Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-13967-641/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai 2020 m. gruodžio 5 d. įteikiant asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl negrąžinto vartojimo kredito ir kitų mokėjimų, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp atsakovo ir pradinės kreditorės BnP Finance, AB 2019 m. lapkričio 2 d. sudaryta vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7bv9nsnd, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 350,00 Eur kreditą, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2021 m. kovo 2 d., sumokėti 213,68 Eur palūkanas ir 42,08 Eur administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – kredito nustatytu laiku ir tvarka negrąžino, todėl pradinė kreditorė nuo 2020 m. balandžio 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 BnP Finance, AB perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė atsakovui pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo iki šiol.

Dėl negautų pajamų nuostolių

11. Apeliantė ginčija teismo sprendimo už akių dalis, kuriomis teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 173,32 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 75 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą 350,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 2 d.), 75 procentų negautų pajamų už negrąžintą 350,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

12. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas trijų aukščiau nurodytų ieškovės reikalavimų, rėmėsi argumentais, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau teismo vertinimu, tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Teismas pabrėžė, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, nes hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Taigi, teismo nuomone, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Teismas taip pat nurodė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos <...> (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), o tai, kad ieškovė sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), t. y. iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalauja sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nekeičia ieškovės prašomos priteisti sumos prigimties.

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo poziciją grindžia argumentais, jog pirma, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Antra, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė patyrė nuostolių. Tai yra, pradinė kreditorė ir atsakovas Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Trečia, negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apelianto negautas pajamas (nuostolius), o apeliantas išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į apeliantės minimą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau - ir VKĮ). Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

17. Šiuo atveju atsakovas P. P. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis nuo 2020-04-03 buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

21. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Minėta nurodytoje teismų praktikoje, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

22. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (MPN) – 75 procentai, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

23. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma – 75 procentus nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (350 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktas 350 Eur kreditas, negrąžinto kredito dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 350 Eur, nes atsakovas negrąžino nei vienos įmokos. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio kredito mokesčio (palūkanų) sumos – 213,68 Eur, metinė palūkanų norma – 75 procentai, kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė 16 mėnesių, t. y. iki 2021 m. kovo 2 d. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 100,48 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės su atsakovu sudarytų Vartojimo kredito sutarties Specialiose sąlygose nurodyta 213,68 Eur suma (skaičiuojant 75% metinių palūkanų) ir yra būtent ta suma, kurią apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti ir kuom apeliantė remiasi akcentuodama kasacinio teismo 2020-05-25 nutartį (civilinė byla Nr. e3K-7-75-823/2020). Tai, jog pasak apeliantės, ji pritaikė atsakovui paskolos mokėjimo būdą (anuitetas), su mažėjančiomis palūkanomis, tik tuo atveju, jei sutartis bus tinkamai vykdoma, nepaneigia Sutarties specialiuose sąlygose nurodytos atsakovo mokėtinos 213,68 Eur bendros palūkanų sumos. Kadangi šalys susitarė dėl 213,68 Eur palūkanų mokėjimo, o sprendimu priteista ieškovei 100,48 Eur mokėjimo (pelno palūkanų), apeliacinės instancijos teismas laiko, jog procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 213,68 Eur, todėl apeliantės reikalavimas priteisti 173,32 Eur negautų pajamų (nuostolių) tenkintinas iš dalies, priteisiant apeliantei 113,20 Eur (213,68 Eur – 100,48 Eur) negautų pajamų iki kreipimosi į teismą dienos, o ne iki ieškinio parengimo dienos, kaip nurodo apeliantė. Priešingu atveju, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo (tikėjosi) gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

26. Taip pat apeliantei priteistina 75 proc. negautų pajamų, apskaičiuojamų už negrąžintą 350,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 2 d.), nes sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą). Taigi šiose dalyse teismo sprendimas už akių keistinas. Pakeitus sprendimo už akių dalį ir priteisus apeliantei 113,20 Eur negautų pajamų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, keistina ir sprendimo dalis dėl 5 proc. procesinių palūkanų, nurodant, kad jos skaičiuojamos už priteistą 576,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

27. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat reiškia reikalavimą priteisti 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (350 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais (civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75-823/2020), sprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (350 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į Sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nutartyje, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Sutartį nutraukus prieš terminą, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės teisėtą lūkestį pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo negautų pajamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu apeliantė negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas Sutarties tinkamai nevykdys ir tokiu būdu tikėtis gauti minėtas pajamas.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nukrypo nuo naujausio kasacinio teismo išaiškinimų, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, ko apeliantė apeliaciniu skundu ir prašo.

31. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur (16 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 121 Eur atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra patenkintas 91 proc. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei teismo sprendimu priteista 99,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 123,76 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Apeliantė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (136 Eur) apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (65 proc.), apeliantei iš atsakovo priteistina 88,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės UAB Legal Balance apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB Legal Balance (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 centų) skolą, 100,48 Eur (vieno šimto eurų 48 centų) mokėjimo palūkanas, 13,15 Eur (trylikos eurų 15 centų) administravimo mokestį, 113,20 Eur (vieną šimtą trylika eurų 20 ct) negautų pajamų (nuostolių), 75,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (350,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-02), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 576,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 123,76 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti .

Priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo P. P. 88,40 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.