Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

5. Pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, kai dingę dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą ir pareiškėjas kita, neteismine tvarka negali jų gauti. Pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tik teismui padarius išvadą, kad šis turtas buvo įgytas teisėtai ir nustatyta tvarka. Teismų praktika pripažįsta, kad pastato, žemės ar miško sklypo valdymo nuosavybės teise faktus galima įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

6. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

7. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja paveldėjo sutuoktinio palikėjo J. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nenurodytas garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris neregistruotas palikėjo vardu, tačiau pastatytas palikėjui ir pareiškėjai būnant santuokoje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad garažui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, būdama vienintelė įpėdinė, atnaujino garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ir 2023 m. vasario 6 d. buvo parengta nauja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi dėl nuosavybės teisių į garažą įregistravimo, tačiau prašymai buvo atmesti, nesant pakankamai duomenų, tačiau 2024 m. vasario 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos priimtame sprendime konstatuota, kad pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. Liudijimą, pareiškėjos įgaliotos atstovės I. R. pasirašytą Deklaraciją, 2023 m. vasario 6 d. ND bylą ir šių dokumentų pagrindu siekė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tiek garažą, tiek mirusio J. A. P. nuosavybės teisę į jį, bei nors garažas yra laisvoje valstybinėje žemėje, t. y. žemės sklypas po šiuo statiniu neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, 2023 m. vasario 6 d. ND bylos duomenimis, garažas pastatytas 1973 metais, Nekilnojamojo turto registro dokumentų archyve saugomos Valstybinio Respublikinio Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-08-15 parengtos Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis garažo statybos metai – taip pat 1973 m. Iš prie bylos pridėtų priedų matyti, kad 1972 m. gruodžio 11 d. J. A. P. buvo išduotas Individualinės lengvosios mašinos garažo projektas ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbams. J. A. P. vardu šio statybos leidimo pagrindu 1992 m. rugpjūčio 15 d. suformuota garažo, buto, namo techninės apskaitos byla. Šie minėti dokumentai byloje patvirtina, kad J. A. P. nuosavybės teise priklausančiam statiniui - garažui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 1972 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą/garažą, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti bei buvo leista jį eksploatuoti ir 1973 m. garažas buvo pastatytas ir iki mirties buvo valdomas palikėjo J. A. P. bei faktiškai priklausė palikėjui, tačiau nebuvo įregistruotas turto registre. Minėtų dokumentų pagrindu darytina išvada, kad nei J. A. P. kaip savininko, nei pačios pareiškėjos kaip teisėtos valdytojos teisių turinio, niekas iš trečiųjų asmenų, taip pat ir vietos valdžios įstaigas neginčijo. Kadangi, kaip minėta, 1972 m. gruodžio 11 d. J. A. P. buvo išduotas Individualinės lengvosios mašinos garažo projektas ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbams, jo vardu suformuota 1992 m. rugpjūčio 15 d. garažo, buto, namo techninės apskaitos byla, darytina išvada, kad mirusysis J. A. P. sąžiningai įgijo daiktą - garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį valdė atvirai, kaip savą nuo pat garažo pastatymo 1973 m., ir naudojo savo turtą iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties garažą prižiūri pareiškėja. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad palikėjui ir pareiškėjai priklausančios teisės yra pagrįstos ir teisėtos. Bylos duomenys ir juose užfiksuoti faktai, sudaro pagrindą išvadai dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių egzistavimo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nustatytini pareiškėjos prašomi juridinę reikšmę turintis faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šis juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai nustatomi su tikslu įregistruoti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, siekiant įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, kad J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1972 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą/garažą bei buvo leista jį eksploatuoti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises į statinį, kad J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti nuosavybės teises.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.