Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-15-912/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-19
Bylos Nr.: e2-15-912/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01377-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Venckus
Atsakovas: R. R., K. A.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vandens tyrimų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Lentų broliai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-15-912/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01377-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bilsera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bilsera“ ieškinį atsakovams R. R., K. A. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vandens tyrimų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Lentų broliai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 125 669, 75 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 125 669,75 Eur ieškinio reikalavimui užtikrinti – areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; jo nesant ar nepakankant, areštuoti lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį jų turtą, lėšas ir turtines teises.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinio aplinkybės, susijusios su atsakovų pareigų nevykdymu ir įmonės turto neperdavimu ir galbūt jo iššvaistymu, pasisavinimu, pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia pareikštą reikalavimą. Nemokumo administratorius ne kartą prašė ir reikalavo perduoti įmonės turtą, bet atsakovai į tai nereagavo. Ieškovė pateikė įrodymų, kad įmonė įsigijo brangaus turto. Atsakovų elgesys yra pagrindas manyti, kad jie nesąžiningi, nes neteikė informacijos, nenurodė turto buvimo vietos. Atsakovai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, gali bandyti paslėpti turimą turtą (transporto priemones, lėšas). Tai apsunkintų galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė materialinius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Jeigu ieškinyje nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, ieškinys galėtų būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi įrodyti priešingos šalies nesąžiningumą, nes jis nepreziumuojamas. Ieškovė galimą atsakovų nesąžiningumą grindė ginčo aplinkybėmis (atsakovų elgesys yra pagrindas manyti, jog jie nesąžiningi, nes neteikė informacijos, nenurodė, kur yra turtas). Šių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą iš esmės. Aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, nėra pagrindas konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

7. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens turtui taikomo didesnio ar mažesnio masto daiktinių teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ieškinio pateikimas ir didelės vertės reikalavimo nurodymas nesuteikia ieškovei pranašumo ir nelemia ribojimų atsakovams disponuoti turtu.

8. Teismas nenustatė, kad atsakovai būtų nesąžiningi. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių antrąją būtinąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę teismo sprendimo vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 125 669,75 Eur reikalavimui užtikrinti, nurodyto turto esant nepakankamai, areštuoti atsakovų lėšas bankų sąskaitose, taip pat turtą, lėšas, turtines teises, esančius pas trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, kad atsakovas iš tiesų siekia (sieks) perleisti savo turtą, taip apsunkindamas ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pakanka duomenų, kad sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Ieškovui pakanka įrodyti atsakovo nesąžiningus veiksmus ar elgesį, polinkį elgtis nesąžiningai bendrame kontekste, bet nebūtina sieti konkrečius veiksmus su atsakovo turtine padėtimi.

9.2. Nemokumo administratorius, patikrinęs bendrovės sąskaitų išrašus, nustatė, kad bendrovė 2018 metais pirko brangią įrangą, liemenes ir kitų daiktų už 125 669, 75 Eur. Atsakovai neperdavė nemokumo administratoriui turto, su juos susijusių dokumentų. Pagal bendrovės sąskaitų išrašus, turtas neparduotas. Iš jo galėtų būti patenkinta dalis kreditorių reikalavimų, todėl nemokumo administratorius pareiškė šį ieškinį.

9.3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog pagal 2017 metų balansą, bendrovė mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų neturėjo, turtą sudarė kitas trumpalaikis turtas, daugiau balansų bendrovė neteikė viešajam registrui (civilinė byla Nr. eB2-2168-580/2021). Nurodyta nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus per penkiolika dienų. Atsakovai daugiau negu pusantrų metų nevykdo šio įpareigojimo. Tai patvirtina jų neteisėtus veiksmus. Dėl to taikytina contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) precumpcija ir atsakovai laikytini nesąžiningais.

9.4. Nutartis pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei interesus. Atsakovai pusantrų metų neperduoda turto nemokumo administratoriui, nenurodo jo buvimo vietos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia ne ginčo išsprendimą iš esmės, bet contra spoliatorem precumpcijos nustatymą.

9.5. Atsakovai – fiziniai asmenys, kuriems reikšto reikalavimo suma didelė. Tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne. Apeliantė teigia, kad įrodė abi sąlygas laikinosios apsaugos priemonėms taikyti.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti

12. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

13. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

14. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

15. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad didelė pareikšto reikalavimo suma pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas). Taigi apeliantės nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma – savaime nėra pagrindas taikyti atsakovams ribojimus disponuoti turtu.

16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningus veiksmus, nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos. Apeliantė nurodė, kad nemokumo administratorius iš bendrovės sąskaitų išrašų nustatė, kad bendrovė 2018 metais įsigijo įrangos už 125 669, 75 Eur. Atsakovai neperdavė šio turto nemokumo administratoriui.

17. Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktas).

18. Pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, contra spoliatorem prezumpciją galėtų būti taikoma tuomet, jeigu bylą nagrinėjantis teismas nustatytų, kad atsakovai sąmoningai nepateikė ar atsisakė pateikti įrodymus, tyčia juos sunaikino. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Apeliantė turėjo įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Tai, kad atsakovai nepateikė nemokumo administratoriui bendrovės įsigyto turto, su juo susijusių dokumentų, pagrindžia apeliantės teisę ginti likviduojamos dėl bankroto įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus teisme. Atskirajame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatys ir jas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taigi nurodytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nėra pagrindas konstatuoti grėsmės galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė neįrodė, kad atsakovai sąmoningai siektų pabloginti savo turtinę padėtį, kad išvengtų išieškojimo pagal galbūt apeliantei palankų teismo sprendimą.

19. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus