- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-573-648/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01334-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį 4500 Lt bauda be automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. už tai, kad jis, būdamas baustas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 2014 m. vasario 1 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,11 promilės girtumo), neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutarimą ir S. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. paskirti transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomos L. S., konfiskavimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos 130² straipsnio sankcijoje daikto (transporto priemonės) konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma administracinė nuobauda. Automobilio „Audi A8“ valdytojai L. S. buvo žinoma ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už šiurkštų teisės pažeidimą – automobilio vairavimą neblaiviam, tai ji pastaroji žinojo apie galimą grėsmę panaudoti jos valdomą transporto priemonę priešingai teisės interesams ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad pasinaudojimas automobiliu būtų apsunkintas. Sprendžiant iš S. B. parodymų, jam nebuvo keblumų savarankiškai pasiimti automobilį , jis žinojo, kad raktai nuo automobilio „Audi A8“ yra L. S. rankinėje. Palikdama raktus nuo transporto priemonės S. B. žinomoje vietoje, L. S. sudarė sąlygas asmeniui pasinaudoti jos asmeniniais daiktais. Vėliau, sužinojusi apie neteisėtą turto užvaldymą, L. S. nesiėmė priemonių apie vagystę pranešti policijai, nors tą pačią dieną gavo žinių apie policijos sulaikytą automobilį ir dingusius raktus. Anot apeliantės, L. S. buvo atsakinga už savo nuosavybės (transporto priemonės) panaudojimą pažeidimo padarymo metu. L. S. sudarė sąlygas S. B. pasinaudoti jai patikėtu daiktu – transporto priemone „Audi A8“, dėl ko teismas neturėjo pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio. S. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, pastarajam pažeidimo įforminimo metu nustatytas 2,11 prom. girtumo laipsnis, jis praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra linkęs daryti pažeidimus neblaivus, atitinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko įstatymų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „X“ prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonė nebuvo perduota naudotis ar valdyti nei sutarčių, nei kitokių susitarimų pagrindu, automobilio rakteliai ir pats automobilis liko namuose, įprastoje vietoje, kurioje gali būti laikomi rakteliai ir dokumentai, tai yra namų aplinkoje. Kadangi automobilis ar jo raktai bei dokumentai nebuvo perduoti pasaugojimui ar naudojimuisi, L. S. sutikimas nebuvo gautas, ir ji negalėjo numatyti, jog suaugęs ir protingas žmogus pasinaudos automobiliu be jos žinios. Automobilio valdytoja L. S. nebuvo atsakinga už jos valdomo turto panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – šiuo atveju neskirtina.
Atsiliepime į apeliacinį skundą S. B. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad automobilio valdytoja L. S. ėmėsi visų saugumo priemonių, kad jos valdomu automobiliu „Audi A8“ nebūtų daromi Keliu eismo taisyklių pažeidimai. Automobilio raktelių ji pastarajam neduodavo ir nelaikė jų jam matomoje vietoje. L. S. miegojo ir negirdėjo, kaip jis savavališkai paėmė automobilio raktelius ir išėjo iš namų, todėl sukliudyti jam negalėjo. Pastarasis asmuo transporto priemonę pasiėmė ir vairavo be savininko žinios. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir tinkamai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirdamas transporto priemonės konfiskavimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „X“ prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „X“. Pagal automobilio pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis perduotas UAB „X“, kurios direktorė yra L. S.. Taigi, automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra L. S. nuosavybė. Kita vertus, L. S. naudojosi automobiliu AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tinkamai rūpinosi, kad kiti asmenys nepasinaudotų šia transporto priemone. Automobilis buvo paliktas užrakintas, jame įjungta apsauginė signalizacija, raktai buvo laikomi bute adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jokie pašaliniai asmenys automobiliu teisėtai pasinaudoti be L. S. žinios negalėjo. S. B. taip pat gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), yra L. S. sugyventinis, todėl į šį butą gali patekti be atskiro L. S. leidimo ar sutikimo. Automobilio naudotoja L. S. ėmėsi visų saugumo priemonių, kad jos naudojamu automobiliu AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų daromi pažeidimai, t.y., gyvendama su S. B. bei žinodama, kad jam atimta teisė vairuoti, niekada jam neduodavo vairuoti minėto automobilio nuo pat 2012-06-06 (kai pastarajam buvo atimta teisė vairuoti), nors šiuo automobiliu naudojosi pati ir kiti UAB „X“ darbuotojai nuo 2012-03-20, kai automobilį įsigijo išsimokėtinai. L. S. negalėjo tikėtis, jog netikėtai, būdamas neblaivus ir jos neatsiklausęs, praėjus apie pusantrų metų nuo teisės vairuoti atėmimo pradžios, S. B. savavališkai paims automobilio raktelius iš jos rankinės. Kaip matyti iš L. S. parodymų teisme, ji miegojo ir negirdėjo, kaip S. B. savavališkai paėmė automobilio raktelius ir išėjo iš namų, todėl sukliudyti jam negalėjo. Leidimo S. B. naudotis automobiliu nedavė. Šiuos parodymus patvirtino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B., nurodydamas, kad jis savininko leidimo naudotis automobiliu neturėjo. Apeliantės teiginys, jog L. S., sužinojusi apie neteisėtą turto užvaldymą, nesiėmė priemonių apie vagystę pranešti policijai, yra nepagrįstas, kadangi S. B. apie automobilio sulaikymą pats asmeniškai pranešė L. S. ir prisipažino, kad vairavo automobilį girtas bei buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Visi L. S. veiksmai rodo, kad ji ėmėsi būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengti bet kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai, apsaugota jos ir visos šeimos sveikata, transporto priemonė ir eismo dalyviai. Automobilio raktelius ji laikė ne atviroje vietoje, o rankinėje. Tokie L. S. veiksmai negali būti vertinami kaip leidimas neblaiviam, neturinčiam vairuotojo teisių S. B. naudotis automobiliu AUDI A8. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, individualizavo nuobaudą, teisingai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei netaikė transporto priemonės konfiskavimo.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl S. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų nėra ir nėra jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus, apeliaciniame skunde ginčijama tik nutarimo dalis dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo S. B. už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinio teisės pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskyrimo, sprendžia, kad S. B. už minėtą administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda yra teisinga. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirti S. B. papildomą nuobaudą – automobilio konfiskavimą – už minėtą administracinį teisės pažeidimą šiuo atveju nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą, nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytinos ir kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2013).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, automobilį asmuo paėmė be savininko ar valdytojo leidimo, neatsiklausęs, sprendė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas su minėta pirmosios instancijos išvada sutinka ir konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonė, kuria S. B. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jos teisėto valdytojo UAB „X“ ir už ją atsakingos šios bendrovės direktorės L. S. valią. Būtent, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. parodymų teisme matyti, kad jis pripažino, jog automobilį pasiėmė be L. S. žinios, automobilio raktelius pasiėmė iš jos rankinės slapta, neprašė L. S. leidimo pasinaudoti automobiliu. Liudytoja L. S. teisme patvirtino, kad ji apie tai, jog sugyventinis S. B. įvykio dieną pasiėmė automobilį, nieko nežinojo, nes tą vakarą, sugyventiniui išėjus pas kaimyną, užmigo. Tik ryte S. B. jai pasakė, kad automobilis yra aikštelėje, po ko ji patikrino savo rankinę ir joje nerado automobilio raktelių. Be to, ši liudytoja parodė, kad jos sugyventinis S. B. jai patikėtu automobiliu nesinaudojo nuo to laiko, kai neteko teisės vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad L. S. sudarė sąlygas pažeidėjui pasinaudoti automobiliu. Šiuo atveju nenustatyta, kad pastaroji su automobiliu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Apeliacinio skundo argumentas, kad L. S., palikdama raktus nuo transporto priemonės S. B. žinomoje vietoje, sudarė sąlygas šiam asmeniui pasinaudoti automobiliu, minėtos teismo išvados nepaneigia. Bylos medžiaga patvirtina, kad automobilis buvo paliktas užrakintas, jame įjungta apsauginė signalizacija, raktai buvo laikomi ne atviroje vietoje, o L. S. rankinėje. Liudytojas V. Ž. apklaustas teisme irgi patvirtino, jog neužsivedus jo automobiliui, S. B. iš namų atsinešė automobilio Audi 8 raktelius, ir tuo automobiliu jie išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, jog L. S., sužinojusi apie neteisėtą turto užvaldymą, nesiėmė priemonių apie vagystę pranešti policijai, kas patvirtina, jog ji buvo atsakinga už automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Byloje nustatyta, jog S. B. apie automobilio sulaikymą pats asmeniškai pranešė L. S. ir prisipažino, kad vairavo automobilį girtas bei buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad transporto priemonė, kuria S. B. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jos teisėto valdytojo UAB „X“ ir už ją atsakingos šios bendrovės direktorės L. S. valią. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės konfiskavimas kaip papildoma nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, S. B. už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinio teisės pažeidimą neskirtas pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.