Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
1A-348-493/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51757-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-493/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51757-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,nuteistajai R. Ž. ir jos gynėjui advokatui N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažinta kalta, padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista:

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506,40 eurų) bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012,80 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (3766 eurų) bauda.

Valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priteista 29 611 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai valstybės biudžetui atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Ž. nuteista už tai, kad:

1.1. būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vykdančios didmeninę prekybą gyvais galvijais, mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, mažmeninę prekybą šviežiai atšaldyta skerdiena, subproduktais, rūkytais mėsos gaminiais, juridinių asmenų registre įregistruotos 1999 m. gruodžio 24 d., registravimo adresas (duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės UAB „T.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, sąmoningai pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą - 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „T.” buhalterinę apskaitą, o būtent: neapskaitė grynųjų pinigų gavimo už parduotą galvijų skerdieną ir mėsos gaminius bei nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso už 110 955,64 Eur, nedeklaravo valstybės biudžetą mokėtino 19 800 Eur pridėtinės vertės mokesčio, metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio - spalio mėn. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas, apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną 9 811 Eurų pelno mokesčio sumą, t. y. apgaulingai organizuodama ir tvarkydama buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. dėl grynųjų pinigų neapskaitymo UAB „T.“ padarė 110 955,64 Eur turtinę žalą ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ veiklos, turto vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

1.2. be to, R. Ž. nuteista už tai, kad, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d., būdama UAB „T.“ direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 1 dalį - „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 dalį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos”, 53 straipsnio 1 dalį, kad „pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną”, 57 straipsnį, kad „mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti”, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 (su vėlesnėmis redakcijomis) 4 straipsnio, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus”, 15 straipsnio 9 punktą, 16 straipsnio 7 punktą, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, reikalavimus, Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose metinėse pelno mokesčio ir PVM deklaracijose nedeklaravo:

1.2.1. už laikotarpį 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 30 d. UAB „T.” pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo galvijų skerdienų ir mėsos gaminių pardavimo pajamų iš viso už 94 287 Eur bei į valstybės biudžetą nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio: 2013 metais - 1 335 Eur; 2014 metais - 145 Eur; 2015 metais -6 151 Eur; 2016 m metais - 2 180 Eur, t. y. metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013, 2014, 2015 metus ir 2016 metų sausio – spalio mėn. laikotarpį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 eilutėje) ir apmokestinamąjį pelną (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 46 eilutėje), o PVM deklaracijose (forma FR0600) taip pat nedeklaravo 94 287 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (finansinių ūkinių operacijų už mėsos gaminių ir skerdenos pardavimą), nuo kurių nepaskaičiavo 19 800 Eur į valstybės biudžetą mokėtinos PVM sumos ir tokiais veiksmais 2013-2016 m. sausio - spalio mėn. laikotarpiu pažeisdama aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimus išvengė 9 811 Eur pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą ir 19 800 Eur PVM sumos mokėjimo į valstybės biudžetą, tokiu būdu nesumokėto pelno ir pridėtinės vertės mokesčių bendroje 29 611 Eur sumoje ir tuo padarė valstybės biudžetui 29 611 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimai R. Ž. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės veiklos skyriaus specialistės 2017 m. balandžio 7 d. ir 2018 m. liepos 19 d. specialisto išvadomis dėl UAB “T.” ūkinės finansinės veiklos, nes patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų ir remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ūkinę – finansinę veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

3. Nuteistoji R. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir nuteistosios atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jos veikoje nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalį įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Taip pat, apeliaciniu skundu R. Ž. prašo apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą ir skirti bendrovės finansinės veiklos ekspertizę už tiriamąjį laikotarpį. Skunde nuteistoji pateikia tokius argumentus:

3.1. Nuteistosios teigimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepagrindžia jos kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi šis nuosprendis neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išvardijo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, tačiau įrodymų neanalizavo ir jų tinkamai nevertino. Konstatuodamas nuteistosios kaltę bei kaltės pagrįstumą, teismas tik pacitavo specialistės tyrimo išvadas, tačiau nepasisakė dėl gynybos ir liudytojos A. M. pateiktų skaičiavimų, kurie, nuteistosios teigimu, visiškai paneigia specialistės atliktų tyrimų išvadas. Kartu pažymėjo, kad pati specialistė, atlikdama papildomą tyrimą, paneigė dalį savo pirmojo tyrimo išvadų, o tai jau savaime kelia abejonių tiek dėl specialistės kompetencijos, tiek dėl galutinių išvadų pagrįstumo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatliko savo, kaip pirmosios instancijos teismo, funkcijos, nes priėmė teismo baigiamąjį aktą, nenurodydamas įrodymų vertinimu pagrįstų motyvų. Be to, nuteistosios kaltė dėl jai inkriminuotų kaltinimų buvo pripažinta vadovaujantis sąlygine Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės išvada, todėl tokios išvados negali tinkamai pagrįsti nuteistosios kaltę ar paneigti gynybos pateiktus skaičiavimus bei paaiškinimus.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantės teigimu, įrodymai, kuriais nuosprendį grindė pirmosios instancijos teismas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės išvados, yra prieštaringos, sąlyginės bei prieštarauja bendrovės buhalteriniams dokumentams, tai pat, liudytojos – bendrovės finansininkės A. M., parodymams. Atkreipė dėmesį, kad papildomo tyrimo metu specialistė tariamai bendrovėje neapskaitytų lėšų sumą sumažino kone dvigubai, t. y. pirminio tyrumo metu nustatyta, kad bendrovė neapskaitė 215 525,38 eurų sumos, o papildomo tyrimo metu – 110 955,64 eurų. Mano, kad šie skaičiavimai skyrėsi tik dėl subjektyvaus bendrovės finansinių dokumentų interpretavimo. Be to, specialistės nurodytos neapskaitytos pajamos iš tikrųjų buvo apskaitytos, kadangi bendrovės finansininkė A. M. pateikė bendrovės finansinių duomenų analizę, kurioje buvo sulygintos specialistės apskaičiuotos pajamos su bendrovės realiomis pajamomis. Mano, kad šis neatitikimas atsirado dėl to, kad specialistė, skaičiuodama bendrovės tariamai neapskaitytas pajamas, nusprendė sąsiuviniuose esančius duomenis laikyti pajamomis be PVM, be to, specialistė nevertino bendrovės skerdienos pardavimų, kurie buvo apmokėti bankiniais pavedimais. Teisiamajame posėdyje atliktos apklausos metu pati specialistė patvirtino, kad toks pajamų skaičiavimas be PVM buvo tik iš prielaidos prieita išvada. Nesant pakankamų įrodymų, kad pajamos buvo skaičiuojamos be PVM, nuteistosios teigimu, tiek pat įrodyta tai, kad pajamos skaičiuotos su PVM. Be to, nesama ir jokių duomenų, kad sąsiuviniuose apskritai yra bendrovės pardavimų pajamos ir kad tai pardavimų pajamos grynais pinigais. Nuteistosios teigimu, vienintelis įrodymas, kuriuo teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, yra specialistės išvados ir parodymai, tačiau šie įrodymai negali būti patikrinti kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Be to, specialistė neįvertino PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu mėsa buvo parduota nuolatiniams bendrovės pirkėjams. Apeliantė nurodo, kad „pridavimo į turgavietę žurnalai“ buvo naudojami tik fiksuoti prekių įsigijimą į turgavietę, tačiau įmonės pardavimai užfiksuoti apskaitos registruose. Minėtuose „pridavimo į turgavietę žurnaluose“ buvo užfiksuotas pirkimas, o ne pardavimas. Mano, kad toks pirmosios instancijos teismo specialistės pateiktų duomenų vertinimas iš esmės prieštarauja tiek nekaltumo prezumpcijai, tiek kitiems fundamentaliems baudžiamojo proceso principams, o specialistės taikoma metodika prasilenkia su elementaria logika, kadangi nuteistosios juodraščiai nėra nei oficialus dokumentas, nei bendrovės buhalteriniai dokumentai, tačiau buvo vedami asmeniniais tikslais, o juose fiksuojama informacija negali būti laikoma tikslia. Nuteistosios manymu, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti skiriama bendrovės finansinės veiklos ekspertizė tiriamuoju laikotarpiu, kurios metu būtų įvertinti visi bendrovės pardavimai turgavietėje ir pirkėjams pagal PVM sąskaitas faktūras, o šie duomenys palyginti su duomenimis, esančiais juodraštiniuose nuteistosios sąsiuviniuose, įvertinant, kad ten esančios pajamų sumos yra su PVM.

