Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-556-526-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-04-23
Bylos Nr.: A-556-526-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas: E. Z.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto savivaldybei

Kategorijos

15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A556 – 526/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjui E. Z. ,atsakovo atstovei Jolantai Baltaduonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5-6), kurį patikslino (b. l. 10-12; 28-31), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno m. VPK), 88 000 Lt neturtinę žalą, iš Kauno miesto savivaldybės priteisti 44 000 Lt neturtinę žalą ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. kovo 15 d. apie 8.15 val., pravažiavus A. Mickevičiaus - K. Donelaičio g. sankryžą Kaune, jį sustabdė policijos pareigūnai, važiavę patruliniu automobiliu. Sustojus, prie jo priėjo pareigūnas ir nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), nes sankryžoje suko iš netinkamos (antros) eismo juostos ir, paėmęs pareiškėjo dokumentus, nuėjo į policijos automobilį. Po kurio laiko pareigūnas paprašė, kad pareiškėjas prieitų prie jų automobilio. Priėjęs pareiškėjas pasakė, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes kelyje nėra antros eismo juostos ir kai pareigūnai surašys protokolą, jis važiuos aiškintis į Kelių policiją, ir nuėjo į savo automobilį. Pareigūnas paprašė jo dar kartą prieiti prie policijos automobilio, tačiau pareiškėjas nėjo ir pasakė, kad jam atneštų protokolą ir jis jį pasirašys. Pareigūnas dar kelis kartus nurodė prieiti prie policijos automobilio, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė išaiškinti jo teises, tačiau pareigūnas to nepadarė, o nurodė pareiškėjui važiuoti iš paskos į komisariatą. Pareiškėjas, klaidingai supratęs, kad reikia važiuoti į Kelių policiją, ten ir nuvažiavo. Čia jam paaiškino, kad jis turi vykti į Centro policijos komisariatą. Nuvykus į Centro policijos komisariatą, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už KET pažeidimus ir liepta eiti į budėtojų dalį kitam protokolui surašyti. Pareiškėjui paprašius nuvesti pas policijos komisariato vadovą, budėtojų dalies pareigūnas išsityčiojo iš jo, o po pareiškėjo pokalbio mobiliuoju telefonu atėmė iš pareiškėjo visus daiktus ir patalpino į kamerą, nenurodydamas patalpinimo pagrindo ir nesurašydamas jokio protokolo. 12.47 val. išleistas iš kameros, pareiškėjas paprašė parodyti tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu jis buvo patalpintas į kamerą. Pareiškėjas buvo supažindintas su tarnybiniu pranešimu, jam įteiktas netinkamai užpildytas pranešimas (nenurodyta, į kokios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą jis prašomas atvykti), nurodant atvykti į Kauno miesto apylinkės teismą ir paprašyta rašyti paaiškinimą, kurį rašyti jis atsisakė. Pareiškėjas teigė, jog komisariate nebuvo supažindintas su jokiu protokolu, dėl kurio surašymo jis buvo atvestas į budėtojų dalį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė A. Mickevičiaus gatvėje prieš sankryžą su K. Donelaičio g. pastatė nelegalų, neaprašytą, neturintį identifikacinio numerio, analogo, neegzistuojantį „Kelių eismo taisyklėse“ ant šviesoforo stulpo kelio ženklą, ant kurio kabinti vaizdinius - reklamą įstatymas draudžia. Pareiškėjo manymu, jam be kaltės surašydami administracinius teisės pažeidimo protokolus, be pagrindo sulaikydami, policijos pareigūnai veikė neteisėtai, padarydami jam neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, atsiradusiais skausmais nugaros ir dubens srityje, pakenkė jo politinei karjerai.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno m. VPK atsiliepimu į skundą (b. l. 20-21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2006 m. kovo 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis Kauno mieste, Mickevičiaus-Donelaičio g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo ir pravažiavo sankryžą pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, neužsisegęs saugos diržo, ir tą pačią dieną jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Priimti nutarimai pareiškėjo iniciatyva buvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi Kauno m. VPK Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. kovo 22 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, kurioje pagrindinis argumentas buvo tai, jog byloje kilo abejonių, ar E. Z. veikoje yra įrodyta kaltė, kaip būtinas pažeidimo sudėties elementas, o esant abejonių teismas vertino pagal administracinės atsakomybės principus asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Kita Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 10 d. priimta nutartis skelbė, jog byla turi būti grąžinta Kauno m. VPK Centro policijos komisariatui tirti iš naujo, kurioje pagrindinis argumentas tas, jog blogai įformintas protokolas, kuriame neužfiksuoti nustatyti įrodymai dėl pažeidimo. Tai nereiškia, kad policijos darbuotojų veiksmai buvo neteisėti ar jie viršijo suteiktą kompetenciją pareiškėjo atžvilgiu. Pareigūnai ėmėsi visų galimų priemonių pažeidimui išaiškinti. Administracinio teisės pažeidimo faktas buvo nustatytas - pareiškėjas važiavo ne ta eismo juosta, kaip nurodė kelio ženklas, tačiau administracinėje byloje buvo surinkta nepakankamai įrodymų, jog būtų įrodyta pažeidėjo E. Z. kaltė. Kita byla buvo nutraukta, suėjus paieškos terminui, nes pareiškėjas vengė atvykti kviečiamas į Kauno m. VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovadą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 257 straipsnį, įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Įrodymų visumos vertinimas, kurį atliko policijos pareigūnas ir teismas, atliekamas vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, o šie dalykai yra subjektyvūs, todėl įvertinus įrodymus galimi skirtingi sprendimai, dėl to teismo priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą negali būti vertinamas kaip neabejotinas pagrindas pripažinti, jog policijos pareigūnų veiksmai administracinės bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo stadijoje buvo neteisėti. Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos, valstybės civilinė atsakomybė nekyla ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kauno m. VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal pareiškėjo 2006 m. kovo 16 d. skundą „Dėl neteisėto sulaikymo ir laisvės atėmimo“. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2006 m. balandžio 4 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje buvo konstatuota, jog Kauno m. VPK pareigūnų veiksmuose tarnybinių nusižengimų nenustatyta.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės (b. l. 41-44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) savivaldybių funkcijoms priskiriama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Atitinkamai Kelių įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad eismo organizavimas - transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas, o šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Vadovaudamasi šiais teisės aktais, Kauno miesto savivaldybė organizuoja kelio ženklų įrengimą šiai savivaldybei priklausančiose gatvėse. Pareiškėjo nurodytą kelio ženklą apie 1995 m. įrengė VĮ „Signalas“, kuriam iki 2003 m. kovo 6 d. priklausė visos Kauno miesto techninės eismo reguliavimo priemonės. 2003 m. kovo 6 d. panaikinus VĮ „Signalas“, visos techninės eismo reguliavimo priemonės buvo perduotos Kauno miesto savivaldybės administracijai. Ginčijamas kelio ženklas leidžia važiuoti visoms transporto priemonėms iš pirmos eismo juostos tiesiai, iš antros eismo juostos į kairę. Toks kelio ženklas atitinka Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 1 priede įtvirtintą kelio ženklą Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, kuris nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Taigi kelio ženklas Nr. 507 apibūdina eismo judėjimą viena kryptimi esant dviem, trim, ir daugiau juostų. Nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad savivaldybė įrengė neteisėtą nelegalų vaizdinį, kadangi kelio ženklas, esantis A. Mickevičiaus g. ties sankryža su K. Donelaičio gatve, atitinka KET nurodytą kelio ženklą Nr. 507. Be to, kelio juostų ženklinimas horizontalaus ženklinimo linijomis nėra privalomas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, nesant Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 89-94) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno m. VPK, pareiškėjui 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o skundo dalį dėl neturtinės žalos iš Kauno miesto savivaldybės priteisimo ir 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, konstatavo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Toks įstatymas - Viešojo administravimo įstatymas, konkrečiai, jo 39 straipsnis. Tačiau tokios žalos atlyginimui būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Tam, kad įgyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, būtinos atitinkamos sąlygos. Teismas sutiko su Kauno m. VPK pozicija, kad pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Be to, nesant specialiųjų teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo atveju, priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). Todėl teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad policijos pareigūnai 2006 m. kovo 15 d. pareiškėją sustabdę, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolus už administracinius teisės pažeidimus, atliko neteisėtus veiksmus, kaip jie suprantami pagal CK 6.246 straipsnį. Nenustačius policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, negali atsirasti ir žala CK 6.271 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad policijos pareigūnai paėmę pareiškėjo dokumentus nuvažiavo, nes teismo posėdžio metu nustatyta, jog policijos pareigūnai pareiškėjui nurodė vykti paskui jų tarnybinį automobilį į Centro policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Teismas nurodė, kad niekuo nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina aplinkybė, jog policijos pareigūnai suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 113152, dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, o piktnaudžiavimo teise ir savavališkų policijos pareigūnų veiksmų nekonstatuota. Teismas taip pat nenustatė Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, susijusių su kelio ženklo pastatymu Mickevičiaus g. prieš sankryžą su K. Donelaičio g. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad teismo posėdžio metu nenuginčyta aplinkybė, jog A. Mickevičiaus g. važiuojamosios dalies plotas yra 10 m. Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, gatvių klasifikaciją A. Mickevičiaus g. priskiriama D? kategorijai. Šios kategorijos gatvėms keliamuose techniniuose reikalavimuose numatyta, kad eismo juostos plotis turi būti 3 m, eismo juostų skaičius - 2 (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, 7 lentelė). Todėl, teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. Mickevičiaus važiuojamosios dalies bendras plotas 10 m, ginčijama kryptimi buvo 2 eismo juostos, priešinga kryptimi - 1, konstatavo, jog A. Mickevičiaus g. atitinka teisės aktuose numatytus techninius reikalavimus, keliamus šios kategorijos gatvėms. Mickevičiaus gatvėje prieš sankryžą su K. Donelaičio g. dešiniąja eismo juosta buvo galima važiuoti tiesiai, o kairiąja - sukti į kairę. Eismo kryptis šioje sankryžoje apsprendė nurodomasis kelio ženklas Nr. 507, kuris nurodė eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Tokiu būdu, kelio ženklas Nr. 507 apibūdina eismo judėjimą viena kryptimi esant dviem, trims ir daugiau eismo juostų. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad pastatytas kelio ženklas turėjo išsamiai atitikti kelio ženklą Nr. 507, nes vadovaujantis tokia logika galima būtų manyti, jog gyvenvietės pabaigą gali nurodyti tik kelio ženklas Nr. 551 su jame nurodytu gyvenvietės pavadinimu. Nenustačius Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir dėl tokio ženklo pastatymo neatsiradus neturtinei žalai, teismas skundą Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė. Teismas dėl aplinkybių, kad pareiškėjas buvo iškratytas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, konstatavo, jog jokio ginčo nėra. Ginčas yra tik dėl to, ar Kauno m. VPK Centro policijos komisariato pareigūnai pagrįstai atliko tokius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 278, numatė policijos pareigūnams teisę pristatyti į budėtojų dalį asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (19.2 p.) ir numatė galimybę pristatytą į budėtojų dalį teisės pažeidėją uždaryti į sulaikymo patalpas, jei jis aktyviais veiksmais trukdo pamainos pareigūnų darbą (30.2.2 p.). Teismas nurodė, jog į sulaikymo kamerą pareiškėjas buvo uždarytas ne dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo, reguliuojamo ATPK 265, 266, 267 straipsniuose. Tačiau teismas padarė išvadą, kad vien garsus kalbėjimas telefonu ir vaikščiojimas po patalpą negali būti vertinami kaip aktyvūs neteisėti veiksmai, trukdantys darbui. Uždarymas į sulaikymo patalpą prilygsta asmens sulaikymui, kuris yra ganėtinai drastiška judėjimo laisvės apribojimo priemonė ir taikytinas tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl, pripažinus tokius policijos veiksmus teisėtais, būtą formuojama iš esmės ydinga praktika, kuomet asmuo, už nežymų administracinį nusižengimą (KET pažeidimą) pristatytas į policijos įstaigą, mėgindamas telefonu informuoti apie tai artimus asmenis arba tiesiog pasiskųsti policijos pareigūnų veiksmais, vien už kalbėjimą telefonu galėtų būti uždaromas į sulaikymo patalpas, atimant jam galimybę perduoti informaciją ir ginti savo teises. Teismas konstatavo, kad Kauno m. VPK Centro policijos komisariato pareigūnai nesant pakankamo pagrindo uždarė pareiškėją į laikino sulaikymo kamerą, tokią išvadą padarė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius. Žala, padaryta vykstant administraciniam procesui ne teismo, o kitų pareigūnų, atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (CK 6.272 str. komentaras). Be to, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, jog Policijos veiklos įstatymas policijos pareigūnus priskiria prie viešojo administravimo subjektų, jeigu jie veikia ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Teismas padarė išvadą, kad šiam ginčui taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis. Tokiu būdu, konstatavus neteisėtą sulaikymą, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, nes neteisėtas sulaikymas neabejotinai sukelia būseną, kuri nurodyta CK 6.250 straipsnio l dalyje. Be to, pareiškėjo dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą dėl tokio sulaikymo patvirtino liudytojai V. Z., E. R. Z. ir V. Z. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę, sulaikymo laiką, kuris truko apie tris valandas ir būseną, kurią gali sukelti neteisėtas sulaikymas, pažeidžiamų vertybių pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), konstatavo, kad pareiškėjo reikalaujama pinigų suma (88 000Lt) yra akivaizdžiai per didelė, todėl iš Lietuvos valstybės priteisė pareiškėjui 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas atmetė prašymą priteisti 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes teisės aktai nenumato palūkanų priteisimo už priteistą neturtinę žalą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 116-117) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos iš Kauno miesto savivaldybės priteisimo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 4 dalies pagrindu perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakeisti pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Kauno m. VPK, atstovaujančiam Lietuvos valstybę, ir ABTĮ 140 straipsnio 3 dalies pagrindu priimti naują sprendimą, atitinkantį Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagristai neužtikrino R. B., Ž. B., A. A., A. J. , R. M. , G. D. , D. Č., dirbančių Kauno m. VPK, parodymų viešame posėdyje, jie jų visiškai nedavė, tuo pažeidė Europos konvencijos protokolo Nr. 11 šeštą (6) straipsnį „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“, Civilinio proceso kodekso 236 straipsnio 1 ir 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalį, šalių lygiateisiškumo principą.

