Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-02-18 · Civilinė byla Nr. 2VP-2003-676/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
2VP-2003-676/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08365-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Suinteresuotas asmuo
E. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-2003-676/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08365-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.26 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo atstovei antstolio padėjėjai E. Č., suinteresuotiems asmenims E. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei L. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys E. P., M. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo skirti suinteresuotam asmeniui M. S. baudą ir/arba spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgiant į esamą situaciją ir vaikų interesus. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6686-676/2022. 2024 m. sausio 19 d. šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuriuo nustatyta M. S. pareiga laikytis bendravimo su vaikais tvarkos. Pagal šį sprendimą skolininkas privalo bendrauti su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19:30 val., nelyginių savaičių savaitgaliais ir pagal kitus sprendime nustatytus grafikus. Taip pat buvo nustatyta, kad: 1) Skolininkas privalo atsiimti vaikus iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį iki 17.00 val. ir grąžinti juos iki sekmadienio 19.00 val.; 2) Per vasaros atostogas skolininkas turi bendrauti su vaikais nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų paeiliui, informuojant kitą tėvą apie tikslius terminus ir detales ne vėliau nei 30 dienų iki pradžios; 3) Esant neplanuotoms aplinkybėms, skolininkas turi informuoti kitą tėvą raštu (SMS) apie neatvykimą ar vėlavimą daugiau nei 1 valandą. Antstolio kontoroje fiksuoti šie sprendimo nevykdymo atvejai : 1) 2024 m. vasario 2 d. skolininkas nepasiėmė vaikų savaitgali; 2) 2024 m. kovo 31 d. skolininkas neįvykdė bendravimo pareigos trečiadienį; 3) 2024 m. spalio 25 d. vaikų paėmimas savaitgalį neįvykdytas; 4) 2024 m. lapkričio 6 d. bendravimas trečiadienį neįvykdytas; 5) 2024 m. lapkričio 8 d. vaikų paėmimas savaitgalį neįvykdytas; 6) 2024 m. lapkričio 22 d. skolininkas savaitgali neatvyko; 7) 2024 m. gruodžio 4 d. bendravimas trečiadienį neįvykdytas; 8) 2024 m. gruodžio 6 d. vaikų paėmimas savaitgalį neįvykdytas. Papildomai nustatyta, jog vasaros atostogų metu skolininkui buvo numatyta bendrauti su abiem vaikais 14 dienų, tačiau jis atostogavo tik su vienu vaiku 9 dienas. Išieškotoja nurodo, kad skolininkas sutartu laiku visam savaitgaliui pasiimdavo abu vaikus tik maždaug tris kartus per pastaruosius dvejus metus. Skolininkas išieškotojai teigia, jog negali vykdyti sprendimo dėl to, kad neturi tinkamos gyvenamosios vietos. 2024 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodančią, kad skolininko veiksmai pažeidžia vaikų teisę į ramias gyvenimo sąlygas ir tinkamą bendravimą su abiem tėvais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skolininkui įteiktas antstolio patvarkymas dėl vykdymo tvarkos, tačiau skolininkas patvarkymo nepaisė ir nevykdė jam nustatytų pareigų.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys E. P. ir M. S. atsiliepimų neteikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo atstovė antstolio padėjėja E. Č. pareiškimą palaikė, prašė skirti suinteresuotam asmeniui M. S. baudą už netinkamą teismo sprendimo vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. P. su antstolio pareiškimu sutiko, nes mano, kad paskirta bauda paskatintų skolininką ieškoti kompromiso ar sudaryti kitą susitarimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė L. O. paaiškino, kad tėvo ir vaikų bendravimas turėtų būti tiesioginis ir pastovus, tačiau šiuo atveju nemano, kad reikėtų skirti baudą, nes bendravimas su vaikais neturėtų būti užtikrinamas baudinėmis sankcijomis. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo M. S. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys E. P. ir M. S. turi du nepilnamečius vaikus – dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų L. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6686-676/2022, panaikino 2007 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. 959, kuriuo apskaityta E. S. ir M. S. santuoka, sudaryta 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kristaus Karaliaus bažnyčioje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir patvirtino pareiškėjų E. S. ir M. S. pasirašytą 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos:

1. Vaikų gyvenamoji vieta, vaikų išlaikymas :

1.1. Nutraukus santuoką nepilnamečių vaikų: dukros L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. S., nes tai atitinka vaikų interesus.

1.2. M. S. moka išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams : dukrai L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį kiekvienam po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina E. S.. M. S. įsipareigoja pinigus skirtus vaikų išlaikymui pervesti į E. S. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos.