3.3. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliantė nurodė, kad teismas įrodymų iš viso nevertino, juos tik išvardino ir konstatavo, kad išvardinta įrodymų visuma pagrindžia nuteistosios kaltę. Nuteistosios teigimu, baudžiamojoje byloje kaltinimas vadovavosi specialistės sąlygine išvada, jog galbūt bendrovėje nebuvo užpajamuoti visi faktiškai buvę pardavimai. Ši kaltinimo iškelta hipotezė buvo grindžiama kaltinamosios darbovietėje rastais juodraštiniais įrašais sąsiuviniuose, kurių pagrindu specialistė atliko tyrimą, tačiau sąsiuviniuose nurodytų duomenų jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Teismas netyrė realių pardavimo apimčių ir pajamų, iš trečiųjų asmenų įsigytų prekių ir pirkėjams perparduotų prekių srautų, įsigytų prekių ir jų likučių sandėliuose. Teismas tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių netyrė, formaliai apsiribojo rankraštiniuose užrašuose užfiksuota informacija, netyrė ir neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų, nesprendė dėl jų pakankamumo nuteistosios kaltei pagrįsti. Teismas sprendė, kad bendrovės veiklos ir turto negalima nustatyti dėl to, jog pinigai už parduodamas prekes nebūdavo apskaitomi, tačiau pinigai už prekes galėjo būti neapskaitomi tik tuo atveju, jei prekės būtų buvę parduotos be apskaitos dokumentų. Tuo atveju, jeigu būtų parduodamos oficialiai įgytos prekės, neapskaičius jų pardavimo, buhalterinėje apskaitoje turėtų atsirasti jų trūkumas, tačiau tokių įrodymų nėra.

3.4. Apibendrindama skundo argumentus, nuteistoji nurodo, kad byloje nesama surinkta jokių objektyvių duomenų, jog bendrovėje buvo vedama apgaulinga buhalterija. Tai, kad R. Ž. savo užrašuose vedė apgaulingą buhalteriją, tėra tik kaltinimo prielaidos, kurių negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais. Atsižvelgiant į visumą, konstatuotina, jog nėra nustatytas tikslas ir kaltinamosios tyčia apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą, be to, pats apgaulingos buhalterijos faktas nenustatytas jokiais objektyviais ar subjektyviais duomenimis ir vadovautasi tik prielaida, jog nuteistoji neužpajamavo dalies parduotos produkcijos ir skerdienos, tačiau niekas iš apklaustų darbuotojų šių faktų nepatvirtino, todėl nesant įrodymų, kad buvo vedama apgaulinga apskaita, nuosprendis naikintinas, nes nuteistoji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji R. Ž. ir jos gynėjas advokatas N. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

5. Nuteistosios R. Ž. apeliacinis skundas

atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. Ž. kaltės. R. Ž. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra pakankamai išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. Ž. veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantė su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo.

7. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. Ž., būdamas UAB „T.“ direktore, atsakinga už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktus, nuslėpė dalį UAB „T.“ gaunamų pajamų, nefiksavo jų buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu vėliau sumokant mažesnius mokesčius į valstybės biudžetą, ir sąmoningai, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 1 MGL valstybei mokėjimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose metinėse pelno ir mokesčio ir PVM deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis apie pajamas bei pelno mokestį. Dėl šių R. Ž. tyčinių veiksmų sudarant sąlygas, dėl kurių jos vadovaujamoje įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, nebuvo galimybės iš dalies nustatyti UAB “T.” veiklos, turto, vertės, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio bei struktūros. Ši R. Ž. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes ji, būdama UAB „T.“ direktore, atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, nefiksuodama visų gaunamų pajamų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, byloje nustatyta, kad R. Ž., siekdamas tų pačių tikslų – išvengti mokesčių, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas įrašė į deklaracijas ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.

Motyvuojamoji dalis

8. Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji R. Ž. kategoriškai nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, skundžia specialistų išvadų ir specialistės parodymų pripažinimą leistinais įrodymais ir nurodo apie neišsamų, pažeidžiant teisę į gynybą, nekaltumo prezumpcijos principą bylos aplinkybių išnagrinėjimą bei vertinimą. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti. Teismai pagrįstai rėmėsi specialistų išvadomis, kuriomis buvo įvertinti tiek oficialūs UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tiek „juodosios buhalterijos“ duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija.

11. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

12. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Ž. kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi specialistės Z. K. pateiktomis specialisto išvadomis, liudytojų ir minėtos specialistės parodymais, byloje surinktais rašytiniai įrodymais, patikrinimo metu parduotuvėje išimtais sąsiuviniais Nr. 1 ir Nr. 2.

14. Nuteistosios R. Ž. teigimu, juodraštiniame sąsiuvinyje (specialisto išvadoje įvardintas kaip Nr. 1) buvo apskaičiuojamos preliminarios pinigų sumos, kurias ji tikėjosi gauti parduodama prekes, taip pat, sąsiuvinyje atlikti apskaičiavimai buvo skirti darbuotojų drausminimui. Taigi, nuteistoji, iš dalies pripažindama, kad sąsiuviniuose buvo fiksuojamos realios įmonės ūkinės operacijos, nurodė, kad būtent grafoje apie suprekiautą produkciją buvo nurodyti jos lūkesčiai. Su šiais apeliacinio skundo teiginiai apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Iš byloje esančių taip vadinamų juodraščių, kurie specialisto išvadose įvardyti kaip raudoname sąsiuvinyje Nr. 1 įregistruotų pirkimų – pardavimų suvestinė, matyti, kad minėtame sąsiuvinyje užfiksuotas ūkinių operacijų tęstinumas perimant praeitos savaitės prekių likučius (“praeito svėrimo likutis”), apskaitoma gautų prekių suma (“priimta”, nurodytas antkainis, gautų prekių suma su antkainiu), suprekiautų prekių suma (“suprekiauta”, savo reikmėms paimtų prekių suma, likutis laikotarpio pabaigoje). Visi įrašai nieko bendro su tariamais preliminariais kainų skaičiavimais neturi. Teismo įsitikinimą, kad ne visos įmonėje atliekamos ūkinės operacijos būdavo apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, sustiprina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas atlikus patikrinimą, kuomet mėsos parduotuvėje, atlikus kontrolinį pirkimą, ši operacija nebuvo apskaityta, pareigūnui nebuvo pateiktas kasos kvitas (1 t., b. l. 18). Teismo išvados, kad patikrinimo metu rastame sąsiuvinyje atvaizduotos oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįtrauktos lėšos ir šioje bendrovėje buvo vedama taip vadinama „juodoji buhalterija“, pagrįstos byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, detalia dokumentų analize. Be to, apklausta įmonės darbuotoja V. Š. patvirtino, kad vedamas sąsiuvinis buvo realus, ji sąsiuvinyje rašydavo tai, ką jai nurodė R. Ž..

