Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. buvo nubausta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 182 straipsnio 1 dalį 42 Eur bauda už tai, kad laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susirinkę pašaliniai asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, o buto savininkė V. G. suteikė patalpas girtavimui, turėdama iš to naudos.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutarimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir bylą nutraukė konstatuodamas, kad V. G. butas negali būti laikomas lindyne, kadangi nėra nustatyta, jog bute lankėsi neapibrėžtas asmenų ratas alkoholio vartojimui, o V. G. veiksmuose nėra tyčios bei pažeidimo sistemiškumo požymių. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, patraukiant atsakomybėn V. G..Skunde nurodo, jog teismo motyvai, jog nenustatyta, kad V. G. bute lankėsi neapibrėžtas ratas asmenų alkoholio vartojimui yra nepagrįsti, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek tyrimo metu apklaustos liudytojos I. R. ir I. P. patvirtino tokių asmenų buvimą ir girtavimą. Teismas liudytojos I. R. parodymus dėl 2016 m. birželio 8 d. apie 21.30 val. įvykio, nurodė nutarime ne visus ir neobjektyviai juos įvertino. Tokiu būdu neįvertinti objektyviai ir liudytojos I. K. parodymai apie akivaizdžiai neblaivių asmenų lankymosi ir girtavimo aplinkybes.Teismas taip pat neįvertino policijos pareigūno 2016 m. liepos 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. I. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas dviejų pareigūnų apsilankymas pas V. G. bute ir viso įvykio detalios aplinkybės. Teismas neapklausė liudytojų K. S. ir R. M., kurios tyrimo metu buvo nurodžiusios, jog 2016 m. birželio 8 d. apie 21 val. prie V. V. (dabartinė pavardė – G.) buto apie 2-3 mėnesius girtavo, į butą ateidavo pašaliniai neblaivūs asmenys, apie mėnesį laiko nuo besilankančių asmenų pas V. V. bute buvo teršiama pirmo aukšto laiptinė, joje mėtomi alaus buteliai, laistomas alus, šiukšlinama ir šlapinamasi laiptinėje.Skunde nurodo ir tai, kad Institucijos nuomone, V. G. neteisėtuose veiksmuose yra tyčia, kadangi ji nuolat atliko tuos pačius konkrečius veiksmus, pasireikšiančius daugkartiniu, sistemingu jos valdomos patalpos už atlyginimą ar veltui suteikimu įvairiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus. Liudytojai K. S., I. P., R. M., R. S., D. M., nors ir ne visi buvo apklausti teisme, tačiau patvirtino dėl sistemingo pašalinių neblaivių asmenų rinkimosi į V. G. butą. Liudytoja I. D. teisme parodė, jog pas V. G. nuolat triukšmas, girtuokliavimas, asocialūs žmonės ir dienos metu ir vakaro. Teismas neįvertino ir liudytojos S. B. parodymų, kuriais patvirtino, jog girtaudavo pas V. G. minėtu laikotarpiu ir baigė tik 2016 m. liepos 6 d. Tai irgi įrodo sistemiškumą ir daugkartinį asmenų lankymąsi pas pažeidėją ir naudojimąsi jos patalpomis girtavimui. Institucija skunde nurodo Kauno apygardos teismo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažeidėja nubausta pagal ATPK 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) už tai, kad savo namo laiptinėje, būdama neblaivi, vartojo necenzūrinius žodžius ir pažeidė viešą tvarką bei žmonių rimtį. Kita Kauno apygardos teismo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažeidėja nubausta pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, nes savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) kėlė triukšmą ir garsiai šūkavo, leido garsiai muziką. Taip pat aplinkybes dėl tokio elgesio patvirtina ir registro išrašas dėl jos baustumų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, skundžiamą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracinėn atsakomybėn buvo patraukta V. G. ir nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 182 straipsnio 1 dalį, pareiškėjos V. G. skundo argumentus, sprendė, jog pareiškėjos butas nėra landynė, nes nenustatytas neapibrėžtas asmenų ratas, kuris bute lankėsi alkoholio vartojimui, taip pat nenustatyta V. G. tyčia bei pažeidimo sistemingumo požymis. Šių aplinkybių pagrindu teismas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir bylą nutraukė. Institucija nesutiko su tokiu teismo procesiniu sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą - V. G. patraukti teisinėn atsakomybėn.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Marijampolės rajono apylinkės teismo išvados buvo pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo. Pagal ATPK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lindyne gali būti pripažinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas, butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinė, restoranas, klubas ir pan.) arba kita patalpa (palėpė, rūsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama azartiniams lošimams, ištvirkavimui, alkoholinių gėrimų vartojimui. Administracinė atsakomybė už lindynių laikymą galima tik nustačius kaltininko tyčią daryti tokį pažeidimą (ATPK 10 straipsnis). Kaltininko tyčią daryti aptariamą pažeidimą atskleidžia jo ilgą laiką ir nuolat atliekamų konkrečių veiksmų pobūdis. Šie veiksmai gali pasireikšti daugkartiniu, sistemingu pažeidėjo valdomos patalpos už atlyginimą ar veltui suteikimu asmenims lošti azartinius žaidimus, ištvirkauti ar vartoti alkoholinius gėrimus; šių patalpų, turint tikslą atlikti minėtus veiksmus, tvarkymu, klientų priėmimu, reikalingų jiems sąlygų sukūrimu, aprūpinimu atitinkamais reikmenimis ir pan. Iš šios nuostatos seka, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 182 straipsnio 1 dalies, padarymą, būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslą suteikti patalpas asmenims naudotis atlygintinai ar neatlygintinai azartinių žaidimų lošimui, ištvirkavimui ar alkoholinių gėrimų vartojimui.V. G. savo kaltės dėl Institucijos nustatyto teisės pažeidimo nepripažino, nurodė, jog pas ją svečiuose buvo jos pažįstami, t. y. S. B. su vyriškiu. Apklausti liudytojai tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kuomet apylinkės teismas nagrinėjo pareiškėjos V. G. skundą dėl Institucijos 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, nepatvirtino aplinkybių, kad matė pas ją bute alkoholį vartojančius asmenis, kurie be jokio atskiro kvietimo ateidavo. Įvertinus visų liudytojų parodymus, negalima kategoriškai teigti, kad visi liudytojai be išimties patvirtino, jog V. G. bute matė alkoholio vartojimą. Liudytojos I. R. parodymų, jog buvo užėjusi pas V. G. į butą ir matė netvarkingą jo aplinką bei neblaivius asmenis, nepatvirtino kiti objektyvūs bylos duomenys, liudytojų parodymai. Pažymėtina, jog kaltininko kaltė negali būti preziumuojama, ji turi būti įrodyta, o visi neaiškumai ir abejonės vertinamos kaltininko naudai. Šia suformuota taisykle teismas ir vadovavosi. Taigi, apeliaciniame skunde akcentuojamas pašalinių asmenų priėmimas vartoti alkoholinius gėrimus V. G. bute, bet objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl aptartų asmenų lankymosi, kas darytų V. G. butą landyne, byloje nėra.Skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie skundėsi V. G. netinkamu elgesiu dėl vedamo triukšmingo savo gyvenimo, trukdančio jiems ramybę bei netvarką bendro naudojimosi patalpose, t. y. laiptinėje, tačiau šie parodymai nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visumos, kas leistų ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal jai Institucijos nutarimu inkriminuotą pažeidimą. Be to, vadovaujantis suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, be minėtos objektyviosios teisės pažeidimo sudėties pusės požymių, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią. Apeliaciniame skunde nurodytas surinktos medžiagos ir teisme nustatytų aplinkybių vertinimas, tačiau įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Be to, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, sutinkamai su teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje teisės pažeidimo subjektyviosios pusės dalyje bylos reikšmingas aplinkybes tyčios aspektu vertinti kitaip. Byloje nėra pateiktų kitokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti ir konstatuoti, jog V. G. nutarime nurodytu laiku, t. y. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d. buvo bausta, apeliaciniame skunde nurodytos bylos, kuriose V. G. patraukta administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimus, tačiau jų padarymo laikas nepatenka į Institucijos nutarime nurodytą laiką, tokio pobūdžio teisės pažeidimų neužfiksuota daugiau nemažiau nei trijų, kad galėtų būtų vertinamas pažeidimų sistemingumas, be to, nesant tokių faktų fiksavimo negalima teigti, jog V. G. ilgą laiką ir nuolat atliko šiuos konkrečius veiksmus, t. y. galimai priėmė pašalinius asmenis be atskiro kvietimo alkoholinių gėrimų vartojimui suteikdama jiems vietą ir pati su jais vartojo alkoholį, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti V. G. kaltę ATPK 182 straipsnio 1 dalies kontekste. Dėl skundo argumentų, jog teismas neapklausė apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, liudytojos K. S. ir R. M. buvo kviečiamos į teisimo posėdį, tačiau joms neatsiėmus teismo šaukimo pašto skyriuje, buvo nuspręsta vadovautis tyrimo metu pateiktais paaiškinimais, todėl situacijos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo įvertintos ir susiejus į vieną loginę grandinę suformavo galutinę teismo išvadą vis tik konstatuoti teisės pažeidimo sudėties požymių visumos nebuvimą. Taigi, teismas procesinių pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą, nepadarė. Teismui, siekiant pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes bei nustatyti objektyvią tiesą byloje, buvo prijungtos ir kitos administracinio teisės pažeidimo bylos, kur V. G. patraukta administracinėn atsakomybėn, ir įvertinus reikšmingas aplinkybes, kurios nustatytos prijungtose bylose bei formuojant vidinį įsitikinimą šioje byloje teismo išvada padaryta pagrįsta ir teisinga, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir detaliau nepasisako. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.