- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- AS-791-552/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03212-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. D., K. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. D. ir K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. D. ir K. D. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktus (toliau – Aktai); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 8SD-3271-(148.94) (toliau – 2018 m. birželio 21 d. sprendimas) ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 8SD-4211-(14.8.94) (toliau – 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas); 3) panaikinti NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. ISS-1651-(9.5) (toliau – 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas) (b. l. 1–5).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atsisakė priimti (b. l. 35–36).
Teismas nurodė, kad ginčijamas NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas buvo priimtas privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmų, atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Teismas darė išvadą, kad tai bylos teritorinio teismingumo nekeičia, todėl byla turėtų būti nagrinėjama pagal NŽT Kauno miesto skyriaus buveinės vietą, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 38–39).
Pareiškėjai pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad NŽT Kauno miesto skyrius yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, taigi nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu ir negali teisminiame procese būti proceso dalyviu. Pasak pareiškėjų, skundas nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotinas pagal atsakovo – NŽT – buveinę.
Pareiškėjai pažymi, kad tokios praktikos laikėsi tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek ir Kauno apygardos administracinis teismas tam tikrose nurodytose administracinėse bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną tam administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pareiškėjai ginčijo NŽT Kauno miesto skyriaus aktus, sprendimus bei prašė panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo buvo patikrintas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimo teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir pasiūlė pareiškėjams kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
Nustatyta, kad iš esmės pareiškėjams teisines pasekmes galėtų sukelti skundžiami NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimai, tuo tarpu skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. ISS-1651-(9.5), kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies taisykles byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Nagrinėjamu atveju tai, kad NŽT teritoriniai skyriai nėra atskiri juridiniai asmenys Civilinio kodekso prasme, neturi esminės reikšmės teismingumo klausimui spręsti, nes administraciniuose teismuose gali būti tikrinamas ne tik viešojo administravimo subjekto, bet ir jo teritorinio padalinio ar atskiro pareigūno veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjų atskirajame skunde minimuose Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose padarytomis išvadomis apie ginčų teismingumą nagrinėjamu atveju nesiremtina, nes pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, pareiškėjų nurodytose administracinėse bylose buvo keliami atskiri reikalavimai ir Nacionalinei žemės tarnybai, ne tik jos teritoriniams padaliniams.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinių bylų praktiką NŽT teritorinių skyrių žemės naudojimo patikrinimo aktai laikomi tarpiniais administracinės procedūros aktais ir negali būti atskirais ginčo administraciniuose teismuose objektais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-819-492/2017).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. D. ir K. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.