (b.l.17). Įvykio aplinkybės patvirtina, kad dėl eismo įvykio buvo sugadinti rūbai, dingo nukentėjusiojo batas. Ir nors nėra rūbų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, teismas daro išvadą, kad rūbų kainos yra realios, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą už sugadintus, prarastus rūbus pagrįstas ir tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytas kainas, ieškinyje prašoma priteisti 500 Lt suma mažintina, priteisiant teismo posėdžio metu nustatytą 430 Lt sumą.

Nukentėjusysis prašė priteisti 720 Lt išlaidų už papildomą maitinimą. Kad nukentėjusiajam buvo teikiamas papildomas maitinimas patvirtino nukentėjusysis T. Š., liudytojos I. Š., A. A., R. S.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl sužalojimo specifikos – lūžusio žandikaulio, nukentėjusiajam buvo būtina skysto maisto dieta. Spec. maisto dieta medikų buvo nurodyta ir išleidus nukentėjusįjį iš ligoninės. Tai patvirtina ir medicininiai dokumentai (išrašas iš medicinos dokumentų b.l.124). Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje nuo 2009-11-27 iki 2010-03-01, reabilitacijoje iki 2010-03-31, visą tą laiką buvo gulintis ligonis su specialiais maitinimosi poreikiais, o išrašant taip pat rekomenduota 3 mėnesių spec. maisto dieta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prašymas priteisti už papildomą ir pagerintą nukentėjusiojo maitinimą yra pagrįstas, prašoma priteisti suma - viso 720 Lt, atsižvelgiant į gydymo trukmę, sužalojimų sunkumo pagrįstus nukentėjusiojo papildomus poreikius, dabartinėmis gyvenimo sąlygomis, žinant kad medicinos įstaigos negali visiškai užtikrinti pilnaverčio ir suaugusiam vyrui pakankamo maitinimo, yra reali, pagrįsta paminėtų apklaustų asmenų parodymais, rašytiniais įrodymais (medicininiais dokumentais), žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinys dalyje dėl išlaidų papildomam maitinimui tenkintinas ir 720 Lt suma priteistina.

Nukentėjusysis ieškinyje ir papildomame ieškinyje prašė priteisti 750 Lt kuro išlaidų, kurias patyrė mokant už kurą nukentėjusįjį vežiojusiems asmenims. Ieškiniuose nurodyta, nukentėjęs paaiškino, liudytojai R. S. ir A. A. patvirtino, kad buvo mokama už kurą nukentėjusįjį vežant iš Kauno ligoninės namo (60 Lt), vežant jį į Kauną dėl neįgalumo nustatymo (3 kartai, viso 190 Lt), vežant į Kėdainių ligoninę (5 kartai mokant po 20 Lt, viso 100 Lt ir 7 kartai mokant po 40 Lt, viso 280 Lt), vežant į teismą į bylos nagrinėjimą (2 kartai viso 80 Lt), vežant nukentėjusiojo motiną I. Š. apklausai į Kėdainių policijos komisariatą (40 Lt). Liudytojas R. S. patvirtino, kad jis T. Š. į Kėdainių ligoninę vežiojo 2 mėnesius po du kartus per savaitę. Vežiodavo, kadangi yra problema iš Lipliūnų kaimo pasiekti Kėdainius. Jo automobilis važiuoja naudodamas dizeliną. Kelias į Lipliūnus blogas. Jam tekdavo iš Kėdainių atvažiuoti iki Lipliūnų kaimo 10 km, nuvežti nukentėjusįjį į Kėdainius 10 km, po to parvežti nukentėjusįjį atgal 10 km ir pačiam vėl grįžti 10 km į namus Kėdainiuose, todėl vienu kartu tekdavo nuvažiuoti apie 40 km. Už kurą vežant nukentėjusįjį į Kėdainius jam sumokėdavo nuo 20 iki 40 Lt, priklausomai nuo to, kur Kėdainiuose dar reikėdavo jį nuvežti, ar tai vaistų, ar tai sutvarkyti kokių nors dokumentų. Vykstant iki Kauno tenka nuvažiuoti apie 60 km ir tiek pat grįžtant namo į Kėdainius. Kelionei į Kauną tekdavo pirkti kuro už 60 Lt. Liudytoja A. A. patvirtino, kad ir ji yra vežusi brolį į Kauną dėl neįgalumo nustatymo, vienam nuvežimui kuras kainuodavo 60 Lt, už kurą pinigus jai sumokėdavo mama. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl eismo įvykyje padarytų sužalojimų (kurių tarpe ir sulaužyta koja), nukentėjęs ilgą laiką negalėjo savarankiškai judėti, iš ligoninės buvo išleistas savarankiškai nevaikštantis, reikalingas kitų pagalbos, ką patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų (b.l.123-125,126), sužalojimų sunkumas įtakojo nukentėjusiojo, kuris dar šlubuoja, gyvenančio kaimo vietovėje, poreikį vykti į mieste esančias medicinos įstaigas, ką patvirtina paminėtuose išrašuose iš medicinos dokumentų gydytojų pateiktos rekomendacijos, poreikį vykti į Kauną dėl neįgalumo nustatymo, todėl teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo abejoti, kad sunkiai judantis nukentėjusysis buvo vežiojamas dėl poreikių, susijusių su sveikatos, prarastos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, grąžinimu ir mokėdamas už kurą kelionėms patyrė turtinę žalą. Teismas ieškinį dalyje dėl nukentėjusiojo motinos vežimo į policiją (40 Lt), dėl nukentėjusiojo vežiojimo į teismo posėdžius (80 Lt), atmeta, nes daro išvadą, kad tai nėra su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Ieškinio dalis dėl prašymo priteisti už kelionės kuro išlaidas, tai yra 630 Lt, nors ir nepateikus išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismo manymu yra reali, pagrįsta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, paminėtais medicininiais dokumentais, nėra pernelyg didelė, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistina 630 Lt kelionių kuro išlaidų.