15. Atlikus UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad ši bendrovė apskaitos dokumentais nepagrindė pardavimų pajamų už 110 955,64 Eur ir šių už parduotą produkciją gautų pajamų neapskaitė bendrovės kasoje. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad nustatytų neapskaitytų pajamų dydis, surašant 2017 m. balandžio 7 d. ir 2018 m. liepos 19 d. specialisto išvadas iš esmės skyrėsi. Šis skirtumas atsirado, kuomet 2018 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji R. Ž. paaiškino apie pardavimų UAB “E.” ir UAB “V.” aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šis skirtumas atsirado ne dėl netinkamai surašytos specialisto išvados, tačiau dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo pateikta informacija, jog sąsiuvinyje buvo apskaityti visi pirkimai, tame tarpe ir tie, kurie atlikti per sąskaitas faktūras. Nustačius, kad ne visi pardavimai bendrovėms UAB “E.” ir “V.” buvo pagrįsti žurnalo duomenimis, t. y. ne visi pardavimai buvo atliekami per turgų, o tik tie, kurie užfiksuoti skerdienos pridavimo į turgų žurnaluose, tiriamojo laikotarpio EKA apyvartos žiniaraščiuose ir kasos operacijų žurnale buvo apskaitytos pardavimo pajamos 358 272,07 Eur ir mokėtinas PVM 75 236,74 Eur, iš viso 433 508,81 Eur, per turgų parduota UAB “E.” ir UAB “V.” už 29 333,01 Eur, iš viso parduota per turgų 462 841,82 Eur, tuo tarpu patikrinimo metu parduotuvėje rasto sąsiuvinio duomenimis parduota per turgų mėsos ir jos gaminių už 573 797,46 Eur, tai yra 110 955,64 Eur daugiau, nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistė, vadovaudamasi “pridavimo į turgų žurnalais”, tokiu būdu neįvertino 81 procento PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu mėsa buvo parduota nuolatiniams bendrovės pirkėjams UAB „E.“ ir UAB „V.“, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimas buvo atliktas remiantis tik įmonei priklausančių parduotuvių apskaitos duomenimis ir parduotuvėje išimta neoficialia apskaita, visos UAB „T.“ įmonės veikla tirta nebuvo, todėl įmonės buhalterės pateikta informacija dėl pardavimų pagal sąskaitas faktūras, prekių nepristatant į parduotuves, nėra aktuali. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, specialistei buvo pateikti ir įmonės bankiniai pavedimai, tačiau UAB „T.“ parduotuvių ir sąskaitų – faktūrų apskaita yra vedama atskirai, todėl parduotuvės veiklos analizė su bendra įmonės ūkine finansine veikla lyginta nebuvo. Dalis sąskaitų faktūrų, kurios buvo sumokėtos per kasą, buvo įvertintos ir jų pagrindu 2018 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje apskaičiuota suma, kuri nebuvo apskaityta bendrovės apskaitoje, skyrėsi nuo pirminės specialisto išvados.

16. Aptarti duomenys paneigia R. Ž. skundo argumentus, kad grynųjų pinigų gavimas už parduotą galvijų skerdieną ir mėsos gaminius buvo pagrindžiami apskaitos dokumentais.

17. Apeliantės akcentuojami UAB “T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios vyriausiosios finansininkės – liudytojos A. M. pateikti skaičiavimai, kurie jos manymu visiškai paneigia specialistės atliktus tyrimus, tokios išvados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju UAB „T.“ grynieji pinigai gauti už parduotą galvijų skerdieną ir mėsos gaminius (110 955,64 Eur) nebuvo įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą būtent dėl to, kad įmonės direktorė R. Ž. privalėjo, tačiau nepateikė įmonės buhalterei dokumentų apie šias faktiškai įvykusias ūkines operacijas, todėl visos ūkinės operacijos ir nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą.

18. Nepagrįsti R. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad neva teismas R. Ž. kaltę grindė, remdamasis iš esmės vien specialistės išvada. Kaip jau minėta, išvadą dėl R. Ž. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių duomenų visuma, kurią sudaro ne tik specialistės išvada, bet ir šią išvadą pateikusios specialistės paaiškinimai teisme, liudytojų parodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Iš baudžiamosios bylos duomenų visumos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinimas buvo keičiamas, atsižvelgiant į naujai pateiktą specialistės išvadą, taip susiaurinant R. Ž. pareikšto kaltinimo, kuris nepagrįstas bylos duomenų visuma, apimtį.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, neva neaiški ir nesuprantama R. Ž. pareikšto kaltinimo apimtis toje dalyje, kurioje sąsiuvinyje rastos sumos buvo laikomos sumomis be PVM. Su šiais skundo argumentais apygardos teismas sutikti taip pat negali. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. Ž. buvo kaltinama ir nuteista dėl to, kad tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nepagrindė apskaitos dokumentais 110 955,64 Eur sumos bei nedeklaravo valstybės biudžetui mokėtinų mokesčių, t. y. veikė, siekdama išvengti mokesčių, todėl priešingas aiškinimas, kad parduotuvėje rastame sąsiuvinyje dokumentais nepagrįstos pajamos buvo skaičiuojamos su PVM, yra nelogiškas ir niekuo nepagrįstas.

20. Apeliaciniame skunde, kritikuojant specialistės išvadą, pažymima, kad ši išvada yra sąlyginė bei prieštarauja bendrovės buhalteriniams dokumentams, taip pat, liudytojos – bendrovės finansininkės A. M. parodymams. Kaip jau minėta, iš tiesų, pirminėje 2017 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad bendrovė neapskaitė 215 525,38 Eur sumos. Papildomo tyrimo metu neapskaitytos pajamos sumažėjo iki 110 955,64 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios specialisto išvados viena kitos nepaneigia, šie neapskaitytų pajamų skirtumai įtakos išvados teisingumui neturėjo ir dėl jų išvados esmė nesikeičia, pati specialistė paaiškino, kad minėti skirtumai atsirado turint informaciją, jog visi pardavimai įmonėms buvo realizuojami per turgų, tačiau nustačius, kad dalis produktų buvo parduota pagal sąskaitas faktūras, nepatenkant į turgų, buvo gauti skirtingi skaičiavimai. Apklausiama teisme specialistė patvirtino savo pateiktas išvadas, kurios, kaip matyti, padarytos išsamiai išanalizavus jai pateiktus dokumentus, ir pateikė išsamius paaiškinimus dėl konstatuotų pažeidimų, kurie, kaip nurodė, buvo nustatyti išnagrinėjus visą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kartu paaiškino aplinkybes dėl padarytų klaidų ir tai, kad jos neturėjo įtakos išvados teisingumui.

21. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji ir jos gynėjas taip pat prašė skirti papildomą ekspertizę, kurios metu būtų įvertinti visi bendrovės pardavimai turgavietėje ir pagal sąskaitas faktūras, t. y. tiek grynaisiais, tiek mokėjimo pavedimais, o šie duomenys palyginti su duomenimis, esančiais juodraštiniuose nuteistosios sąsiuviniuose, laikant, jog šios pajamos yra su PVM. Tačiau nuteistoji jokių naujų tirtinų aplinkybių ir jokių naujų dokumentų, kuriuos reikėtų vertinti ir būtų pagrindas skirti buhalterinę ekspertizę, nenurodė, tik deklaratyviai teigė, kad specialisto išvada yra sąlyginė. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikti du UAB “T.” ūkinės finansinės veiklos tyrimai, antrojo tyrimo metu nuteistoji turėjo galimybę pateikti visus jos manymu reikšmingus dokumentus, tačiau, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, jokių naujų dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų apskaitymą, negauta. Taip pat pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, o byloje esančios ankstesnės specialistų ar ekspertų išvados kelia pagrįstų abejonių. Tuo tarpu teisme nebuvo gauta jokių naujų dokumentų ir nepaaiškėjo jokių naujų esminių aplinkybių dėl UAB „T.“ apskaitos dokumentų, o išvadas pateikusi specialistė atsakė į visus proceso dalyvių bei gynybos pateiktus klausimus. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės skirti ekspertizę, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad ją atlikus būtų gauta reikšmingų bylai duomenų, kurie galėtų esmingai įtakoti teismo išvadas byloje nagrinėjamais klausimais.

22. Teismas neturi pagrindo nesiremti 2017 m. balandžio 7 d. ir 2018 m. liepos 19 d. specialisto išvadomis dėl UAB “T.” ūkinės finansinės veiklos tyrimo tiek, kiek jos papildo viena kitą, ar abejoti jų patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, taip pat, papildomi nuteistosios teisiamojo posėdžio metu pateikti duomenys, iš specialisto išvadų matyti, kad specialistė Z. K. išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus ir pateikė šias analize pagrįstas išvadas, apklausta teisme, patvirtino savo išvadas ir atsakė į visus proceso dalyvių pateiktus klausimus. Pirmosios instancijos teismas specialisto išvadas įvertinio tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialistės kompetencijos ar specialisto išvados išsamumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teismui pagrįstai nekilo.

23. Dėl R. Ž. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

24. Apeliaciniame skunde, nuteistoji prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jos veiksmuose nėra ir BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Šio kaltinimo pagrįstumas iš esmės susijęs su R. Ž. pareikštais nepagrįstais kaltinimais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl šio nusikaltimo, pasak apeliantų, R. Ž. buvo nuteista nepagrįstai, taigi ir jos nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas.

25. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki finansinių ataskaitų sudarymų į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Pagal šį teisinį reglamentavimą, pelno mokesčio deklaracijoje turi būti pateikiami tokie duomenys, kokie įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Neteisinga įmonės buhalterinė apskaita savaime suponuoja neteisingų duomenų įrašymą į pelno mokesčio deklaraciją. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tyčinę R. Ž. kaltę dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo kildino iš jos kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Todėl pripažindamas, kad R. Ž. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas pagrįstai pripažino, jog ji padarė ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju R. Ž., kaip UAB „T.“ vadovė, buvo atsakinga už savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, kadangi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkanti subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, n2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai įrodyta, jog R. Ž., kaip UAB “T.“ direktorė, siekdama išvengti mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose metinėse pelno mokesčio ir PVM deklaracijose nedeklaravo: už laikotarpį 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 30 d. UAB „T.” pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo galvijų skerdienų ir mėsos gaminių pardavimo pajamų iš viso už 94 287 Eur bei į valstybės biudžetą nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio: 2013 metais - 1 335 Eur; 2014 metais - 145 Eur; 2015 metais -6 151 Eur; 2016 m metais - 2 180 Eur, t. y. metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013, 2014, 2015 metus ir 2016 metų sausio – spalio mėn. laikotarpį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 eilutėje) ir apmokestinamąjį pelną (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 46 eilutėje), o PVM deklaracijose (forma FR0600) taip pat nedeklaravo 94 287 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (finansinių ūkinių operacijų už mėsos gaminių ir skerdenos pardavimą), nuo kurių nepaskaičiavo 19 800 Eur į valstybės biudžetą mokėtinos PVM sumos ir tokiais veiksmais 2013-2016 m. sausio - spalio mėn. laikotarpiu pažeisdama aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimus išvengė 9 811 Eur pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą ir 19 800 Eur PVM sumos mokėjimo į valstybės biudžetą, tokiu būdu nesumokėto pelno ir pridėtinės vertės mokesčių bendroje 29 611 Eur sumoje ir tuo padarė valstybės biudžetui 29 611 Eur turtinę žalą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Ž. kaltę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį patvirtina byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, specialistės Z. K. parodymai, specialistės išvados, kurie papildydami ir patvirtindami vieni kitus, sudaro vieningą visumą, iš kurios nuosekliai išplaukia kaltinamosios kaltę patvirtinančios išvados. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. Ž. vadovaujamoje bendrovėje – UAB ,,T.“ – nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas išvadai, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti. Todėl R. Ž. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl nuteistosios R. Ž. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje. Visi šių nusikalstamų veikų požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, nuteistosios R. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasArūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė