Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija arba LAGK) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21R-383 (AG-321/02-2019) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus rajono skyrius) veiksmų (neveikimo); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Komisija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. skundą „Dėl vėlavimo pateikti atsakymą ir vilkinimo atlikti veiksmus“, kuriuo buvo skundžiami NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmai (neveikimas). Pareiškėjo manymu, Komisijos Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas, jame visapusiškai neišnagrinėtos skunde nurodytos aplinkybės, visiškai nepasisakyta dėl skunde nurodytų reikalavimų. Teigia, kad Komisijai pateiktame skunde prašė: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT arba Tarnyba) pateikti atsakymą į jo 2019 m. balandžio 4 d. raštą konkrečiai atsakant: kodėl taip ilgai užtrunka surasti pažeidėjus; įpareigoti pašalinti pažeidimus; nurodyti, kokių aktyvių veiksmų artimiausiu metu NŽT ketina imtis tam, kad atgauti neteisėtai užimtą valstybinę žemę; 2) įpareigoti NŽT nevilkinti pažeidimo tyrimo; surasti, o esant poreikiui – atvesdinti dėl pažeidimo padarymo kaltus asmenis; surašyti jiems administracinio pažeidimo protokolus; paskirti nuobaudas ir įpareigojimus ir atstatyti iki pažeidimo padarymo buvusią padėtį, t. y. atgauti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Pareiškėjo teigimu, Komisija priėmė Sprendimą tik dėl pirmojo skundo reikalavimo nurodydama, kad neturi pagrindo jo tenkinti, nes NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė atsakymą į pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. raštą, todėl išnyko ginčo dalykas, tačiau nepasisakė dėl kitos skundo dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus veiksmų (neveikimo).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 48SD-813-(14.48.136 E.) informavo pareiškėją, kad dėl užfiksuotų aplinkybių pradėta administracinio nusižengimo teisena ir vadovaujantis ANK 39 straipsniu administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Komisijos byla, b. l. 14–15).

Tarnyba 2019 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo, kad pateiktas pareiškėjo dokumentas gautas ir užregistruotas Nr. 1GP-1006 (Komisijos byla, b. l. 18).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.136 E) pareiškėją informavo, kad prašyme keliamus klausimus NŽT Vilniaus rajono skyrius atsakė 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 48SD-813-(14.48.136 e.) „ Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, todėl vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymas pakartotinai nagrinėjamas nebus (Komisijos byla, b. l. 59).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija LAGK Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigdamas, kad Komisija nepasisakė dėl jo skundo dalies, kurioje prašoma įpareigoti NŽT konkrečiai atsakyti, dėl ko taip ilgai užtrunka surasti pažeidėjus, įpareigoti pašalinti pažeidimus, nurodyti kokių aktyvių veiksmų artimiausiu metu NŽT ketina imtis tam, kad atgauti neteisėtai užimtą valstybinę žemę.

Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal ginčo šalies skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, privalo ne vien tik patikrinti skundžiamo administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau turi nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo šaliai apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui, ginčo dalykas yra ne tik skundžiamas administracinių ginčų komisijos sprendimas, bet ir pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas skunde, kurį jis pateikė administracinių ginčų komisijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-647-442/2015).

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d., toliau – ir Aptarnavimo taisyklės) 25 punktas nustato, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. VAĮ prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 14 dalis). VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje išvardinti atvejai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto sprendimu gali būti nenagrinėjamas. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; prie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti (VAĮ 14 straipsnio 7 dalis).

Pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. paklausimo turinys patvirtina, kad jis siekė iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus gauti informaciją, dėl ko jau ilgiau nei metus NŽT negali surasti pažeidėjų, surašyti jiems pažeidimo protokolus, nubausti ir įpareigoti pašalinti pažeidimus. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. paklausimą privalėjo apie jo nenagrinėjimą pranešti per 5 darbo dienas nuo užregistravimo institucijoje dienos arba jį išnagrinėti per 20 darbo dienų ir per 3 darbo dienas parengtą atsakymą išsiųsti pareiškėjui. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo paklausimas NŽT Vilniaus rajono skyriui pateiktas ir užregistruotas 2019 m. balandžio 2 d., todėl atsakovas pagal Aptarnavimo taisyklių nuostatas pareiškėjui atsakymą apie jo prašymo nenagrinėjimą privalėjo parengti per 5 darbo dienas, t. y. iki 2019 m. balandžio 9 d., tačiau jį parengė tik 2019 m. gegužės 24 d., t. y. praleidęs VAĮ nustatytą terminą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjui į jo 2019 m. balandžio 2 d. paklausimą buvo atsakyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr. pvz., 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1192/2012). Atsižvelgiant į tai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, šio pareiškėjo kreipimosi neišnagrinėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sutinka su ginčijamame Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad konstatavus, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įvykdytas, t. y. į jo 2019 m. balandžio 2 d. paklausimą atsakyta 2019 m. gegužės 24 d. Raštu, todėl išnyko ginčo dalykas. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad Komisija Sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą atsakymą į pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. paklausimą.

Pažymėtina, kad ginčijamame Sprendime Komisija, apibrėždama ginčo ribas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimas atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. paklausimą. Tačiau tiek iš pareiškėjo Komisijai teikto skundo turinio, tiek iš Komisijos sprendimo aprašomosios dalies turinio matyti, kad pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė Komisiją įpareigoti NŽT nebevilkinti pažeidimo tyrimo (surasti, o esant poreikiui atvesdinti) dėl pažeidimo padarymo kaltus asmenis, surašyti jiems administracinio pažeidimo protokolus, paskirti nuobaudas ir įpareigojimus ir atstatyti iki pažeidimo padarymo buvusią padėtį, t. y. atgauti neteisėtai užimtą valstybinę žemę.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatytas administracinių ginčų komisijos sprendimo turinys, kuriame, be kita ko, turi būti administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai. Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Komisija Sprendime nieko nepasisakė dėl jo antrojo skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo inicijuoto ginčo aplinkybes, kurias privalėjo išnagrinėti Komisija, konstatuoja, kad Komisija visiškai nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skunde Komisijai nurodyto antrojo reikalavimo, jo neįvertino ir dėl jo nepasisakė, todėl konstatuotina, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Komisijos Sprendimą, įpareigojant Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Teismui patektame skunde pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas už skundo teismui pateikimą sumokėjo 22,50 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016), o ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios, kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015). Sistemiškai vertinant ABTĮ 40-41 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekvieno proceso metu neišvengiamai kyla papildomų procesinių klausimų, kurių išsprendimas būna susijęs su inter alia (lot. be kita ko) teise į teisingą teismo procesą, teise į visapusišką bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimą ar galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimą, tačiau šiais klausimais nėra sprendžiama byla iš esmės, jais yra siekiama procesinėmis priemonėmis užtikrinti galutinio teismo sprendimo atitiktį teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu. Nagrinėjamuoju atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas Komisijoje nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl kelto ginčo iš esmės nebuvo išspręstas ir galutinis sprendimas, kuriuo būtų nustatyta, kas šioje situacijoje buvo teisus, nebuvo priimtas.

Nagrinėjamuoju atveju administracinėje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimo, o dėl procesinio pobūdžio Komisijos sprendimo, kuriuo buvo nepasisakyta dėl atsakovo neveikimo, todėl, teismo vertinimu, tik išsprendus pareiškėjo pareikštus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir įsiteisėjus sprendimui, kuriuo pareiškėjas būtų laikomas laimėjusia šalimi, galėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo šioje byloje negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21R-383 (AG-321/02-2019) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjo P. V. 2019 m. gegužės 14 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.