Nukentėjęs prašė priteisti 650 Lt už slaugymą namuose ir 50 Lt už higienos priemones (skutimosi priemonės, losjonai, dantų pasta). Liudytoja A. A. nurodė, kad brolio T. Š. maitinimui ji per du mėnesius iš motinos I. Š. gavo ir išleido ne mažiau kaip 650 Lt. Nukentėjęs nurodė, kad ir iki eismo įvykio jis naudojo skutimosi priemones, losjonus, kitas higienos priemones. Kaip matyti iš VSDFV sprendimo, T. Š. nuo 2010-04-14 buvo paskirta mokėti 545,26 Lt netekto darbingumo pensija (b.l.131). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodyti 650 Lt slaugymui buvo panaudoti iš ligoninės išleisto nukentėjusiojo maistui, o nurodytomis higienos priemonėmis nukentėjęs naudojosi ir iki eismo įvykio, paminėtų prašomų priteisti išlaidų (650 Lt ir 50 Lt) suma laikytina ne su eismo įvykiu susijusiomis išlaidomis, bet įprastinėmis asmens gyvenimo, tai yra kasdieninio būtino poreikio maitintis, poreikio įprastinei higienai, išlaidomis, todėl šioje dalyje 700 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas.

Nukentėjusysis ieškinyje ir papildomame ieškinyje prašė priteisti 531,53 Lt (606,57 Lt + 228,45 Lt, atskaitant draudimo bendrovės kompensuotą 303,49 Lt sumą) už pirktus vaistus, vitaminus, papildus, burnos skalavimo skystį. Nukentėjęs nurodė, kad jis nuolat vartoja vaistus, tačiau jų pavadinimo, kainos, nurodyti negalėjo. To teismui nenurodė ir apklausti liudytojai, nukentėjusiojo atstovas. Akivaizdu, kad sužalojimus patyrusio nukentėjusiojo sveikatai atstatyti buvo naudojami medikamentai. Kaip matyti iš medicinos dokumentų, išleidžiant iš ligoninės nukentėjusiajam buvo rekomenduota vartoti vaistus nuo skausmo esant poreikiui, vartoti medikamentus trombembolijos profilaktikai. Galimai jis vartojo ir vitaminus, papildus, kaip matyti iš medicinos dokumentų, jam buvo rekomenduojama ideali burnos higiena, todėl galimai vartojo ir skystį burnai. Dalį turtinės žalos už medikamentus atlygino draudimo bendrovė, tačiau teismui neaišku pagal kokius konkrečiai nukentėjusiojo draudimo bendrovei pateiktus dokumentus, nes po byloje esančiais receptais esantys prierašai „apmokėta draudimo“, neatitinka draudimo bendrovės raštuose (b.l.132, 149) nurodytus apmokėtų medikamentų pavadinimus (prie čekio, kur pirkta Tiapridal (b.l.128), už kurį draudimo bendrovė kompensavo, yra ir pirktas medikamentas Memoril Forte, kurio draudimo bendrovės kompensuotų medikamentų sąraše nėra, tačiau po receptu parašyta, jog šios išlaidos buvo draudimo apmokėtos. Kaip matyti iš pateiktų receptų datų (b.l.155-156) nukentėjusiajam vaistai (pvz. recepte lyg įskaitomas kaip Tiapridal, kurio kaina byloje esančiuose čekiuose vid. 21.95 Lt) buvo išrašomi ir po draudimo bendrovės sprendimo kompensuoti dalį turtinės žalos, tame tarpe ir už medikamentus. Tačiau teismui buvo pateikti tik du čekiai, kuriuose nurodyta, jog buvo pirkti medikamentai, kurių bendra vertė 52,41 Lt (b.l.155) ir 94,89 Lt (b.l.156), dar viename čekyje (b.l.155) už 80,15 Lt pirktų medikamentų pavadinimo apskritai nėra. Teismui nebuvo pateikta duomenų (pvz. iš ligos istorijos), kiek ir kokių vaistų nukentėjusiajam reikia vartoti, kokios jų kainos, už kokius tiksliai pirktus ir vartotus medikamentus nukentėjęs prašo atlyginti, už kokį laikotarpį, kokie buvo pirkti ar perkami vitaminai ir maisto papildai, kokia medikamentų paskirtis. Byloje nepateikta arba pateikti duomenys nėra pakankamai aiškūs (pvz. neįkaitomi receptuose esantys medikamentų pavadinimai), be to bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti duomenys, kad nukentėjusiojo gydymas dar nėra užbaigtas (būtina po eismo įvykio blogiau valdomos rankos pirštų atstatymo operacija). Esant tokiai situacijai teismas negali spręsti dėl civiliniuose ieškiniuose nurodytos turtinės žalos išlaidoms medikamentams (vaistams, vitaminams ir papildams, skysčio burnai) dydžio pagrįstumo. Vadovaujantis BPK 115 str., nesant galimybės turtinio civilinio ieškinio šioje dalyje tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir per visą bylos nagrinėjimo laiką negavus papildomos medžiagos, bylos nagrinėjimui besitęsiant pakankamai ilgą laiką, teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos dalyje dėl medikamentų priteisimo palieka nenagrinėtą, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui pripažįstant teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą dalyje dėl išlaidų medikamentams priteisimo civilinio proceso tvarka.

Konstatavus, jog iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dėl 1780 Lt turtinės žalos atlyginimo, turtinės žalos sumai neperžengiant įstatyme nustatytos draudimo įmonės atlygintinos turtinės žalos sumos ribos, 1780 Lt turtinė žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. Š. priteistina iš civilinio atsakovo LR transporto priemonių draudikų biuro.

Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nukentėjusysis prašė priteisti jam 50 000 Lt neturtinės žalos.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Po įvykio nukentėjusysis, iki tol buvęs visiškai sveikas, tapo neįgalus, negali dirbti, normaliai socialiai bendrauti, tapo priklausomas nuo kitų asmenų. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į teismo medicinos ekspertizėje nustatytą dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų (viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžimo, kaukolės pamato lūžimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo, skeveldrinio dešinio šlaunikaulio lūžimo) nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio šiuo metu nukentėjusiajam nustatytas tik 25 procentų darbingumas, į tai, kad nukentėjusysis dėl daugybinių sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelį skausmą, nukentėjęs paaiškino, jog dėl galvos traumos jam medicininių intervencijų metu negalėjo būti taikoma pilnavertė narkozė, todėl jis jautė jo kūnui atliekamas operacijas, patyrė didelius nepatogumus, negalėjo judėti, negalėjo savimi pasirūpinti, prarado bendravimo galimybes, ką be byloje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, patvirtina byloje esantys dokumentai (etapinė epikrizė, 2010-03-31 ir 2010-04-12 išrašai iš medicinos dokumentų), iš kurių matyti, jog dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiajam 2009-10-17 - operuotas žandikaulis, 2009-11-27 – atlikta trepanatio cranii IKS daviklio implantacija, 2010-01-04 – sumontuotas deš. šlaunikaulį fiksuojantis aparatas, pritaikytas skeletinis tempimas, 2010-01-21 – atlikta dešinio šlaunikaulio osteosintezė užrakinama plokštele bei sraigtais, 2010-02-09 – atlikta dešinio šlaunikaulio reosteosintezė metaline užrakinama plokštele ir sraigtais, 2010-02-17 – atliktas osteomielitinio židinio išgramdymas, nuo 2010-06-05 iki 2010-06-28 gydytas Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriuje. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiojo kūne implantuoti svetimkūniai, tai yra dešinys šlaunikaulis sutvirtintas metaline plokštele bei sraigtais, lūžęs žandikaulis sutvirtintas plokštele ir 4 varžtais. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjęs buvo gulinti ligonis, privalėjo tam tikrą laiką naudoti sauskelnes. 2009-11-27 į KMUK paguldytas nukentėjusysis 2010-03-01 į reabilitaciją buvo nukreiptas dar būdamas gulintis ir nevaikštantis ligonis, o išrašant 2010-03-31 nurodyta dar 4 mėnesius neminti dešine koja, vaikščioti ramentų pagalba, vykti gydytojų konsultacijai, vartoti vaistus, nurodyta, kad jis blogiau valdo dešinę ranką, kad jam reikalinga pagalba, specialaus skysto maisto dieta. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų - kojos lūžio, kaip nurodė apklausti asmenys, nukentėjusiajam kilo komplikacija, nes su ramentais judantis nukentėjęs pargriuvo, dėl ko jam lūžo kojos kaulą sutvirtinanti plokštelė ir jis vėl turėjo gultis į ligoninę (b.l.126). Atsižvelgiama į tai, kad eismo įvykyje patirti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai sąlygoja jo dabartinę psichikos būklę, tai yra nukentėjęs, kaip nurodė liudytojai, tapo nervingas, nesivaldantis, neprognozuojamas, nesiorientuojantis tam tikrose srityse - nesuvokiantis kaip reikia gyventi, iš ko