2. Teismas visiškai netyrė teisėtumo savavališkai pastatyto vaizdinio, tariamai panašaus į kelio ženklą Nr. 507, egzistavimo ir atmetė pareiškėjo žodinius prašymus bylos nagrinėjimo metu išreikalauti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės, kanceliarijos duomenis patvirtinančius, kad vaizdinys inventorizuotas, turi savo likutinę vertę, yra apskaitoje konkrečiu unikaliu numeriu, yra jo projektavimo sąlygos, yra administracijos direktoriaus įsakymas, mero potvarkis, Kauno savivaldybės tarybos nutarimas leidžiantis jam egzistuoti, yra priduotas konkrečiu pridavimo aktu, priimtas konkrečios komisijos, nors natūroje visiškai neatitinka techninių sąlygų ir standarto reikalavimų keliamų kelio ženklui Nr. 507 ne tik pločio ir ilgio atžvilgiu, bet turinys absoliučiai neautentiškas, nes kiekvienas kelio ženklas turi tik vieną turinį prie savo identifikacinio numerio, vieną standartą.

3. Teismas visiškai nepagristai neužtikrino dėl vaizdinio teisėtumo ir jo stovėjimo teisėtumo A. G., A. K., Z. G., J. A., R. D., G. D. , P. K., K. K., L. S., G. Š. ir kitų dirbančių Kauno miesto savivaldybėje, A. T., A. J., G. D., D. Č., A. K., dirbančių Kauno m. VPK, parodymų viešame posėdyje.

4. Teismas sprendime nenurodė teisės akto, reglamentuojančio nustatytų standartų gaminiui nesilaikymą. Teismo teiginys sprendime, kad standartas kelio ženklui Nr. 507 neegzistuoja (galima jo turinio interpretacija), neturi teisinio pagrindo, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės, nepateikė teismui jokio raštiško dokumento iš kanceliarijos, kokiu teisiniu pagrindu savavališkai pastatytas vaizdinys stovi būtent tik 4 metrai iki sankryžos beveik pačioje pėsčiųjų perėjoje.

6. Teismas visiškai nepagristai neužtikrino J. D. parodymų, nes J. D. atsakinga buvo už savo darbuotojų neteisėtus veiksmus.

7. Teismas visiškai nenagrinėjo ir neįvertino politinės neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Dauguma rinkėjų žinojo, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas - iškratytas nesant kratos orderio ir sulaikytas nesant sulaikymo protokolo, Kauno mieste A. Mickevičiaus g. prieš A. Mickevičiaus/Donelaičio sankryžą nuo funikulieriaus pusės visiškai nėra teisiškai įteisinto dokumentu konkretaus kelio ženklo Nr. 507, ir rinkėjams negalėjo paaiškinti, kodėl LR teisės aktais Kauno m. VPK pareigūnai, Kauno miesto savivaldybės darbuotojai nesivadovauja, savivaliauja, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, pažeidžia Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas prarado rinkėjų balsus, patyrė didelę politinę neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno m. VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121-122) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai lemia pažeistos vertybės, atsiradusios pasekmes ir kiti kriterijai. Šiuo atveju pareiškėjo išgyvenimai nebuvo susiję su tokiais gyvybiškai svarbiais dalykais, todėl reikalavimas priteisti 88 000 Lt neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų neatitinka. Policijos pareigūno statusas yra ypatingas. Policijos veiklos įstatymas ir kiti įstatymai policijos pareigūnams suteikia teisę įgyvendinti policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai pavaldūs asmenys vykdytų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Policijos veiklos įstatymo 16 str.). Kaip matyti iš administracinėje byloje esančios medžiagos, pareiškėjas policijos teisėtiems reikalavimams priešinosi nuo pat padaryto administracinio teisės pažeidimo pradžios: elgėsi nemandagiai, įžūliai, reiškė pretenzijas, kviečiamas nėjo į tarnybinį automobilį, trankė automobilio dureles, nuolat kalbėjo telefonais, nesiklausė, ką jam sakė pareigūnai, budėtojų padalinyje keletą kartų paprašytas nevaikščioti ir išjungti telefonus, netrukdyti dirbti, nepakluso, todėl buvo uždarytas į sulaikymo patalpas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos tuo metu galiojęs 30.2.2 punktas numatė, kad pristatytas į budėtojų dalį teisės pažeidėjas gali būti uždarytas į sulaikymo patalpas 3 val., jei jis aktyviais veiksmais trukdo pamainos darbui. Šis įsakymas nekonkretizuoja, kokie tai turėtų būti aktyvūs veiksmai, trukdantys darbui, todėl galimas įvairus traktavimas, priklausomai nuo aplinkybių ir situacijos.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123-126) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad kelio ženklas, esantis prieš A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio g. sankryžą bei reguliuojantis judėjimą šioje sankryžoje, yra teisėtas, atitinkantis KET įtvirtintą kelio ženklą Nr. 507. Teisės aktai patvirtina, kad už kelio ženklų įrengimo organizavimą atsakinga konkreti savivaldybė jai priklausančiose gatvėse. Kadangi A. Mickevičiaus gatvė yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, tai visi šioje gatvėje esantys kelio ženklai priklauso Kauno miesto savivaldybei ir ši savivaldybė yra atsakinga už jų priežiūrą ir įrengimą. Taip pat pažymi, kad byloje yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2008 m. kovo 27 d. raštas Nr. 43-10-300, kuriame nurodoma, jog ginčijamo kelio ženklo įrengimo datos negalima nurodyti, nes šį kelio ženklą apie 1995 m. įrengė VĮ „Signalas“, kuriai iki 2003 m. kovo 6 d. priklausė visos Kauno miesto techninės eismo reguliavimo priemonės. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad 2003 m. kovo 6 d. panaikinus VĮ „Signalas“, visos techninės eismo reguliavimo priemonės buvo perduotos Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kadangi Kauno miesto savivaldybė ginčijamo ženklo neįrenginėjo, o jį perėmė jau įrengtą, todėl nėra ir neturi būti atitinkamo Kauno miesto savivaldybės teisės akto su aiškinamuoju raštu, kaip nurodo pareiškėjas, dėl kelio ženklo įteisinimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčas vyksta dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kurią, kaip jis nurodo, patyrė dėl nelegalaus, neturinčio analogo KET kelio ženklo, o ne dėl šio ženklo priklausomybės ar pačios gatvės, kurioje įrengtas šis ženklas, atitikimo techniniams reikalavimams. Todėl nesuprantami pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai šiais klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl apelianto reikalavimo dėl pakeitimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Kauno m. VPK, atstovaujančiam Lietuvos valstybę, ir ABTĮ 140 straipsnio 3 dalies pagrindu priėmimo naujo sprendimo, atitinkančio Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį.

Neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, o jeigu sprendimas yra apskundžiamas ir nėra panaikinamas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 96 straipsnio 1 – 3 dalys). Išvardintų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad į priimtą teismo sprendimą gali įsiterpti apeliacinės instancijos teismas jį panaikindamas ir priimdamas naują sprendimą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukdamas arba skundą palikdamas nenagrinėtą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 2 – 5 punktai). Tokia intervencija būtų negalima, jei dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo suinteresuotas asmuo (proceso dalyvis) nepaduotų apeliacinio skundo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-747-07; procesinio sprendimo kategorija 10.8.2).

Plėtodamas šią Vyriausiojo administracinio teismo poziciją bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teigia, jog minėtas galimas teisinis įsikišimas į pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat yra neįmanomas, jei proceso dalyvis (apeliantas), paduodamas apeliacinį skundą, nesuformuluoja jokio apeliacinio skundo dalyko (materialinio teisinio reikalavimo) arba apeliacinio skundo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) yra abstraktus. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismui tampa nežinomos bylos nagrinėjimo ar jos dalies ribos. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog būtent skundo dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1832/2005; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-747/2007; 2009 m. vasario 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009). Tų ribų apimtyje ir yra nagrinėjama konkreti byla.

Pareiškėjas E. Z. , nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniame skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo, t. y. neatliko pareigos priskirtos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Skundo dalyką tikslino bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindamas nesutinkąs dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau neįvardijo, kokia suma, jo nuomone, turėtų būti priteista bei kokios faktinės aplinkybės galėtų tai sąlygoti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, teigia, jog apelianto prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno m. VPK, ir ABTĮ 140 straipsnio 3 dalies pagrindu priimti naują sprendimą, atitinkantį Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį – nėra pakankamai konkretus bei pagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma kompensuoja patirtą neturtinę žalą už Kauno m. VPK įvykdytą teisei prieštaraujančią veiką, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nėra prieštaravimo ir formuojamai administracinių teismų praktikai sprendžiant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio. Be to, pažymėtina, kad neteisėta veika suponavusi neturtinės žalos atlyginimą buvo vienkartinio pobūdžio ir negali būti vertinama, kaip sukėlusi itin ryškius dvasinius pergyvenimus, o tai neigia teisinę galimybę jos didinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007. Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.4.).

Taigi, apeliacinis skundas ta apimtimi, kuri liečia neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, netenkintinas.

V.

Dėl apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos iš Kauno miesto savivaldybės priteisimo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 4 dalies pagrindu perdavimo bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Civilinio kodekso 6. 250 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos padarymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dinamiškai plėtoja neturtinės žalos sampratą. Antai, administracinėje byloje Nr. A7-797/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tik tuomet, kai bylos faktinės aplinkybės, jų vertinimui taikant ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taisykles, leidžia konstatuoti įprastų (sprendžiant gyvenimiškas situacijas objektyviai neišvengiamų) išgyvenimų ribos peržengimą, yra pagrindas pripažinti, jog padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 (procesinio sprendimo kategorija 15.2; 16.2; 16.4; 16.6.) nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Teisėjų kolegija, aiškindama neturtinės žalos sampratą, ką tik paminėtoje administracinėje byloje atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tikrinamos administracinės bylos dalyje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą susiejo su, jo nuomone, savavališkai pastatyto vaizdinio, panašaus į kelio ženklą Nr. 507, neteisėtumu, tačiau neįvardijo, kaip pasireiškė neturtinė žala, t.y., ar būtent dėl šios faktinės aplinkybės pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, kas teismo galėtų būti įvertinta pinigais. Apeliantas tiek skunde, tiek patikslintuose skunduose, tiek apeliaciniame skunde pasisako apie ginčo ženklo neteisėtumą, bet neatskleidžia, kaip dėl to jam buvo padarytas neigiamas poveikis, kaip jis pasireiškė.

Antra vertus, iš administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad ginčo ženklas apskritai neatitinka kelio ženklo Nr. 507. Priešingai ginčo objektas teisėtas (ABTĮ 57 str.; b.l. 34, 45).

Pareiškėjas nebuvo nubaustas administracine tvarka už kelio ženklo Nr. 507 nepaisymą (b.l. 15).

Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateiktuose dokumentuose, žodiniuose paaiškinimuose iš esmės yra tvirtinama apie neturtinės žalos atsiradimą ne dėl galimai neteisėto ginčo ženklo, o dėl policijos pareigūnų veiksmų. Pastarojoje dalyje jo reikalavimai buvo pripažinti iš dalies pagrįstais, už ką ir nuspręsta priteisti atitinkamą piniginę sumą neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti riba tarp neturtinės žalos atsiradimo kildinamo iš, kaip teigia pareiškėjas, kelio ženklo neteisėtumo, ir tarp neturtinės žalos atsiradimo kildinamo dėl policijos pareigūnų veiksmų, kurie nėra susiję su kelio ženklo pastatymu bei stovėjimu, priežiūra. Prašant neturtinės žalos atlyginimo iš atskirų subjektų (adresatų) ir dėl skirtingų neteisėtų veiksmų paprastai turėtų būti aiškus atribojimas dėl neigiamo poveikio atsiradimo tiek vienu, tiek kitu atveju. Pareiškėjas to nepadarė.

Nenustačius neturtinės žalos atsiradimo dėl galimai neteisėto ginčo ženklo, neteisėtos veikos, nebuvo ir pagrindo reikalavimo tenkinimui dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės. Vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą nepakankami.

Konstatavus apie neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos nebuvimą, netenka teisinės prasmės svarstymas kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl aptariamos sprendimo dalies.

Vadinasi, patikrinus pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą, pagrindų jo naikinimui ar keitimui nėra. Kauno apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o E. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius