- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-946/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00213-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- SP Brand Holding EEIG
- Atsakovas
- UAB „NEVETAS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SP Brand Holding EEIG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-302/2013 pagal ieškovo SP Brand Holding EEIG ieškinį atsakovui UAB „NEVETAS“ dėl veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo: uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą padangomis (t. y. jas siūlyti, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti), pažymėtomis Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotais prekių ženklais „DUNLOP“ (reg. Nr. 12602) arba „D“ (vaizd.) (reg. Nr. 12604), kurios į Europos Sąjungos ir (ar) Europos Ekonominės Erdvės rinką yra išleistos ne ieškovo arba neturint ieškovo sutikimo; priteisti iš atsakovo 10 507,31 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotų prekių ženklų „DUNLOP“ (reg. Nr. 12602) ir „D“ (vaizd.) (reg. Nr. 12604), registruotų 12-tos klasės prekėms „kaučiuko padangos arba padangos kaučiuko pagrindu“ bei „padangos“ žymėti (toliau – Prekių ženklai), savininkas bei turi išimtines teises į šiuos prekių ženklus šioms prekėms Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teisme vykusios civilinės bylos Nr. 2-5519-653/2012 metu ieškovas gavo rašytinius įrodymus, kurie liudija, kad į Lietuvos Respublikos (kartu ir į Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybių narių) rinką atsakovas išleido šiais prekių ženklais pažymėtas prekes (padangas), kurių pavadinimas, modelio pavadinimas ir matmenys atitinkamai yra šie: Dunlop SP-400 225/60 R16 98H; Dunlop DZ-101 195/55 R15 85V; Dunlop LM-702 195-65 R15 91H; Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W; Dunlop FM-901 205/50 R16 87V. Ieškovas nustatė, kad tokių pavadinimų, modelio pavadinimų ir matmenų padangų ieškovas niekada nėra pažymėjęs prekių ženklais bei nėra jų išleidęs į ES ar EEE valstybių narių rinkas, taip pat niekada nėra davęs sutikimo tai daryti tretiesiems asmenims. Laikytina, kad atsakovo siūlomos padangos nėra ir niekada nebuvo skirtos ES ar EEE valstybių narių rinkoms, todėl bet koks atsakovo disponavimas, įskaitant prekybą, šiomis padangomis bei tokia atsakovo veikla apskritai pažeidžia ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnyje, ir yra neteisėta. Atsakovas nepripažįsta vykdantis ieškovo teises pažeidžiančią prekybą prekėmis (padangomis) ir neketina tenkinti ieškovo reikalavimų. Ieškovo teigimu, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ginčo padangos, pažymėtos Prekių ženklais, buvo išleistos į ES ar EEE rinkas paties ieškovo ar jo sutikimu, t. y. kad išimtinės ieškovo teisės į šias padangas yra pasibaigusios, ir kad atsakovas vykdo teisėtą paralelinę prekybą (kaip tą numato PŽĮ 40 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovas 2009–2012 m. prekiavo ieškinyje nurodytomis padangomis. Pažymėjo, kad PŽĮ 38 straipsnyje ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnyje numatytos prekių ženklo savininko teisės (uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir/ar paslaugoms, t. y. tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, atlikti kitus veiksmus) nėra absoliučios. Šių teisių apribojimai yra numatyti 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 6 ir 7 straipsniuose bei yra perkelti į PŽĮ. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas prekių ženklo savininko teisių pasibaigimas, kai prekės paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į ES rinką. Regioninis ženklo savininko teisių pasibaigimo principas įtvirtintas ir ES teisėje – 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti. Teismas pažymėjo, kad bylos šaliai, teigiančiai, jog išimtinės teisės yra pasibaigusios, tenka šio fakto įrodinėjimo pareiga. Pripažino, kad atsakovo pateikti duomenys iš ieškovo valdomo portalo tireportal.com, kuriame skelbiama apie prekybą Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W padangomis, įrodo, jog ieškovo sutikimu prekiaujama padangomis, pažymėtomis „DUNLOP“ prekių ženklu. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad ieškovo teisės yra išsemtos, jam išleidus ar jo sutikimu išleidus prekių ženklu „DUNLOP“ pažymėtas padangas į prekybą Europos Sąjungoje. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovo oficialaus interneto puslapio www.dunlop.eu, matyti, jog yra oficialūs ieškovo gaminių platintojai Lietuvoje, kurie platina ieškovo ženklu „DUNLOP“ pažymėtas padangas. Pažymėjo ir tą aplinkybę, kad ženklu „DUNLOP“ pažymėtomis padangomis yra prekiaujama tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse, tačiau ginčas yra dėl pačių padangų dydžio. Ieškovo reikalavimo esmė dėl prekybos padangomis tokio dydžio, dėl kurio ieškovas nebuvo davęs sutikimo prekiauti Europos Sąjungoje, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje padangos dydis nedaro įtakos prekių ženklų „DUNLOP“ (reg. Nr. 12602) ir „D“ (vaizd.) (reg. Nr. 12604) nei individualių, nei išskirtinių savybių, todėl Padangų išleidimo į apyvartą neteisėtumą grindžiant tik padangų dydžiu, neginčijant ir nenurodant kitų prekių ženklų savininko teisių pažeidimo, toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad pagal PŽĮ 40 straipsnį ieškovo teisės prekių ženklo „DUNLOP“ atžvilgiu Europos Bendrijos rinkoje yra pasibaigusios ir atsakovas be ieškovo sutikimo gali siūlyti, platinti ir/ar importuoti šiais prekių ženklais pažymėtas padangas. Atsakovas pateikė duomenis, kad ginčo padangos yra sertifikuotos naudojimu ES. Nenustatęs, kad ieškovo teisės yra pažeistos ieškinyje nurodytu būdu, teismas sprendė, kad jų ginti nėra pagrindo ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo neturtinio reikalavimo dalyje panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo neturtinį reikalavimą patenkinti visiškai, o turtinio reikalavimo dalyje – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo išvadą, kad ieškovo išimtinės teisės yra pasibaigusios Europos Sąjungos (ES) rinkoje, todėl jų ginti nėra teisinio pagrindo, teismas grindė trimis aplinkybėmis, kurios, apelianto nuomone, negali pagrįsti ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teisių pasibaigimą šios bylos kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad atsakovas galėtų remtis (gintis) prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo principu, jam teko pareiga įrodyti, jog ginčo padangos, kurias 2009–2012 m. atsakovas pardavė UAB „Balsana“, į ES rinką buvo išleistos paties ieškovo arba trečiųjų asmenų su ieškovo sutikimu. Pirma, teismas neteisėtai ir nepagrįstai savo sprendimą grindė tuo, kad interneto svetainėje tireportal.com yra siūlomos Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W padangos. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė negali pagrįsti ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teisių pasibaigimo. Šioje svetainėje pateikiama bendra informacija apie 2013 m. rugsėjo 26 d. siūlomas padangas. Jokios informacijos apie tai, kad ieškovas būtų pats išleidęs arba davęs kam nors sutikimą išleisti į ES rinką būtent 2009–2012 m. ginčo padangas (atskirus jų vienetus), nėra. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atskirų prekių vienetų siūlymas nereiškia šių prekių vienetų išleidimo į rinką. Net ir tuo atveju, jeigu teismas teisingai sprendė, kad ieškovo išimtinės teisės buvo pasibaigusios į vieną ginčo padangą (Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W), tai savaime nereiškia, jog ieškovo teisės buvo pasibaigusios ir kitas keturias ginčo padangas. Antra, teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai savo sprendimą grindė tuo, kad interneto svetainėje www.dunlop.eu nurodytos Lietuvos įmonės taip pat siūlo ieškovo Prekių ženklais pažymėtas padangas. Šioje interneto svetainėje nurodytų Lietuvos įmonių interneto svetainėse yra pateikiama bendra informacija apie šių asmenų 2013 m. rugsėjo 25 d. siūlomas padangas. Nagrinėjamoje byloje apskritai nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iš šių įmonių būtų pirkęs ginčo padangas. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytose interneto svetainėse, kituose šių asmenų dokumentuose (sąskaitos faktūrose) pateikiama informacija yra susijusi ne su ieškinio faktinį pagrindą sudarančiomis ginčo padangomis, išskyrus vieną ginčo padangą (Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W). Trečia, teismas neteisėtai ir nepagrįstai savo sprendimą grindė tuo, kad neva ieškovo Prekių ženklais pažymėtos ginčo padangos yra sertifikuotos naudojimui ES rinkoje. Atsakovo pateikti Jungtinės Karalystės Transporto priemonių sertifikavimo agentūros išduoti sertifikatai yra išduoti ne pagal 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyvą 92/233/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų padangų bei jų montavimo pritaikymo, kaip teigė atsakovas, o pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – Ženevos sutartis) priedą – Taisyklę Nr. 30. Ženevos sutartis (taip pat Direktyva) nustato išimtinai techninius reikalavimus pneumatinėms padangoms, jų atitikties šiems techniniams reikalavimams patvirtinimo sąlygas, bandymo metodiką ir jų atitikties ženklinimą. Šie dokumentai neturi nieko bendro su prekių ženklų savininko išimtinių teisių atsisakymu. Be to, minėtuose sertifikatuose nurodomi gamintojai (Japonijos bendrovės) neturi ir neturėjo teisių į ieškovo Prekių ženklus ES.
Be aptartų trijų aplinkybių, teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčas yra dėl konkretaus „dydžio“ padangų. Apeliantas su tuo iš dalies sutinka. Vis dėl to teismas taip pat nurodė, kad padangų „dydis“ nedaro įtakos nei individualių, nei išskirtinių ieškovo Prekių ženklų savybėms. Toks teismo vertinimas apeliantui yra sunkiai suprantamas ir nesuderinamas su PŽĮ. Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovas turi teisę įgyvendinti savo išimtinę teisę į visas ieškovo Prekių ženklais pažymėtas padangas, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kitų matmenų (PŽĮ 37 str., 38 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prekių ženklo savininko išimtinės teisės gali pasibaigti tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į ES rinką prekių ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu. Būtent atsižvelgdamas į šią taisyklę ieškovas savo teisių pažeidimą byloje grindžia įrodymais apie atsakovo prekybą ne bet kokios ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis, o tik tomis Prekių ženklais pažymėtomis padangomis, kurių pats nėra išleidęs į ES rinką ir nėra davęs sutikimo tai daryti tretiesiems asmenims. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovo nurodoma teismų praktika yra neaktuali.
2. Teismas pažeidė procesinės teises normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovas šioje byloje reiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus – dėl veiksmų uždraudimo (neturtinis reikalavimas) ir nuostolių atlyginimo (turtinis reikalavimas). Kadangi teismas, vertindamas ieškovo neturtinį reikalavimą, nenustatė ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teisių pažeidimo, teismas nesprendė turtinio reikalavimo ir dėl jo nepasisakė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu nesutiktų ir spręstų, kad ieškovo teisės vis dėlto buvo pažeistos, apeliantas prašo neturtinio reikalavimo dalyje panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, o turtinio reikalavimo dalyje – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kuris galėtų šį reikalavimą išnagrinėti iš esmės ir dėl jo priimti savo sprendimą. Šį prašymą apeliantas grindžia tuo, kad teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nesiėmė priemonių užtikrinti savo 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarčių dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovo įvykdymo. Būtent šie įrodymai leistų įvertinti ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastą ir nustatyti padarytą žalą, tokiu būdu sudarant galimybę ieškovui tinkamai ir visiškai suformuluoti bei