- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-25
- Bylos Nr.
- 2-1273-559/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00940-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bučmienė
- Ieškovas
- D. L.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui D. L., institucijos, teikiančios išvadą - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Virginijai Motiejūnienei, nedalyvaujant atsakovei T. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei T. B., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. L. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovės T. B. nepilnamečio sūnaus G. B. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad santuoka su atsakove sudaryta nebuvo. Sūnus jiems gimė (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. pradžios šalių sūnus faktiškai gyvena su tėvu ir 2005 m. kovo 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Teismo patvirtintoje šalių taikos sutartyje nebuvo aptartos nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygos, nes, kaip paaiškino ieškovas, atsakovė įsipareigojo gera valia prisidėti pagal išgales prie sūnaus išlaikymo, jį lankyti ir pan. Ji tuo metu neturėjo darbo, pajamų bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Tačiau atsakovė savo sūnaus nelanko ir jokio materialinio išlaikymo sūnui neteikia. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Sūnaus priežiūrai (maistui ir kitoms būtinoms reikmėms) ieškovas kas mėnesį išleidžia apie 800 Lt. Pats ieškovas tarnauja LK MPB „Geležinis vilkas“, jo pajamos – 2657 Lt. Šiuo metu visa sūnaus išlaikymo našta tenka ieškovui. Ieškovo paaiškinimu atsakovė yra asociali, piktnaudžiauja alkoholiu, ir visiškai nesirūpina savo sūnumi. Augančio vaiko išlaikymo išlaidos kasmet didėja, šiuo metu yra išaugę dvigubai, todėl vienam išlaikyti sūnų ieškovui yra sunku. Sūnus šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovo motina (savo senele).
Atsakovė T. B. į teismo posėdį kviečiama neatvyko. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedu ir teismo pranešimas) atsakovei buvo įteikti asmeniškai (b.l. 29), o teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu (b.l. 41), nes atsakovė paskutinės žinomos jos gyvenamosios vietos adresu nebegyvena. Atsiliepimas į patikslintą ieškinį bei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant negauti, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus savo išvadoje nurodė, kad šalys nėra įrašyti į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Bendru ieškovo ir jo tėvų susitarimu G. B. šiuo metu gyvena pas senelius adresu (duomenys neskelbtini), keturių kambarių name su patogumais. Vaikui yra sudarytos geros gyvenimo bei vystimosi sąlygos, jo santykiai su šeimos nariais yra geri. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovas 2011 m. gruodžio mėn. sukūrė šeimą, kurioje taip pat auga nepilnametis vaikas (sutuoktinės sūnus iš pirmos santuokos). D. L. dirba LK MPB „Geležinis vilkas“, jo pajamos 2675 Lt. Jis vienas šiuo metu išlaiko savo sūnų, rūpinasi jo mokymusi ir sveikata. Vaiko motina T. B. sūnaus nelanko, nesidomi jo ugdymu, lavinimu, neteikia jam išlaikymo. Su ieškinio reikalavimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims gyvenant ne santuokoje 1999 m. spalio 3 d. gimė sūnus G. B. (gimimo liudijimas AA Nr.293656; b.l. 5). Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad nutrūkus šalių tarpusavio santykiams, jų sūnus nuo 2005 m. faktiškai gyveno su ieškovu. Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-00050-231/2005 (b.l. 3) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria sūnaus G. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu D. L.. Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad tuo metu jis atsisakė savo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės vaiko atžvilgiu, nes atsakovė niekur nedirbo, neturėjo pastovių pajamų bei neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Jie susitarė, kad atsakovė pagal savo išgales teiks materialinį išlaikymą vaikui, su juo bendraus, lankys ir pan., tačiau nuo sutarties patvirtinimo atsakovė neteikė jokio išlaikymo, vaiku visiškai nesirūpino, jo nelankė, bendravimas buvo tik atsitiktinis arba telefonu. Kaip nurodė ieškovas, sūnaus išlaikymu šiuo metu rūpinasi jis vienas. Jis reiškia reikalavimą atsakovei dėl išlaikymo priteisimo, nes pasikeitė jo šeimyninė padėtis (sudarė santuoką), be to atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją ir į tai, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja, išlaidos vaiko išlaikymui paskutiniais metais ženkliai padisėjo.
Ieškovo paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad jis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, jo vidutinės pajamos – 2658 Lt (b.l. 9). Iš šių pajamų jis teikia materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, išlaiko savo šeimą bei vykdo prievoles kreditoriams (10, 11, 20-23). Atsakovės faktinė turtinė padėtis teismui nėra žinoma. VSDFV duomenimis ji niekur nedirba (b.l. 35), atitinkamai pajamų, susijusių su darbo santykiais negauna, jos vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra. Ieškovo paaiškinimu atsakovė yra asociali, piktnaudžiauja alkoholiu, ji neturi pastovios darbo vietos ir pajamų.
LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).
Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 (Žin., 2007 Nr.137-5592) nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 800 Lt.
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.),o nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis.
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. R. A., byla Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).
Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį, jos gaunamas pajams (darbo užmokestį arba gaunamas pašalpas), todėl teismas vertina jos turinę padėtį pagal byloje esančius duomenis (apie darbo užmokestį bei registruotiną turtą). Nors atsakovė pajamų ir turto neturi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbinga (teismui nepateikti duomenys apie jos sveikatos būklę), kad neturi kitų išlaikytinių, kad jos nepilnametis sūnus, kuris auga ir jo poreikiai didėja, gyvena kartu su ieškovu, kuriam tenka didesnė rūpesčių našta, laikytina, kad atsakovė turi pareigą nors minimaliai teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė negu ieškovo, remiantis LR CK 3.192 str. 3 d. nuostatomis, laikytina, kad atsakovės T. B. teikiamo išlaikymo dalis nepilnamečio vaiko atžvilgiu santykinai turi būti mažesnė, negu ieškovo, todėl, taip pat atsižvelgiant į ieškovo prašymą, nustatytina atsakovės dalis išlaikymo prievolėje yra 1/4. Mažos pajamos ir neturėjimas darbo nelaikytina svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą nepriteisti ar priteisti mažesnį išlaikymo dydį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovas nurodė, kad vaiko išlaikymo poreikiai per vieną mėnesį vidutiniškai yra tokie: maistui - po 400 Lt, drabužiams, avalynei ir higienos priemonėms - po 200 Lt, mokyklinėms prekėms, laisvalaikio praleidimui– po 200 Lt. Vidutiniškai vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia 800 Lt. Teismas konstatuoja, kad ieškovo pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai objektyviai atitinka atitinkamo amžiaus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį bei neviršija nustatyto optimalaus kriterijaus - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 800 Lt.
Teisimui nustačius atsakovės dalį išlaikymo prievolėje (1/4), atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, yra pagrindas iš atsakovės T. B. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B. gim. 1999-10-03, po 200 Lt (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2012 m. liepos 25 d. iki vaiko pilnametystės.
Ieškovas prašė priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012 m. balandžio 19 d.), todėl už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovės vaiko naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius ir 6 dienas – 640,00 Lt (CK 3.200 str.).
Sutinkamai su CPK 80 str., 85 str., 92 str., 96 str., iš atsakovės priteistina valstybei 72,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 18,16 Lt išlaidų., susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 3.194 str. ir CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., 282 str. 2 d. 2 p. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. B. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui G. B. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 200 Lt (du šimtus litų), indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-07-25) iki G. B. pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-19 iki 2012-07-25 – 640,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų), pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise vaiko įstatyminiam atstovui – tėvui D. L. a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovės T. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) nesumokėto žyminio mokesčio ir 18,16 Lt (aštuoniolika litų šešiolika centų ) išlaidų., susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.