1.3. Šalys susitaria lygiomis dalimis padengti vaikų gydymo, bei vasaros stovyklų išlaidas, ne daugiau 2-jų stovyklų kiekvienam.

1.4. Apie Sutarties 1.3 punkte planuojamas vasaros stovyklas E. S. įsipareigoja informuoti M. S. ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki stovyklos pradžios.

2. Šalys susitaria laikytis pateiktos žemiau bendravimo su vaikais tvarkos:

2.1. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus penktadienį 17.00 val. iš vaikų ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą arba pirmadienį į vaikų ugdymo įstaigą. M. S. būdamas su vaikais, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.);

2.2. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį pasiimdamas vaikus 17.00 val. iš vaikų ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą. M. S. būdamas su vaikais, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai nustatytu laiku lankytų ugdymo įstaigą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.)

2.3. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 10.00 val. iki antros dienos 19.00 val.). Nepilnamečiai vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinami. Jeigu tą ar kitą dieną nepilnamečiai vaikai turi užsiėmimus/ būrelius/ renginius ir pan. M. S. turi užtikrinti vaiko dalyvavimą juose.

2.4. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais Birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikus šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19.00 val.

2.5. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), porinių metų gruodžio 31-ąją ir sekančią sausio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, nustatytu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

2.6. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 7 kalendorines dienas paeiliui vaikių vasaros atostogų metu nuo 17.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, nustatytu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo iki 14 dienų vaikų pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus.

2.7. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19.00 val., lyginiais metais šias šventes:

1) Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

2) Kovo 11 d. - Nepriklausomybės diena;

3) Birželio 24 d. - Joninių (Rasų) diena;

4) Rugpjūčio 15 d. - Žolinė;

5) Lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena.

2.8. M. S. bendrauja su vaikais : L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieną savo gimtadienį, t. y. liepos 11 d. bei kiekvieną vaikų močiutės Virginijos gimtadienį, t. y. balandžio 2 d., ir senelio Rimo gimtadienį, t. y. liepos 18 d. paimant vaikus 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val.

2.9. Šalys susitaria, kad kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, E. S. gimtadienį, t. y. gegužės 2 d,, močiutės Danutės gimtadienis, t. y. gegužės 18 d., senelio Sigito gimtadienis, t. y. balandžio 11 d., vaikai praleidžia su motina.

2.10. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar M. S. komandiruotė sutampa su M. S. bendravimo su vaikais dienomis, M. S. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

2.11. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaikų, tėvas raštu SMS žinute informuoja apie tai; motina su vaikais privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaikais, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaikus neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaikais leisti laiką savo nuožiūra, bei šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas.

2.12. Bet kuriuo nurodytu laiku M. S. bendraujant su vaikais, jis turi sudaryti sąlygas E. S. susisiekti su vaikais telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

2.13. Vaikų motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikams, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, bei kitomis ryšio priemonėmis.

2.14. Bendravimo su vaikais laikotarpiais M. S. turi teisę vežtis vaikus už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaikų saugumui.

2.15. Bendravimo su vaikais laikotarpiais E. S. turi teisę vežtis vaikus už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaikų saugumui.

2.16. Pasiimdamas vaikus bendravimui, vaikų tėvas įsipareigoja užtikrinti kiekvienam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių tam vaikui reikmenų turėjimą pas save - drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti.

2.17. M. S. įsipareigoja atsižvelgti į vaikų galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Jeigu tai kartojasi, šalys tokiais atvejais susitaria kartu prašyti psichologinės pagalbos dėl bendravimo su vaiku gerinimo.

2.18. Šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio M. Mažrimo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0180/24/00172 pagal išieškotojos E. P. pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-6686-676/2022 dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties punktų nevykdymo. 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-180-2424 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2024 m. sausio 19 d. rūmų vykdomasis raštas Nr. 2YT-6686-676/2022 priimtas vykdymui. Išieškotoja E. P. pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodė, kad vaikų tėvas M. S. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. 2024 m. sausio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo Nr. S-24-180-2644, kuriame vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 19 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. e2YT-6686-676/2022 M. S. buvo įpareigojamas griežtai laikytis minėtame vykdomajame rašte nurodytos tvarkos, tačiau M. S. patvarkymo nepaisė ir nevykdė jam nustatytų pareigų. Antstolio kontoroje yra fiksuoti šie sprendimo nevykdymo atvejai : 1) 2024 m. vasario 2 d. skolininkas nepasiėmė vaikų savaitgali; 2) 2024 m. kovo 31 d. skolininkas neįvykdė bendravimo pareigos trečiadienį; 3) 2024 m. spalio 25 d. vaikų paėmimas savaitgalį neįvykdytas; 4) 2024 m. lapkričio 6 d. bendravimas trečiadienį neįvykdytas; 5) 2024 m. lapkričio 8 d. vaikų paėmimas savaitgalį neįvykdytas; 6) 2024 m. lapkričio 22 d. skolininkas savaitgali neatvyko; 7) 2024 m. gruodžio 4 d. bendravimas trečiadienį neįvykdytas; 8) 2024 m. gruodžio 6 d. vaikų paėmimas savaitgalį neįvykdytas. Papildomai nustatyta, jog vasaros atostogų metu skolininkui buvo numatyta bendrauti su abiem vaikais 14 dienų, tačiau jis atostogavo tik su vienu vaiku 9 dienas. Išieškotoja nurodo, kad skolininkas sutartu laiku visam savaitgaliui pasiimdavo abu vaikus tik maždaug tris kartus per pastaruosius dvejus metus. Skolininkas išieškotojai teigia, jog negali vykdyti sprendimo dėl to, kad neturi tinkamos gyvenamosios vietos. 2024 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodančią, kad skolininko veiksmai pažeidžia vaikų teisę į ramias gyvenimo sąlygas ir tinkamą bendravimą su abiem tėvais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolis 2024 m. vasario 19 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-180-32261, ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Antstoliui pasikreipus į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo ar motinos veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Teismas turi teisę, bet neprivalo, skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Taigi, vien tinkamas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymas savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. S. iš esmės neginčija fakto, kad nepilnamečių vaikų ir jo bendravimas vyksta ne pagal teismo sprendimu nustatytą grafiką, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki šiol negalėjo vykdyti sprendimo, nes neturi tinkamos gyvenamosios vietos, į kurią galėtų pasiimti abu vaikus visam savaitgaliui, ir tinkamų sąlygų su vaikais bendrauti savo namų aplinkoje. M. S. nurodė, kad nuolat bendrauja su savo vaikais tiek telefonu, tiek susitinka gyvai, atsižvelgiant į jų norą susitikti. Kiekvieną dieną veža vaikus į mokyklą, jiems paskambinus ir paprašius pasiima juos iš būrelių, savaitgaliais ir per atostogas keliauja, važiuoja aplankyti jo tėvus, pusbrolius. Taip pat nurodė, kad bendrauja su vaikais tiesiogiai, nes bendravimą su vaikų motina nutraukė prieš kelis mėnesius, dėl jos nuolatinio bandymo manipuliuoti vaikais. Paminėjo, kad be kas mėnesį skiriamų alimentų vaikų išlaikymui, prisideda finansiškai pirkdamas vaikams drabužius, avalynę, telefonus, kompiuterius, vaistus. Jiems paprašius, atveža nupirkęs maistą iš parduotuvės. Visi vaikų ugdymo poreikiai yra užtikrinami. Taip pat nurodė, jog neseniai įsigijo nuosavą būstą, kurį dabar įrenginėja, o kai įsirengs, vaikai turės savo namus ir pas jį. Teigia, kad labai myli savo vaikus Liepą ir Liną.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Todėl sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaikų interesus bei jų gerovę. Teismas taip pat pažymi, kad gyvenimas kinta, todėl gali susiklostyti ir nenumatytų arba kitokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti nustatytą tėvų bendravimo su vaikais tvarką, todėl kiekvieną situaciją reikėtų visų pirma spręsti protingai, bei įvertinti skolininko veiksmus siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

Nors teismo vertinimu, suinteresuoto asmens M. S. nurodyta priežastis - nuosavo būsto ir tinkamos gyvenamosios vietos neturėjimas, nelaikytina objektyvia priežastimi nesilaikyti teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi suinteresuotas asmuo yra jauno, darbingo amžiaus, bylos duomenimis, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, todėl galintis ir privalantis užtikrinti tinkamas sąlygas bei vietą bendravimui su vaikais. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, yra svarbiau tai, kad tėvas nors ir ne pagal teismo sprendime nustatytą grafiką, tačiau nuolat bendrauja su savo vaikais tiek telefonu, tiek gyvai. Taigi, nors M. S. su vaikais bendrauja epizodiškai, ir nesudaro tinkamų sąlygų su vaiku bendrauti savo namų aplinkoje, laiką su vaikais leidžia kavinėse, automobilyje, tačiau šiuo atveju teismo vertinimu svarbiau tai, kad tėvo ir vaikų susitikimai įvyksta, trumpesni, ar ilgesni, bet jie vyksta, tėtis su vaikais bendrauja, rūpinasi jais ir juos išlaiko. Tą faktą patvirtina ir į byla pateiktas 2024 m. lapkričio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 5PVS-4484, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 29 d. skyriaus specialistei bendraujant su nepilnamete L. S., mergaitė nurodė, kad vakar matėsi su tėčiu, buvo kavinėje, parduotuvėje, važinėjo po miestą automobiliu, klausėsi muzikos kartu. Tuo metu brolis su mama buvo Smiltynėje. Vaiko teigimu, tėvas ją ir brolį kiekvieną rytą nuveža į mokyklą. Vasarą mergaitė su tėvu neatostogavo, nes ji buvo stovykloje, o tėtis tik su broliu buvo išvažiavęs į kelionę. Pasiteiravus ar vaikas norėtų praleisti daugiau laiko su tėvu, nei kad praleidžia dabar, L. atsakė, kad nežino, galbūt norėtų, o gal ir nelabai. Vaikas pyksta ant tėvo, nes jis negražiai pasielgė su mama, išsiskyrė net su motina nepasikalbėjęs, o ir šiaip daug meluoja. Mergaitė kelis kartus prašė tėčio, kad jis nusivežtų ją pas save į namus, bet tėtis nesakė kur jis gyvena. Vieną kartą Liepa miegojo tėčio draugo bute, bent jau taip sakė tėtis, tačiau mergaitė tuo netiki, nes kelis kartus ėjo pro tą vietą ir matydavo, kad ten stovi tėčio automobilis. Nesenai tėtis parodė savo naują butą, bet ten nėra erdvės vaikams. Liepė teigė, kad jai nereikia daug vietos, teigė, kad tiktų ir koks kampelis.

Byloje pateiktoje 2024 m. lapkričio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5P-VSV-1319, nurodyta, kad 2024 m. spalio 29 d. skyriaus specialistei bendraujant su nepilnamečiu L. S., berniukas nurodė, kad paskutinį kartą su tėčiu matėsi sekmadienį, jiedu kartu buvo prie jūros, pasivaikščiojo ir grįžo namo, nes jau buvo naktis. Ankščiau jie šiaip važinėdavo su mašina, būdavo mieste. Kai Linas pradėjo domėtis krepšiniu, su tėčiu jie buvo keliose rungtynėse, vienos iš jų buvo Neptūno ir CBet. Taip pat berniukas su tėčiu eina į visokius renginius, kartais koncertus, tėčio darbo šventes ar šiaip kažkur. Šią vasarą Linas su tėčiu važiavo į kelionę, vyko į Latviją, Estiją. Vaikas pasakojo kelionės maršrutą, bandė suskaičiuoti kiek dienų praleido kelionėje. Vaikui patiko kelionė, joje buvo apie 2 savaites. Taip pat vaikas nurodė, kad nesenai tėtis nusipirko butą ir kai jį įrengs, jame gyvens L. su sese kai bus pas tėtį, turės abu atskirus kambarius. Vaikas teigia, kad jis ir tėtis yra draugai, jie pasikalba apie futbolą, krepšinį, mašinų lenktynes, sportą.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas nenustatė, kad M. S. sąmoningai ir piktybiškai vengtų vykdyti teismo procesinį sprendimą. Taip pat byloje nėra nustatyti M. S. akivaizdžiai neteisėti, piktavališki ar nesąžiningi veiksmai, kurie lemtų baudos skyrimą jam už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitiktu teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, kadangi byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad M. S. nors ir ne pagal teismo sprendimu nustatytą grafiką, tačiau nuolat bendrauja su savo vaikais tiek telefonu, tiek gyvai, rūpinasi jais ir myli. Vaikai teigiamai ir gražiais žodžiais atsiliepė apie tėtį. Taip pat įvertinta ir tai, kad M. S., jo paaiškinimu, jau įsigijo nuosavą būstą, kurį planuoja iki balandžio mėnesio įsirengti, kad būtų sukurta tinkama namų aplinka vaikams ir tada vaikai turės savo namus ir tėčio namuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti M. S. baudą, todėl antstolio pareiškimas atmestinas.

Nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, tačiau teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo (nutarties) vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai.

Be to, nors pareiškėjas prašo skirti M. S. baudą ir/arba spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgiant į esamą situaciją ir vaikų interesus, tačiau nagrinėjant civilinę bylą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kaip minėta, abu tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje ir yra atsakingi už sąlygų vaikams bendrauti su tėvais sudarymą. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių šalys negali vykdyti teismo sprendimu patvirtintos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip vieno iš tėvų pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsnio 2 ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0180/24/00172 grąžinti antstoliui Mindaugui Mažrimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys