Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo

V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda, 170² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) bauda. Nuspręsta konfiskuoti iš V. Z. planšetinį kompiuterį „Lenovo TB-X306X“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Priteista valstybei iš V. Z. 350 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 33 straipsniai garantuoja žodžio ir spaudos bei valdžios kritikos laisvę. Nurodoma, kad perkelta informacija nebuvo draudžiama nei Youtube tinklaraštyje, nei Facebook paskyroje, nes perspėjimų ir pastabų ar blokavimų iš šių tinklaraščių negauta, turinys necenzūruotas.

3.3. Taip pat pažymima, kad bausmės rūšis pasirinkta tinkamai, kadangi bauda yra švelniausia bausmės rūšis ir dar labiau jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neneigiamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nesutinkama su V. Z. veikų kvalifikavimu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 170² straipsnio 1 dalį. Tvirtinama, kad V. Z. veiksmų nereikia vertinti kaip neapykantos ukrainiečiams, pritarimo Rusijos Federacijos karinei agresijai Ukrainoje, pažymima, jog V. Z. tik viešino informaciją, konflikto vertinimo neteikė.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, jų visetą ir iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo V. Z. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje, 170² straipsnio 1 dalyje. Nors teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino įrodymus, netinkamai traktavo jo išsakytą nuomonę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad V. Z. padarė BK 170 straipsnio 2 dalyje, 170² straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, specialistu apklaustas prof. V. V., ištirti rašytiniai bylos dokumentai. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė V. Z. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nuteisimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį

7. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 170 straipsnio 2 dalies redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs veiksmai – 1) tyčiojimasis iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; 2) jų niekinimas; 3) neapykantos jiems skatinimas; 4) kurstymas juos diskriminuoti. Tai tam tikri aktyvūs, vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui pateikiant specialiai šališkai, neobjektyviai parinktas ir išdėstytas žinias, nuomones, faktus, vertinimus, išvadas ir pan., išreiškiančias kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį asmens nusistatymą prieš tam tikras žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis, skatinant ir kurstant kitų visuomenės narių (tokių pareiškimų klausytojų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, niekinamą požiūrį, tokių asmenų diskriminaciją. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu.

8. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad savo viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar per masinės informacijos priemonę tyčiojasi, niekina, skatina neapkęsti arba kursto diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį ir nori tai daryti. Dėl kokių motyvų jis tai daro, atsakomybei reikšmės neturi.

9. Apeliaciniu skundu neginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. jog V. Z. sau priklausančioje Facebook paskyroje patalpino kaltinime nurodytus vaizdo įrašus iš Youtube platformos ir naudodamasis savo socialinio tinklo Facebook paskyra parašė kaltinime nurodytus komentarus. Tačiau skunde dėstomi iš esmės tie patys argumentai, kuriuos nuteistasis V. Z. buvo nurodęs duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentavo, kodėl V. Z. veiksmai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius, ir teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia argumentacija.

10. Pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo V. Z. pareiškimų adresatas buvo neapibrėžtas žmonių ratas. Pažymėtina, jog nuteistasis V. Z. komentarus skelbė ir vaizdo įrašus talpino savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook. Aplinkybę, jog jo įrašus matė neapibrėžtas žmonių ratas patvirtina 2022 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gyvena toks V. Z., jo Facebook paskyroje nuolat yra dalinamasi propagandine medžiaga apie Ukrainą, (duomenys neskelbtini) bendruomenėje žmonės labai nepatenkinti jo prorusiškomis pažiūromis ir tokios informacijos sklaida internetinėje erdvėje. (t. 1, b. l. 1-4).

11. Analizuojamu atveju baudžiamojoje byloje buvo būtina įrodyti, kad V. Z. atlikdamas nuosprendžio 1.1–1.14 punktuose nurodytus veiksmus, viešai niekino ir skatino neapykantą prieš ukrainiečius, ir tai padarė tiesiogine tyčia.

12. Nuteistasis V. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. parodė, kad pripažįsta, kad per nuorodas į Youtube platformą savo Facebook paskyroje jis patalpino kaltinime nurodytus vaizdo įrašus. Jis pripažįsta ir tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje bei savo asmeninėje Facebook paskyroje paskelbė kaltinime nurodytus įrašus. Pasisakydamas dėl Facebook rašytų savo komentarų paaiškino, kad 1945-1946 metais Niurnbergo tribunole kapitalistinės Vokietijos organizacija, Hitlerio partija buvo pripažinta nusikalstama organizacija. Jo nuomone, Stepanas Bandera yra karo nusikaltėlis, o ne liaudies didvyris, tačiau ukrainiečių valdžia jį pasirinko kaip savo didvyrį. Net ir lietuviai pradėjo „garbinti Banderą, pritarti ukrainiečiams, pritarti Ukrainos nacistinei valdžiai“. Kaltinamojo teigimu, anksčiau nacizmas vadinosi ruduoju maru, tačiau dabar pakeitė spalvą, pakeitė didvyrius ir tapo „mėlyngeltoniu“ maru. Dėl šių priežasčių, kai ant jo telefono buvo uždėtas Ukrainą palaikantis atvaizdas, jis pasipiktino ir paprašė tą atvaizdą nuimti. Dėl tų pačių priežasčių jis savo įrašuose vartojo išsireiškimus „nacistinis šūkis „SlavaUkrain“”, „Ukrainos banderiniai nacistai“. Jo įraše minimi „naciukai“ yra Ukrainos „banderinės valdžios“ kariškiai, Ukrainos valdžia. Nacizmą jis supranta kaip vienos nacijos iškėlimą prieš kitas, vienos rasės iškėlimą ir kitų sunaikinimą, kaip tai darė Hitleris su žydais. Jo manymu, Ukrainos valdžia yra nacistinė. Kaltinime nurodytais vaizdo įrašais jis dalinosi norėdamas suteikti kitiems žmonėms informacijos apie tai, kas vyksta, nes Lietuvos žiniasklaidos priemonės nešališkos informacijos nepateikia. Taip pat nurodė, kad prieš dalindamasis kaltinime nurodytais vaizdo įrašais jis peržiūrėjo jų turinį ir suprato, kokia informacija juose yra pateikiama, nurodė, kad jam yra žinoma oficiali Lietuvos Respublikos pozicija, smerkianti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Nurodė, kad Ukrainoje vyksta „specialioji operacija“, nes nė viena iš valstybių nėra paskelbusi karo, todėl karu to vadinti negalima. Atsižvelgiant į pačio nuteistojo parodymus, galima daryti išvadą, jog nuteistasis suprato, jog savo veiksmais jis viešai niekina ir skatina neapykantą žmonių grupei, kadangi nurodė, jog supranta rusų kalbą, prieš dalindamasis vaizdo įrašais juos peržiūrėjo, patvirtino, jog jam žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra smerkiama Rusijos Federacijos agresija Ukrainoje.