pagrįsti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (iki šiol ieškovo turtinis reikalavimas buvo grindžiamas paties ieškovo surinktais rašytiniais įrodymais). Atsakovas be pateisiamos priežasties atsisakė vykdyti minėtas nutartis, o teismas nesugebėjo užtikrinti savo nutarčių įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo teisės į Prekių ženklus ES ir EEE yra išsemtos, todėl apeliantas negalėjo reikšti tokio ieškinio. Ieškovas Europos ir pasaulio padangų gamintojams jau seniai suteikė licencijas žymėti padangas prekių ženklais „DUNLOP“ ir „D“, todėl ES rinkoje teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo prekes yra pasibaigusios. Atsakovas nėra gamintojas ir negamina prekių su ženklu „Dunlop“ ir „D“, o jas perka su galiojančiais sertifikatais ir vykdo paralelinį importą iš įvairių šalių. Net jeigu ieškovas turėtų prekių ženklo teises į konkretų padangos modelį, kurį nurodė ieškinyje, pakanka pasitikrinti informacija internete, kad būtų įsitikinta, jog šie modeliai yra išleisti ir jais prekiaujama ES, todėl išimtinai atsakovui riboti prekybą ieškovas neturi teisės. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais dėl ginčo padangų nesertifikavimo ES ir EEE. Byloje pateikti sertifikatai patvirtina, kad gaminiai sertifikuoti ES ir EEE rinkoms. Gaminių sertifikavimas yra atliekamas iš esmės vieninteliu tikslu – nustatyti, ar jie atitinka ES rinkoje platinamų gaminių reikalavimus, o tai daroma tik sąmoningu tikslu – įgyti galimybę juos platinti ES rinkoje. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis neatsakingas už pasirinktus prekybos atstovus. Prekių ženklo savininko teisės gali pasibaigti ir kai prekes į rinką išleidžia ne pats ženklo savininkas, o su prekių ženklo savininku ekonomiškai susijęs ūkio subjektas, pvz., jo įgaliotas atstovas ar licencijos turėtojas. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad ginčo modelio padangas atsakovui pardavė ieškovo pasirinktas prekybos atstovas UAB „Dagris“. Ieškovas teikė teismui neteisingus duomenis apie savo paties duotus sutikimus ir prekybą ES ir EEE. Nors ieškovas įrodinėjo, kad visų penkių ginčo padangų modelių jis nėra išleidęs į ES ir EBB rinkas, tačiau interneto svetainės tireportal.com (oficiali Europoje Goodyear ir Dunlop svetainė) matyti, kad ES ir EEE rinkose prekiaujama ginčo padanga Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W. Pats apeliantas pripažįsta šią aplinkybę. Šioje byloje taip pat svarbi teismo išvada, kad prekių ženklo savininkas negali drausti prekybos dėl konkretaus padangos dydžio.
2. Dėl laisvo prekių judėjimo ir paralelinio importo. Ieškovas sąmoningai ir tikslingai siekia šioje byloje nagrinėti tik prekių ženklų apsaugą, tačiau tokia siaura teisinė apsauga negali būti taikoma, nes ja tiesiogiai siekiama pažeisti ES laisvo prekių judėjimo garantiją, reiškiančią, kad prekių judėjimui ES rinkoje negali būti nustatomi jokie apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
3. Ieškovo nurodyta teismų praktika šioje byloje pagrįstai nebuvo taikoma.
4. Dėl prevencinio ieškinio įrodinėjimo pareigos. Siekdamas prevencinio ieškinio patenkinimo ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus. Ieškovas ieškinyje kalba apie penkis padangų modelius, kurie tariamai pažeidžia jo teises, o ieškiniu siekia uždrausti vykdyti prekybą visomis padangomis, pažymėtomis ieškovo Prekių ženklais. Atsakovo žiniomis, padangų su ieškovo Prekių ženklais išleista į prekybą apie 100 modelių. Ieškovas apeliaciniame skunde atskleidė savo ieškinio prieštaravimą logikai ir teisei. Aptarinėdamas įrodymus apie jo paties prekybą per interneto svetainę tireportal.com apeliantas teigia, kad nėra svarbu, kuo dabar prekiaujama, o yra svarbu kaip buvo 2009–2012 m. Juk ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia ateities prekybą uždrausti tariamu neišleidimu į rinką gaminių, kuriais pats prekiauja. Atsakovo nuomone, tai akivaizdus ieškovo nesąžiningumas. Ieškovas neįrodė atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų.
5. Dėl turtinio reikalavimo. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija turtinį reikalavimą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes ieškovas neįrodė turtinio reikalavimo ir jis teisėtai buvo atmestas. Teismas buvo surinkęs visus įrodymus ir pagal juos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovas pagal PŽĮ turi teisę reikalauti iš atsakovo įrodymų, tačiau pagal CPK 199 straipsnio 3 dalį ir 188 straipsnį atsakovas neprivalo pateikti rašytinių įrodymų. Ieškinį turi įrodyti ne atsakovas, o ieškovas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotų prekių ženklų „DUNLOP“ (reg. Nr. 12602) ir „D“ (vaizd.) (reg. Nr. 12604), registruotų 12-tos klasės prekėms „kaučiuko padangos arba padangos kaučiuko pagrindu“ ir „padangos“ žymėti (toliau – Prekių ženklai), savininkas (t. 1, b. l. 12–13). Atsakovas 2009–2012 m. prekiavo ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis, kurių pavadinimas, modelio pavadinimas ir matmenys atitinkamai yra šie: Dunlop SP-400 225/60 R16 98H; Dunlop DZ-101 195/55 R15 85V; Dunlop LM-702 195-65 R15 91H; Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W; Dunlop FM-901 205/50 R16 87V (toliau – ginčo padangos). Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teisme vykusios civilinės bylos Nr. 2-5519-653/2012 metu ieškovo gauti rašytiniai įrodymai: atsakovo ir UAB „Balsana“ sudaryta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „Balsana“ sandėlio kortelės; atsakovo ir UAB „Balsana“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 15–61). Ieškovas ir „Goodyear Dunlop Tires Baltic OÜ“ (ieškovo Prekių ženklais pažymėtų padangų platintojas Baltijos šalyse) 2012 m. liepos 18 d. ir 2012 m. liepos 20 d. raštu patvirtino, kad šios kompanijos nenaudoja ir jokiai trečiajai šaliai nesuteikė sutikimo naudoti ieškovo Prekių ženklus Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijoje, neišleido ir jokiai trečiajai šaliai nedavė sutikimo išleisti ginčo padangas į ES ir EEE teritoriją (t. 1, b. l. 62-63). Europos Sąjungos (1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo) ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai (Prekių ženklų įstatymas (toliau – PŽĮ)) numato, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtines teises į prekių ženklą. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia įregistruoto prekių ženklo savininkui išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms. Prekių ženklo savininkas, vadovaudamasis minėta išimtine teise, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; 5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos aukščiau nurodytus veiksmus. PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas taip pat suteikia prekių ženklo savininkui, ginant savo teises, teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad minėtos išimtinės prekių ženklo savininko teisės nėra absoliučios. Atskirsdamas į ieškovo reikalavimus atsakovas šioje byloje rėmėsi regioniniu teisių pasibaigimo principu, kurio esmė yra ta, kad prekių ženklo registracija nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti jo prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į ES rinką. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, asmuo, kuris remiasi teisių pasibaigimo principu, privalo įrodyti teisių išnaudojimo faktą ir jo turinį. Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ginčo padangos, pažymėtos ieškovo Prekių ženklais, buvo išleistos į ES arba EEE rinkas paties ieškovo ar su jo sutikimu, t. y. kad išimtinės ieškovo teisės į ginčo padangas yra pasibaigusios ir kad atsakovas vykdo teisėtą paralelinę prekybą. Minėta, kad ieškovas neigia, jog būtų išleidęs arba trečiajai šaliai davęs sutikimą išleisti ginčo padangas į ES ir EEE teritoriją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai išaiškinęs ES ir nacionalines teises normas, reglamentuojančias susiklosčiusią situaciją, ir paskirstęs įrodinėjimo pareigą, neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl ieškovo išimtinių teisių pasibaigimo.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, išimtinės teisės ES ir EEE rinkose yra pasibaigusios, t. y. ir atitinkamai atsakovo nebuvo pažeistos, iš esmės grindė keliomis aplinkybėmis, dėl kurių teisėjų kolegija atskirai pasisako. Prieš tai būtina atkreipti dėmesį, kad prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo principas buvo ne kartą aiškintas tiek ES teismų, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad: būtent ta šalis, kuri remiasi teisių pasibaigimu principu, privalo įrodyti teisių pasibaigimo faktą ir turinį; prekių ženklo suteikiamos teisės gali pasibaigti tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į ES rinką ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu; prekių ženklo savininko sutikimas, jog prekes tiesiogiai į ES rinką išleistų trečiais asmuo, gali būti numanomas tiek, kiek toks sutikimas išplaukia iš aplinkybių, buvusių prieš prekių išleidimą į ES rinką, tuo pat metu ar atsiradusių po tokio išleidimo, ir nedviprasmiškai įrodančių prekių ženklo savininko atsisakymą savo išimtinių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012). Teisėjų kolegijos įsitikimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakė vadovautis nurodytoje byloje pateiktas kasacinio teismo išaiškinimais. Nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės yra panašios, nes abiejose bylose atsakovai prekiavo prekėmis, kurių ieškovai nebuvo išleidę ar davę sutikimo jų išleisti į ES rinką, be to, ieškovas rėmėsi ne konkrečių minėtos bylos aplinkybių vertinimais, o bendro pobūdžio prekių ženklų savininko teisių pasibaigimo principo aiškinimo apibendrinimais.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis iš oficialios Goodyear ir Dunlop interneto svetainės tireportal.com, kurioje Europoje prekiaujama ir ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis (t. 2, b. l. 58–100). Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad šioje interneto svetainėje siūlomos tik Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W padangos. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kad atsakovas būtent 2009–2012 m. pardavė UAB „Balsana“ ginčo padangas, kurios paties ieškovo arba trečiųjų asmenų su ieškovo sutikimo nebuvo išleistos į ES rinką. Apeliantas teisingai nurodo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad minėtoje interneto svetainėje pateikiama informacija apie 2013 m. rugsėjo 26 d. siūlomas padangas, tarp jų ir Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W. Jokios informacijos apie tai, kad ieškovas būtų pats išleidęs arba davęs tretiesiems asmenims sutikimą išleisti į ES rinką būtent ieškinyje nurodytu laikotarpiu (2009–2012 m.) atsakovo UAB „Balsana“ parduotas ginčo padangas, atsakovo pateiktuose duomenyse nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje interneto svetainėje siūloma tik viena iš penkių ginčo padangų, t. y. Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W, tačiau nepateikta duomenų apie kitas keturias ginčo padangas. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis iš interneto svetainės tireportal.com neturėjo pagrindo daryti išvados, kad ieškovas 2009–2012 m. buvo pats išleidęs ar davęs sutikimą išleisti tretiesiems asmenims ginčo padangas į ES rinką, t. y. kad nurodytu laikotarpiu ieškovo išimtinės teisės į ginčo padangas buvo pasibaigusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. minėtame portale buvo siūloma padanga Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W, galėtų tik patvirtinti ieškovo teisių pasibaigimą į šią padangą nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. ir tai tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad kuris nors subjektas būtų pasinaudojęs šiuo pasiūlymu. Priešingu atveju būtina vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, kad atskirų prekių vienetų siūlymas nereiškia šių priekių vienetų išleidimo į rinką (ESTT 2004 m. lapkričio 30 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-16/03).
Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Dunlop oficiali interneto svetainė www.dunlop.eu patvirtina, jog oficialūs ieškovo atstovai Lietuvoje (UAB „Eoltas“, UAB „Dagris“, UAB „Autotoja“ ir kt.) platina ieškovo Prekių ženklais pažymėtas padangas. Kaip ir aukščiau aptartu atveju, atsakovo pateikti duomenys iš interneto svetainėje www.dunlop.eu nurodytų Lietuvos įmonių interneto svetainių (t. 2, b. l. 4–17) patvirtina faktą tik apie 2013 m. rugsėjo 25 d. parduodamas padangas. Jokios informacijos, kad ieškovas būtų davęs nurodytoms Lietuvos įmonėms sutikimą išleisti į ES rinką būtent 2009–2012 m. atsakovo UAB „Balsana“ parduotas ginčo padangas, atsakovo pateiktuose duomenys nėra. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodytų Lietuvos įmonių interneto svetainėse nurodyta tik viena iš penkių ginčo padangų, t. y. Dunlop SP Sport Maxx TT 225/50 R17 94W. Tačiau nepateikta duomenų apie kitas keturias ginčo padangas. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis (interneto svetainėje www.dunlop.eu nurodytų Lietuvos įmonių interneto svetainių duomenys), neturėjo pagrindo daryti išvados, kad ieškovas 2009–2012 m. buvo davęs sutikimą šioms įmonėms išleisti ginčo padangas į ES rinką, t. y. kad nurodytu laikotarpiu ieškovo išimtinės teisės į ginčo padangas buvo pasibaigusios. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tą aplinkybę, kad prekių ženklo savininko išimtinių teisių pasibaigimo principo taikymui yra būtinas ne bet kieno, o būtent prekių ženklo savininko sutikimas išleisti prekę į ES rinką, kaip teisingai nurodo apeliantas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad interneto svetainėje www.dunlop.eu nurodytoms Lietuvos įmonėms ieškovas būtų davęs tokį sutikimą.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais sertifikatais, nepagrįstai nustatė, kad ginčo padangos yra sertifikuotos naudojimui ES rinkoje (t. 1, b. l. 123–142). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apelianto šiuo klausimu išdėstytais argumentais, kad atsakovo pateikti sertifikatai yra išduoti pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priedą – Taisyklę Nr. 30. Ši sutartis nustato išimtinai techninius reikalavimus pneumatinėms padangoms, jų atitikties šiems techniniams reikalavimams patvirtinimo sąlygas, bandymo metodiką ir jų atitikties ženklinimą ir neturi nieko bendro su prekių ženklo savininko išimtinių teisių atsisakymu. Be to, apelianto teigimu, minėtuose sertifikatuose nurodomi gamintojai (Japonijos bendrovės) neturi ir neturėjo teisių į ieškovo Prekių ženklus ES. Taigi ir šie atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas būtų davęs nurodytoms Lietuvos įmonėms sutikimą išleisti į ES rinką būtent 2009–2012 m. atsakovo UAB „Balsana“ parduotas ginčo padangas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad ieškovo reikalavimų esmė yra dėl atsakovo prekybos padangomis tokių matmenų, dėl kurių ieškovas nebuvo davęs sutikimo prekiauti ES rinkoje. Pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje padangos matmenys niekaip nedaro įtakos ieškovo Prekių ženklų nei individualių, nei išskirtinių savybėms, todėl išleidimo padangų į apyvartą neteisėtumą grindžiant tik padangų matmenimis, neginčijant ir nenurodant kitų prekių ženklų savininko teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą laikė nepagrįstu. Iš tiesų, ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo Prekių ženklų konkretaus modelio ir konkrečių matmenų padangos, tačiau nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad padangų matmenys nedaro įtakos nei individualių, nei išskirtinių ieškovo Prekių ženklų savybėms. Ieškovui priklausantys Prekių ženklai yra registruoti 12-tos klasės prekėms, t. y. „kaučiuko padangoms arba padangoms kaučiuko pagrindu“ ir „padangoms“. Sutiktina su apelianto pozicija, kad ieškovas turi teisę įgyvendinti savo išimtinę teisę į visas jo Prekių ženklais pažymėtas padangas, nepriklausomai nuo jų metmenų. Pakartotinai pažymėtina, kad prekių ženklo savininko išimtinės teisės gali pasibaigti tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į ES rinką prekių ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu. Iš ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovas savo teisių pažeidimą būtent ir grindžia įrodymais apie atsakovo prekybą ne bet kokiomis ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis, o tik tomis, kurių pats nėra išleidęs į ES rinką ir nėra davęs sutikimo jų išleisti tretiesiems asmenims. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad tokiomis padangomis šioje byloje yra penkios ginčo padangos, kurios atsakovo 2009–2012 m. parduotos UAB „Balsana“, kadangi būtent tokio modelio ir matmenų padangų, ieškovo teigimu, jis nėra išleidęs į ES rinką ir nėra davęs sutikimo tai padaryti kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės atkartoja atsakovo šioje byloje pirmosios instancijos teismui jau pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis atsakovo argumentais, todėl teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, iš esmės pasisakė ir dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl atsakovo argumentų apie laisvo prekių judėjimo principą ir paralelinį importą, pažymėdama, kad prekių ženklo savininko teisių ir laisvo prekių judėjimo teisės principo tarpusavio sąveika, įskaitant paralelinį importą, buvo išsamiai nagrinėta tiek ES, tiek Lietuvos Respublikos teismų. Jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje, kuria vadovautis atsisakė pirmosios instancijos teismas, pateikiama išsami analizė šiuo klausimu, joje teismas atmetė analogiškus samprotavimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teisės yra pasibaigusios ES ir EEE rinkoje, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo jų ginti (CPK 329 str. 1 d.). Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas naikintinas ir, esant visoms ieškovo prevencinio ieškinio sąlygoms, ieškovo neturtinis reikalavimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad ieškovas siekia uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą ne tik ginčo padangomis, bet ir visomis ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje prašė teismo uždrausti atsakovui vykdyti prekybą ne visomis ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis, o tik tomis, kurios į ES rinką yra išleistos ne ieškovo arba neturint ieškovo sutikimo. Taigi, tenkinus ieškovo neturtinį reikalavimą, atsakovas be jokių apribojimų galės prekiauti visomis ieškovo Prekių ženklais pažymėtomis padangomis, tačiau prieš tai turės įsitikinti, ar jos į ES rinką yra išleistos su ieškovo sutikimu.
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teisių pažeidimo, nesprendė kito ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir dėl jo nepasisakė. Teisėjų kolegijai padarius priešingą išvadą dėl ieškovo neturtinio reikalavimo pagrįstumo, laikytina, kad yra neatskleista bylos esmė dėl ieškovo turtinio reikalavimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šio reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis patenkino ieškovų prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovo, tačiau jos nebuvo įvykdytos. Ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovo rašytinius įrodymus, kurie leistų įvertinti ieškovo teisių pažeidimų mastą ir nustatyti ieškovui padarytą žalą bei sudarytų galimybę ieškovui tinkamai ir visiškai suformuluoti ir pagrįsti savo turtinį reikalavimą, nes kartu su ieškiniu ieškovas buvo pateikęs tik paties ieškovo surinktus įrodymus. Dėl šių priežasčių, panaikinus skundžiamą sprendimą, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kadangi bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą.
Ieškovo SP Brand Holding EEIG ieškinio dalį dėl neturtinio reikalavimo patenkinti – uždrausti atsakovui UAB „NEVETAS“ (j. a. k. 125057864) Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą padangomis (t. y. jas siūlyti, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti), pažymėtomis Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotais prekių ženklais „DUNLOP“ (reg. Nr. 12602) arba „D“ (vaizd.) (reg. Nr. 12604), kurios į Europos Sąjungos ir (ar) Europos Ekonominės Erdvės rinką yra išleistos ne ieškovo SP Brand Holding EEIG arba neturint ieškovo SP Brand Holding EEIG sutikimo.
Bylos dalį dėl ieškovo SP Brand Holding EEIG ieškinio dalies – turtinio reikalavimo (nuostolių atlyginimo) – grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.