Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1305-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

K. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. J. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 09.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir jo posūnio D. B. metu, tyčia du kartus keliu spyrė posūniui D. B. į galvą. Taip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – posūnį D. B., sukėlė nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis K. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietose smurtavo prieš posūnį. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jo patėvis. 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 09.10 val. kaltinamasis pradėjo pyktis su mama. Užsukus į automobilių stovėjimo aikštelę, kaltinamasis iš mamos norėjo pasiimti telefoną. Kaltinamasis pamatęs, kad nukentėjusysis traukiasi mobilųjį telefoną, mamą paleido ir „šoko“ prie jo. Kaltinamasis spyrė iš kojos į galvą, tuo metu skaudėjo, įvertina 10 balų skalėje 4-5 balais skausmą, ar antrą kartą jam pataikė, nepamena. Tai buvo pirmas kartas, kad taip kaltinamasis prieš jį smurtautų. Kaltinamasis atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido.

3.2. Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju santuokoje yra 3 metus, kartu gyvena apie 8 metus. Su kaltinamuoju turi 2 bendrus vaikus, tuo tarpu nukentėjusysis yra iš ankstesnės santuokos. Santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra įtempti jau daug metų, kadangi kaltinamasis yra smurtavęs prieš ją. Sūnus labai pyksta dėl tokio kaltinamojo elgesio. 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 8.30 val., ji kartu su kaltinamuoju ir sūnumi važiavo į Vilnių. Važiuodami autostrada jie užsuko prie (duomenys neskelbtini) degalinės. Liudytojai būnant degalinėje nukentėjusysis priėjęs prie jos parodė savo suplėšytus šortus ir pasakė, ar tai normalu. Paklausus sūnaus kas nutiko, pastarasis atsakė, kad čia K. jam šortus suplėšė. Išėjus į lauką, kaltinamojo paklausė kodėl taip pasielgė, ir pastebėjo, kad kaltinamajam prasidėjo pykčio priepuolis. Tęsiant kelionę kaltinamasis prasitarė, kad nori kažką užmušti. Tada suprato, kad visiškai nėra saugu nei jai, nei sūnui, dėl K. tokio elgesio, nes K. pradėjo muistytis sėdynėje ir ji tuomet užsuko į „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Ji išlipo iš automobilio ir kaltinamajam pasakė, kad ji su juo nevažiuos nei kilometro. Liudytojai skambinant į darbą, kaltinamasis bandė iš jos atimti telefoną. Tada kaltinamasis pamatė, kad sūnus išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo bėgti link jo. Pribėgęs prie sūnaus sugriebė jį rankomis, palenkęs iš „kelienio“ trenkė sūnui į galvą. Sūnus sakė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio skaudėjo galvą.

3.3. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis ranka sugriebia nukentėjusiajam už gerklės kelia jį į viršų ir lenkia žemyn, spiria jaunuoliui.

3.4. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad bendrajam pagalbos telefonu „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja pranešė apie muštynes, t. y. vyras sumušė posūnį.

K. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą K. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – posūniui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – posūniui.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama K. J. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – posūniui o būtent: 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 09.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir jo posūnio D. B. metu, tyčia du kartus keliu spyrė posūniui D. B. į galvą. Taip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – posūnį D. B., sukėlė nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą.

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo nukentėjusiajam išsitraukus telefoną.

9. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.

10. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – posūniui.

11. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl K. J. skirtinos bausmės

12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinamajam siūlo paskirti viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – per 4 mėnesius neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys atlygintas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, gydėsi Psichikos sveikatos centre, duomenų, kad būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centrą, nėra.

18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, civilinis ieškinys atlygintas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinama 1/3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo smurtas naudotas prieš artimuosius asmenimis, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamųjų asmens pavojingumui.

19. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. K. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai.

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.