Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9938-776/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarui D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti, kad po J. B. mirties Šiaulių miesto 6-ajame notarų biure pradėtoje paveldėjimo byloje pagal J. B. 1999-09-08 pasirašytą testamentą, nurodyta testatoriaus valia palikti vienintelei paveldėtojai – R. P., visą testatoriui priklausiusį nekilnojamąjį turtą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) apima visą šiuo adresu esantį nekilnojamąjį turtą kaip vientisą mėgėjiško sodų sklypo paskirties turtinį kompleksą t. y. tiek pagrindinius daiktus, tiek jų priklausinius, 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, šaligatvį) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kreipusis į notarą D. J. sužinojo, kad pagal testamento turinį notaras formaliai negalės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo dėl viso sodo komplekso, o tik dėl testamente nurodyto žemės sklypo ir sodo namelio. Pažymėjo, kad garažas yra tik sodo namelio priestato sudedamoji dalies, o ne savarankiškas daiktas, o testatorius palikdamas testamentu pareiškėjai visą sodo paskirties žemės sklypą ir sodo namelį, neišskirdamas jokių dalių bei kitų paveldėtojų, aiškiai išreiškė valią visą turtą kaip vientisą turtą palikti vienam paveldėtojui, t.y. pareiškėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-02 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl viso palikėjo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ji turės teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 511–512 straipsnių pagrindu.

Teismas iš pareiškimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarą D. J. dėl J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo pagal 1999-09-08 testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės, kuriame nurodyta, kad testatorius palieka 0,06 ha žemės sklypą, sodo namelį, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) pareiškėjai. Notaras D. J. 2015-10-07 pranešimu, atsižvelgdamas į tai, kad palikėjo testamente nurodyti ne visi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą išduos tik dėl tų statinių, priklausiusių pareiškėjui, kurie nurodyti J. B. 1999-09-08 testamente. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės pareiškė reikalavimą teismine tvarka nustatyti (išaiškinti) testatoriaus valią jo1999-09-08 sudarytame testamente, o ne nustatyti realiai esantį ar buvusį faktą, turintį juridinę reikšmę. Teismas pažymėjo, kad teismai tokio pobūdžio faktų (dėl bet kokių dokumentų turinio) nenustatinėja. Taip pat teismas nurodė, kad kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios, notaras, neturi įgaliojimų pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme LR CPK XXVII skyriuje nustatyta tvarka, o pareiškėjai išaiškino, kad notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, šaligatvio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ji turės teisę kreiptis į teismą LR CPK 511–512 straipsnių pagrindu.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį ir tęsti pareiškimo nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi LR CPK normose, reglamentuojančiose juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, nėra nustatyta jokio draudimo ar ribojimo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bet kokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas klaidingai interpretavo pareiškėjos pateikto pareiškimo turinį konstatuodamas, jog pareiškėja prašė nustatyti (išaiškinti) testatoriaus valią, kadangi iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. konstatuoti, kad testamente minimas turtas - „0,06 ha žemės sklypas ir sodo namelis, esantys sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), teisine prasme vertintinas kaip vientisas (nedalomas) turtinis vienetas (nekilnojamojo turto visuma), apimanti žemės sklypą ir sodo namelį, t.y. tiek sodo namelio gyvenamąją dalį, tiek ir jo (sodo namelio) priklausinius – pastatą - garažą bei kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinį, šaligatvį).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja į teismą kreipėsi atsižvelgusi į notaro pateiktus duomenis. Be to, pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas negalėjo riboti jos pasirinkto teisių gynimo būdo ir neturėjo pasisakyti, kad ji gali kreiptis į teismą vėliau ir kitais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti LR CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-396/2007).

Iš bylos duomenų matyti, kad 1999-09-18 J. B. sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko 0,06 ha žemės sklypą, sodo namelį, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Iš Šiaulių miesto VI-ojo notarų biuro notaro D. J. 2015-10-07 pranešimo matyti, kad pareiškėja (įpėdinė) J. B. palikimą priėmė nesudarant turto apyrašo. Minėtame pranešime notaras taip pat nurodė, kad suėjus trijų mėnesių terminui, įpėdinei paprašius paveldėjimo teisė pagal testamentą liudijimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas šiai įpėdinei būtų išduotas tik į testamente nurodytą turtą (27 b.l.). Iš pareiškėjos teismui pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio matyti, kad pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad testatoriaus valia palikti vienintelei paveldėtojai – R. P., visą testatoriui priklausiusį nekilnojamąjį turtą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) apima visą šiuo adresu esantį nekilnojamąjį turtą kaip vientisą mėgėjiško sodų sklypo paskirties turtinį kompleksą t. y. tiek pagrindinius daiktus, tiek jų priklausinius - 0,0600 ha žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą, pastatą – garažą ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, šaligatvį) (1-6 b.l.).

Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia atskirajame skunde apeliantė, iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad pareiškėja siekia, jog teismas išaiškintų testamente nurodytą testatoriaus valią, o ne, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytų realiai esantį ar buvusį juridinį faktą. Pareiškėjos teiginys, kad ji konkrečiu atveju prašė teismo konstatuoti kas patenka į turtinio vieneto sudėtį, o ne išaiškinti testamento turinį, yra nepagrįstas, prieštaraujantis bylos esmei bei, nepaisant vienokios ar kitokios formuluotės, vertintinas kaip tapatus reikalavimui išaiškinti testatoriaus valią.

Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal LR CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – LR CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl juridinių faktų nustatymo nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir, kad notaras tokius dokumentus atsisakė išduoti. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje neesant duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimą notaras pareiškėjai atsisakė išduoti ir, kad įgyvendinti jau esamų subjektinių teisų nenustačius juridinio fakto pareiškėja negali, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, yra pagrįsta, atitinkanti tiek materialinės, tiek procesinės teisės nuostatas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis, kadangi minėta įstatymo norma numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentą, kad skundžiama nutartimi yra pažeidžiami jos interesai, kadangi bylos duomenis neginčijamai patvirtina, kad esant visoms teisinėms prielaidoms palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, pareiškėja nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad šias teises siekė realizuoti įstatymų nustatyta tvarka - kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, notarui atsisakius atlikti notarinius veiksmus kreipėsi į teismą LR CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina savo antspaudu. Remiantis Notariato įstatymo 41 straipsniu, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai.