Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arūno Rudzinsko,

dalyvaujant apeliantui ieškovui M. Š., atsakovei Jolantai A. P. ir jos atstovei adv. K. Česnauskienei, atsakovės Kauno m. 4 notarų biuro notarės V. Jarienės atstovui adv. L. Jankauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-436-568/2008 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams Jolantai A. P., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno m. 4 notarų biuro notarei V. Jarienei, tretysis asmuo H. A. Š., dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, įpareigojimo išduoti paveldėjimo liudijimą, nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas, remdamasis CK 5.20 str. 1 d., nusprendė, jog ieškovas klaidino teismą, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis tėvo mirties dieną buvo sunki, jam buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 str. 1 d.), reikalavimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį kaip neįrodytą, atmetė.

Ieškovo M. Š. reikalavimą dėl pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybės teise jo tėvų –V. Š. ir J. Š. turėto turto – nekilnojamųjų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), piniginių indėlių su procentais, palūkanomis bei neišmokėta pensija bei mirusios J, Š. nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį šio turto atmetė. Nurodė, kad 2000-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l.144-145) tarp V. Š. ir J. Š. buvo padalintas turtas, esantis (duomenys neskelbtini0, 2000-11-22 Kauno Apygardos teismo nutartimi (b.l.143) sprendimas buvo pakeistas, reikalavimas dėl pastatų 3G1p., 2l1p (kurie ginčijami) paliktas nenagrinėtu. Tačiau minėti pastatai 2000-12-04 jau buvo įteisinti V. Š. vardu (pažymėjimas, b.l.15-16). Šios aplinkybės buvo gerai žinomos pačiam ieškovui dar 2003 m., tačiau apie galimai ginamas pažeistas teises jokių įrodymų nepateikė. Ieškovas neįrodė, jog sutuoktinė J. Š., neturėdama įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdos, ja rūpinosi, naudojosi, valdė ar disponavo, ar siekė ją ar kitą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybės teise. Neįrodyta aplinkybė, jog ji dėl sveikatos būklės galėjo rūpintis valda, teikti lėšas jos išlaikymui, kaip nenuginčyta ir aplinkybė, jog ji ilgą laiką buvo ligota, gydėsi ligoninėse, atsižvelgiant į tai, jog buvo senyvo amžiaus, gimusi 1912-01-12. Teismas nusprendė, jog ieškovas M. Š. neįrodė, jog jis turi tokią reikalavimo teisę, nes teismas nusprendė, jog tokia teisė suteikiama tik vienam iš sutuoktinių, siekiant apginti savo pažeistas teises, todėl ir šis reikalavimas atmestas.

Teismas nusprendė, kad M. Š. neįrodė fakto, kad jis priėmė palikimą po motinos J. Š. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nes ieškovas nepriėmė palikimo nei pateikdamas pareiškimą notarų biurui, nei pradėdamas faktiškai valdyti turtą, o tik šių aplinkybių buvimas leistų pripažinti reikalavimą tinkamu. Po J. Š. mirties raštu dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik Henrikas A. Š., ir jam buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas 1 t. b.l.146). Jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog M. Š. kreipėsi su prašymu, teismui nepateikė, ką patvirtina ir pateiktas rašytinis įrodymas - raštas (b. l.147), išduotas Kauno m. 4 notarinės kontoros.

2001-03-19 pagal dovanojimo sutartį ieškovo motina J. Š. padovanojo M. Š. 325/100 dalis pastato ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas, 1 t. b.l.19), o 1999-09-22 testamentu savo mirties atveju buvo padariusi patvarkymą dėl turto, liksiančio po jos mirties padalinimo (testamentas, 1 t. b.l.142). Ieškovas per tris mėnesius nesikreipė dėl turto paveldėjimo, nors kitas įstatyminis įpėdinis H.A. Š. šia teise pasinaudojo. Po tėvo mirties ieškovas laiku kreipėsi į notarinę kontorą – 2003-03-21, tačiau tuo metu neužsiminė apie turtą, likusį po motinos mirties, nes jis buvo padovanotas ieškovui asmeninėn nuosavybėn. Namų valdoje liko gyventi ieškovo tėvas V. Š.. Rašytiniai įrodymai buvo patvirtinta, jog tuo metu gaunamos išmokos buvo priskaičiuotos M. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (pažyma, b.l.38).

1)pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, turinčius reikšmės nustatinėjant išlaikymo būtinumą pagal CK 5.20 str., laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos taikant šią teisės normą.

2)ieškovas nekilnojamąjį turtą, esantį Savanorių per. 365-1, Kaune, valdo 2001-03-19 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl 2008-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti daiktai, rasti nurodytu adresu, neįrodo daiktų priklausymo ieškovo mirusiai motinai, nei palikimo priėmimo fakto po jos mirties.

3)ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo reikalavimo J. A. P. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu, neatitinka tikrovės, nes šis reikalavimas yra neatsiejamas nuo kitų reiškiamų reikalavimų, yra išvestinis kitų reikalavimų atžvilgiu. Teismui atmetus visus reikalavimus, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį negaliojančiu.

4) Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas iškeldamas šią bylą elgėsi neprotingai ir nesąžiningai, nesilaikė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, nes dalyvavo civilinėje byloje, kur jo brolis H. A. Š. prašė pripažinti negaliojančiu tėvo testamentą, kur ieškovas dalyvavo trečiuoju asmeniu. 2005-05-30 Kauno miesto apylinkės teismo ir 2006-06-30 Kauno apygardos teismo sprendimais ieškinys buvo atmestas reikalavimus

Tretysis asmuo H. A. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl reikalavimo pripažinti teisę į privalomą palikimo dalį.

Pagal LR CK 5.20 str. 1d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t.y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą, teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomą palikimo dalį asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat banko indėlius, kitas pajamas, išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005).

Iš prijungtoje paveldėjimo byloje Nr. 25/2003 dėl V. Š. palikimo, ieškovo 2003-03-21 pareiškimo Kauno miesto 4-ajam notarų biurui, matyti, jog jis teigė, kad žinių apie asmenis, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, neturi; tą patį savo pareiškime nurodė ir tretysis asmuo - H. A. Š.. Šie rašytiniai įrodymai nėra ieškovo nuginčyti, pareiškimas pasirašytas ieškovo, patvirtina, kad jis viską gerai suvokė, tinkamai realizavo savo subjektinę teisę priimti palikimą po tėvo V. Š. mirties per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną buvo 2-os grupės invalidas, nedarbingas, gavo 348,77 lt pensiją, buvo susituokęs ir gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo nekilnojamojo turto, transporto priemones, jam buvo kompensuojamos transporto išlaidos, todėl jo pajamos buvo pakankamos pragyventi.

Teisėjų kolegija sutinka su šia 1-osios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad palikėjo V. Š. mirties momentu ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdė 2001-03-19 dovanojimo sutartimi įgytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių dalį - 325/1000, turėjo sutuoktinę, kuri turėjo pareigą materialiai remti kitą sutuoktinį (CK 3. 27 str.), sutuoktinės vardu buvo registruota vertingo nekilnojamojo turto, todėl išlaikymas ieškovui palikimo atsiradimo metu po tėvo V. Š. mirties nebuvo jam reikalingas.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po ieškovo motinos J. Š. mirties.

Esant situacijai, kada testamentu testatorius paliko ne visą, o tik dalį turto, kita turto dalis, kuri liko testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5. 22 str.).

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog 2006-10-10 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu tretysis asmuo H. A. Š. po motinos J. Š., mirties 2003-01-12, paveldėjo jos turtą: 2, 86 ha žemės ūkio paskirties žemės, (duomenys neskelbtini), kito įstatymų nustatyta tvarka registruoto nekilnojamojo turto mirusioji J. Š. neturėjo. Iš ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad ieškovo tėvai J. Š. ir V. Š., miręs 2003-02-19, iki mirties gyveno tame pačiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris 2000-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2000-11-22 Kauno apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 143, 144-145) buvo padalintas tarp sutuoktinių. J. Š. 2001-03-19 dovanojimo sutartimi jai priklausiusią minėto gyvenamojo namo dalį - 325/1000 – padovanojo ieškovui. Ūkinis pastato 2I1p ir garažas 3G1p 2000-12-04 statybos inspektoriaus pažymos Nr. 731-6-2000 buvo įregistruoti ieškovo tėvo V. Š. vardu. Teismo posėdžio protokole (2 t. b. l. 17-18) ieškovas teigė, kad tėvai turtą buvo pasidalinę. Motina turėjo keletą namų apyvokos daiktų, kurie po jos mirties ir liko jam padovanotoje namo dalyje, nurodė, kad motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.

Išvardytos įstatyminės nuostatos, teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog apylinkės teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po motinos J. Š. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Byloje ieškovas neįrodė, jog būdamas įpėdiniu po motinos mirties atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Jo nurodytos aplinkybės, kad po motinos mirties jam priklausančioje namo dalyje liko jos asmeniniai daiktai: stalas, bufetas, spinta, lova, kuriais niekas nesinaudoja, o jis ir toliau ten liko gyventi, naudojasi šaldytuvu, kurį nupirko brolis tėvui, neįrodo fakto, jog jis priėmė motinos palikimą. CK 5.14 str. str. numato, jog įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki motinos mirties kartu negyveno, tik atvykdavo tėvų aplankyti, faktiškai gyveno kartu su savo sutuoktine S. Š. (duomenys neskelbtini), taigi jis negalėjo paveldėti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, jo tėvai nebuvo išsituokę ir gyveno kartu (duomenys neskelbtini), namo naudojimosi tvarka tarp ieškovo ir jo tėvo V. Š. nebuvo nustatyta. Ieškovas, žinodamas apie palikimo atsiradimo momentą (mirus motinai 2003-01-12), bei gavęs notarės 2003-04-10 raštą ( 1 t. b. l. 23), žinodamas apie testamentinę įpėdinę J. A. P. po tėvo V. Š. mirties, nesiėmė savo subjektinių teisių realizavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi tik 2007-09-25, t. y. po to, kai ieškovo brolio H. A. Š. ieškinys dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais 2005-05-30 Kauno miesto apylinkės teismo ir 2006-06-30 Kauno apygardos teismo sprendimais buvo atmestas, o atsakovei išduoti J. A. P. paveldėjimo teisės liudijimai į V. Š. palikimą. Toks ieškovo elgesys nepateisinamas kitų įpėdinių atžvilgiu, nes būtų pažeidžiamas konstitucinis „teisėtų lūkesčių“ principas, kuris tokioje situacijoje reikštų, jog nė vienas įstatymų nustatytu terminu ir tvarka palikimą priėmęs įpėdinis negalėtų būti tikras dėl gauto paliko. Todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas praleido 1 metų terminą paveldėjimo teisės nuginčijimui (CK 5. 8 str.). Ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1999 m. buvo (duomenys nekeistini), jis naudojosi garažu, ūkiniu pastatu, tačiau šių aplinkybių 1-osios instancijos teisme neįrodinėjo ir šios aplinkybės nepaneigia 1-osios instancijos teismo išvadų. Kadangi įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.), todėl pasyvumas tokiose situacijose teismų praktikoje vertinamas atsisakymas nuo teisės.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas neįrodė fakto, kad priėmė palikimą po motinos J. Š. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes ieškovas nepriėmė palikimo nei pateikdamas pareiškimą notarų biurui, nei pradėdamas faktiškai valdyti turtą.

Dėl reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe mirusių tėvų J. Š. ir V. Š. žemiau išvardintą turtą, pripažinti mirusios J. Š. nuosavybės teisę į 1/2 ( pusę) šio turto: ūkinis pastatas (2Ilp), esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas (3Glp), esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 42,56 Lt įmokos už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), piniginiai indėliai su procentais ir palūkanomis, esantys AB "Hansabankas" sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokėta 550,30 Lt pensija.

Iš 2000-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, 2000-11-22 nutarties, santuokos liudijimo kopijų (1 t. b. l. 144, 2 t. b. l. 94, 95 ) matyti, jog ieškovo tėvai buvo susituokę, bažnytinė santuoka sudaryta 1940-10-03 Žeimių bažnyčioje, duomenų, kad jų santuoka buvo nutraukta byloje nėra.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 1d., SŠK 21, 23 str., galiojęs iki 2001-07-01). Teismas nusprendė, jog ieškovas M. Š. neįrodė, jog jis turi tokią reikalavimo teisę, jog tokia teisė suteikiama tik vienam iš sutuoktinių, siekiant apginti savo pažeistas teises, todėl ir šis reikalavimas atmestas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia 1-osios instancijos teismo išvada, nes ieškovo reikalavimai - pripažinti jo teisę į privalomą palikimo dalį ir dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po ieškovo motinos J. Š. mirties atmesti, todėl ieškovui šio fakto nustatymas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Ieškovas 1-os instancijos teismo posėdyje ( 2 t. b. l. 17-18 ) teigė, kad tėvai turtą buvo pasidalinę. Motina J. Š. 2001-03-19 dovanojimo sutartimi jai priklausiusią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių dalį - 325/1000 – padovanojo ieškovui. J. Š. jos mirties dieną – 2003-01-12 ji nuosavybės teise neturėjo gyvenamojo namo dalies, todėl neturėjo teisės į priklausinius (CK 4.19 str.). Pažymėtina, kad esamoje situacijoje ieškovo motinos J. Š. ir tėvo V. Š. patvarkymas savo turto atžvilgiu atitiko gyvenimiškas aplinkybes. Ieškovo motina 2001-03-19 dovanojimo sutartimi jai priklausiusią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių dalį - 325/1000 – padovanojo ieškovui, trečiajam asmeniui H. A. Š. testamentu paliko žemės sklypus, o tėvas V. Š. testamentu savo turtą paliko anūkei J. A. P., kurios motina ir ieškovo sesuo V. P. buvo mirusi dar 1996-05-06 ( mirties liudijimo kopija 2 t. b. l. 99).

Apelianto argumentai, jog jo reikalavimas dėl ieškovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu liko neišnagrinėtas ir tai turi būti pripažinta absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str.2d.7p.), nepagrįstas, kadangi šie jo reikalavimai buvo nagrinėjami kartu su kitais, skundžiamame teismo sprendime nurodyti, yra išvestiniai iš kitų reikalavimų, todėl atmetus pagrindinius reikalavimus, buvo pagrindas juos atmesti taip pat.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl išdėstytų argumentų bei nurodytų aplinkybių kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus ir CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo ir aiškinimo principus.

Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovo M. Š. atsakovei J. A. P. priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt ( aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.