13. Nuteistasis V. Z. teigia, jog jis tiesiog norėjo paskelbti informaciją, aiškina, jog nėra nurodęs, kad pritaria Rusijos agresijai Ukrainoje, deklaruoja, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus tik naudojosi savo žodžio laisve, siekė tik paskleisti viešai prieinamą informaciją, todėl tokius jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus nebuvo jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog talpindamas atitinkamą informacija socialiniame tinkle, rašydamas komentarus V. Z. tik reiškė savo nuomonę. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokie nuteistojo argumentai vertintini kaip gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Vis dėlto, pabrėžtina, jog laisvė reikšti įsitikinimus ar skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Šios konstitucinės nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą, jos visos yra tarpusavyje susijusios, neatsiejamos, viena kitą papildo. Saviraiškos laisvės ir jos apribojimo sąlygos, diskriminacijos draudimas taip pat įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis joje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje taip pat nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami, turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. Z. savo asmeninėje paskyroje „V. Z.“, iš Youtube platformos patalpino vaizdo įrašus pavadinimais „Viskas prasidės 2022 vasarį??“, Net APATINIUS pavogė! Ze NUGALĖJO Kadyrovą?! Propaganda EINA IŠ PROTO! Prezidento ofiso kliedesiai!“, „Putino „Nemirtinga kariuomenė“ išgąsdino europiečius!“, „Konfiskavimas: Vakarus nupurtys, bet klius ir pasauliui, paskutinės šiandienos naujienos!“, „Ukrainos frontas 2022 balandžio 9“, „Kremlius griežtai pareiškė: pasigailėjimo nebus, net nebandykite!..“, „MŪŠIS dėl Ukrainos! Balandžio 12 vakaras Ukrainos ambasadorių nori išsiųsti iš Vokietijos. Kas toliau“, „Ukrainos derusifikacija! Mūšis dėl BARŠČIŲ! Metro Banderos GARBEI?!“, „Paaiškėjo, kad Vakarai nepasiruošę netikėtam BRICS šalių manevrui“, „Rasime ir „Kalyną“: M. F. apie jūrų pėstininkų paėmimą į nelaisvę Mariupolyje“, „AZOV“ pastiprinimas ir mobilūs krematoriumai Mariupolyje“. Taip pat skelbė komentarus, jog „planšeto ekrane atsirado nacistinis šūkis „SlavaUkrain“, „Klaipėdos Akropolio (duomenys neskelbtini) salone prašiau, kad iš mano telefono ir planšeto ištrintų ukranacistinį šūkį „SlavaUkrain“. Atsakė, kad „palaiko Ukrainą“...Kai naciukai niokojo Dombasą, Luganską, „palaikimo“ neprireikė, nes negavo anglosaksų įsakymo. Na, parašytų „Heil Hitler“...Nenustebintų...“ ir komentarą, jog „Vienam FB „draugui“ (J. P.) nepatinka mano paskyra. Atseit, pateikiu ne tą informaciją...Ji nepriimtina ir kai kuriems (duomenys neskelbtini) bendruomenės FB „draugams“. Kita FB „draugė“ (J. V.) skambino mano artimiesiems ir perspėjo, kad už tokią informaciją, gali būti kiaušiniais apmėtyti langai, nors teisėsaugos pareigūnai mano FB paskyroje nieko įtartino nerado. Taigi...Kol rusai „nesudrausmins“ Ukrainos banderinių nacistų, teks keisti gyvenamą vietą...“.

16. Pažymėtina, jog iš 2023 m. lapkričio 28 d. prof. V. V. pateikto ekspertinio vertinimo pagal pateiktus klausimus matyti, jog remiantis dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, kurie atitinka originalus rusų kalba, galima konstatuoti, kad kai kuriuose įrašuose yra kurstoma karo propaganda prieš Europos tautas ir grasinama susidorojimu, yra kurstoma smurtauti prieš ukrainiečius. Daugumoje įrašų nuolatos formuojama neigiama nuomonė apie Ukrainą kaip suverenią valstybę, teigiama, kad ji priklauso nuo JAV ir Vakarų paramos, grasinama jos teritoriniam vientisumui. Taip pat nurodoma, jog galima konstatuoti, jog istoriniai faktai yra iškraipomi ir remiantis iškreiptais faktais kurstoma karo propaganda, raginama užimti atskiras šalis ir susidoroti su Vakarų politikais (t. 3, b. l. 70-76).

17. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Z. skelbė šališką, neobjektyviai parinktą informaciją, išreiškiančią neigiamą nusistatymą tik ukrainiečių atžvilgiu, jo paskelbti įrašai išimtinai atspinti tik Rusijos skleidžiamą dezinformaciją. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad nuteistasis V. Z., dalindamasis minėtais vaizdo įrašais, skelbdamas komentarus, nesiekė kritiško visuomenės požiūrio į jo pasidalintą informaciją, o siekė priešingų tikslų – formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie ukrainiečius pagal vaizdo įrašuose pateikiamą naratyvą. Iš V. Z. parodymų matyti, kad jis sistemingai talpindamas vaizdo įrašus ir skelbdamas viešus komentarus suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į žmonių grupę – ukrainiečius, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Pats V. Z. patvirtino, jog vaizdo įrašuose skelbiamos informacijos turinio pobūdį suprato, todėl žinodamas, kad pateikiama informacija yra neteisinga, skatina neapykantą žmonių grupei, analizuojamu atveju – ukrainiečiams, ir ją niekina, turėjo ją vertinti kritiškai ir jos neskelbti. Tačiau nepaisydamas to, V. Z. sistemingai skelbė vaizdo įrašus ir komentarus, kuriuose skatinama neapykanta žmonių grupei.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog V. Z. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 170 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 170² straipsnio 1 dalį

19. Pagal BK 170² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

20. Šiuo atveju aktuali Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. priimta rezoliucija „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą” Nr. XIV-930, kuria konstatuota Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą, bei Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. vasario 25 d. sprendime (BUSP) 2022/327, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje.

21. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. Z. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170² straipsnio 1 dalyje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, jog V. Z. pritarė Rusijos Federacijos karinei agresijai Ukrainoje patvirtina socialinio tinklo Facebook komentarų, pasidalintų vaizdo įrašų apžiūros duomenys, jų stenogramos su vertimais iš rusų kalbos, Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus specialisto išvada, Valstybės saugumo departamento išvada, prof. V. V. paaiškinimai ir kiti byloje esantys duomenys.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. Z. nėra nurodęs, jog pritaria Rusijos veiksmams Ukrainoje. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, jog pats nuteistasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, jog mano, kad Rusijos Federacijos pajėgos kirto Ukrainos sieną siekdamos „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą. Pažymėtina, jog socialiniame tinkle talpino įrašus ir skelbė komentarus, kurie būtent atitinka jo požiūrį į Rusijos Federacijos skleidžiamą dezinformaciją. Iš 2023 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsakymo matyti, Rusijos informacinės politikos įgyvendintojai, platindami propagandos naratyvus per Vakaruose populiarias Youfube ir Facebook platformas, vengia atviro tautinės neapykantos ir karo kurstymo, nes minėtos platformos turi griežtą bendruomenės politiką ir tokio pobūdžio informaciją šalina. Vietoje to, neapykanta neretai kurstoma netiesiogiai, pavyzdžiui, darant užuominas apie anksčiau Rusijos įvykdytus veiksmus ar gąsdinant sunkiomis pasekmėmis nevykdant Rusijos reikalavimų. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, šiuose vaizdo įrašuose yra pritariama Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmams Ukrainoje, jie neigiami ar menkinami (t. 3, b. l. 63-64). Nors paskelbtuose įrašuose ir komentaruose nėra nurodomas tiesioginis pritarimas Rusijos agresijai, tačiau sistemingas vaizdo įrašų kėlimas ir komentarų skelbimas, kuriuose skleidžiama tik Rusijos Federacijos skleidžiama dezinformacija rodo, jog nuteistasis V. Z. pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus pasidalintos informacijos turinį, kiekį, veiksmų sistemingumą ir atlikimo laiką, V. Z. veiksmai vertintini kaip pavojingi ir skatinantys formuoti palankią visuomenės nuomonę apie Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje. Nuteistasis V. Z. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 170² straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešai pritarė Rusijos Federacijos karinei agresijai Ukrainoje.

Dėl bausmės

24. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

26. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. Z., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam dar švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.

27. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 170² straipsnio 1 dalyje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

28. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgta į tai, kad V. Z. kaltės dėl nusikaltimų padarymo nepripažino, savo elgesio nevertino kritiškai. ir savo elgesiui nebuvo kritiškas. Įvertinta tai, jog V. Z. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsižvelgta į tai, jog jis yra pensinio amžiaus, šiuo metu dirba, gauna su darbo santykiais susijusios išmokas, turi turto. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai už BK 170 straipsnio 2 dalyje ir BK 170² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą bus pasiekti paskyrus su jo laisvės atėmimu ar suvaržymu nesusijusias bausmes – baudas, jų dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Apygardos teismo vertinimu, paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

29. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmė, tačiau skunde nenurodo į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog nuteistajam V. Z. paskirtos švelniausios BK 170 straipsnio 2 dalyje ir BK 170² straipsnio 1 sankcijose numatytos bausmės – baudos. Be to, nuteistajam paskirtų baudų dydžiai pirmosios instancijos teismo nustatyti mažesni negu įstatymo numatyti tokių bausmių vidurkiai pagal BK 47 straipsnio nuostatas. Nuteistajam už jo padarytus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 straipsnio ir 170² straipsnio 1 dalį, atitinkamai paskirtos 80 MGL ir 75 MGL baudos, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) bauda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai, nei vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės ir bausmę individualizavo tinkamai. Bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti apie V. Z. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, išskirtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo įvertinimas kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, jog minimalaus dydžio baudų paskyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, tokios bausmės nebūtų teisingos, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.