gyventi, nebesusigaudantis pirkime, nesuvokiantis pinigų vertės, nusišnekantis, tapęs užmaršus, su kuriuo reikia elgtis kaip su vaiku, išlaikyti kaip mažą vaiką, kuriam gydytojų prognozės nėra geros, nebegalintis dirbti. Nutrūko ir nukentėjusiojo santykiai su mergina. Nukentėjęs nurodė, kad pats be vaistų pagalbos negali užmigti, nes jaučia nuolatinį nerimą, jo trys pirštai po avarijos nesilanksto, o jis turi staliaus specialybę. Atsižvelgiant į tai, kad iki eismo įvykio nukentėjęs buvo visiškai sveikas, akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, esminiai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, nukentėjusiojo sveikata neatsistačiusi ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad sveikata atsistatys, o ne dar labiau pablogės, kad nukentėjęs kada nors galės gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti, sukurti šeimą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo kaltę. Būtina atsižvelgti, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, vairuoti neturint teisės vairuoti. Priešingu atveju transporto priemonės vairavimas rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis I. Š., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, vieną kartą (2007-05-08) jau būdamas nubaustas administracine nuobauda už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, pakankamai greitai techniškai netvarkingu automobiliu važiuodamas blogomis kelio ir oro sąlygomis, puikiai suvokė, kad jo veiksmai gali sąlygoti eismo įvykio kilimo tikimybę. Jo veika, kurią jis padarė būdamas neblaivus, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes, pažeisdamas KET, sukelia blaivus vairuotojas. Be to, šioje byloje būtina įvertinti ir kaltinamojo veiksmus įvykus eismo įvykiui. Kaltinamasis po eismo įvykio nesiėmė priemonių užtikrinti, kad nukentėjusiajam T. Š. būtų suteikta medicininė pagalba, atvirkščiai, jis pirmiausiai siekė nuslėpti eismo įvykį, liudytojų prašė meluoti, kad nukentėjęs buvo rastas jau sužalotas. Liudytojai nurodė, kad kaltinamasis, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, važinėjo automobiliais. Tai yra visi kaltinamojo veiksmai, kurie sukėlė pavojingas bei sunkias pasekmes, buvo dėsninga, bet neatsitiktinė padarinių kilimo priežastis. Kaltinamasis I. Š. nurodė, jog jis ilgą laiką dirbo užsienyje, moka atlikti remonto darbus, jokio savo turto neturi, turi tris vaikus, trečias vaikas nėra registruotas kaip jo vaikas, vaikams išlaikymo nemoka keli metai, nežino ar turi išlaikymo įsiskolinimą, turi galimybę išvykti dirbti į užsienį, 20 000 Lt galėtų atlyginti per 4 mėnesius, rūkalams per mėnesį išleidžia apie 150 Lt. Teismas mano, jog visiškai nepateisinama, kad per visą laiką nuo kaltinamojo sukelto eismo įvykio 2009-11-26, nukentėjusiajam atlygino tik 200 Lt žalos ir tą padarė tik 2010-10-27 paragintas advokato. Akivaizdu, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, dirba, teismui nepateikė jokių duomenų, kad negauna pajamų, moka dirbti paklausą turinčius darbus, tačiau per metus sunkiai sužalotam nukentėjusiajam atlygino tik tokią sumą, kuri beveik prilygsta kaltinamojo rūkalams per mėnesį išleidžiamai sumai. Visa tai, kas išdėstyta, teismui sveiko, darbingo ir turinčio galimybę uždirbti, kaltinamojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip sunkios.

Nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir nukentėjusiojo neatsargų ir neapdairų elgesį, kuomet jis, matydamas, kad kaltinamasis yra vartojęs alkoholio, sėdo į tokio asmens vairuojamą automobilį, nors būdamas suaugęs asmuo privalėjo suvokti ir suvokė kilusią riziką, tačiau nepareikalavo kaltinamojo sustoti ir jo nevežti.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10 000 Lt iki 120 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-507/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-284/2009, Nr. 2K-204/2009, Nr. 2K-1/2009, 2K-556/2008, 2K-424/2008, 2K-114/2008). Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad T. Š. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas - 40 000 Lt, neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 3452,80 Lt (1000 eurų) sumos, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi LR transporto priemonių draudikų biuras nukentėjusiajam atlygino įstatyme numatytą maksimalų (3452,80 Lt arba 1000 eurų) neturtinės žalos dydį (b.l.132,149), 40 000 Lt neturtinės žalos suma priteistina iš kaltinamojo I. Š..

N. T. Š. iš Kėdainių teismo depozitinės sąskaitos pervestini 200 litų, gauti iš kaltinamojo (2010-10-27 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus – b.l.170), ir įskaitytini į T. Š. priteistą 40 000 Lt neturtinės žalos sumą. Paminėtą 200 Lt sumą nukentėjusiajam pervedant į jo įgalioto (b.l.120) asmens – I. Š. sąskaitą (b.l.132) (duomenys neskelbtini); 73000; „Swedbank“, AB.

Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš I. Š. priteistini 67,75 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusp rendė:

I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, įpareigojant I. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. R. vardu, vin. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam I. Š..

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1780 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo T. Š. naudai.

Priteisti iš I. Š. 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. Š. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl 890 Lt (aštuonių šimtų devyniasdešimties litų) turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl 531,53 Lt turtinės žalos už medikamentus priteisimo palikti nenagrinėtu, pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl išlaidų medikamentams priteisimo civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. Š. iš Kėdainių teismo depozitinės sąskaitos, į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įgalioto atstovo I. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini); 73000; „Swedbank“, AB, pervesti 200 Lt (du šimtus litų), gautus iš kaltinamojo I. Š. (2010-10-27 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus), nurodytą sumą įskaitant į T. Š. priteistą 40 000 Lt neturtinės žalos sumą.

Priteisti iš I. Š. 67,75 Lt (šešiasdešimt septynis litus 75 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė