- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- A6.-265-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00406-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Linas Pukinskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.
Taip A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. kaltės nepripažino ir nurodė, kad buvo registruotas 2018 m. kaip vadovas įmonės, tačiau jam nebuvo perduoti įmonės apskaitos dokumentai. Bendrovė, kai buvo registruotas vadovu, veiklos jau nevykdė ir pajamų negavo. Kadangi veiklos nevykdė, tai, kaip supranta, buvo panaikintas PVM kodas ir tada VMI tikslino kažkokias deklaracijas ir tada susidarė kažkokia tai suma, apie kurią jis negalėjo žinoti, informacijos jis negavo. Kadangi jis buvo vadovu, jis pasitikrino prisijungęs prie VMI, ar yra kažkokios tai skolos, bet skolų nebuvo. Kadangi bendrovė veiklos nevykdė, tai ir skolų negalėjo atsirasti. Bendrovė jo žiniomis veiklos nevykdė nuo 2010 m., buvo kiti savininkai. Apie jokį susidariusį įsiskolinimą nieko nežinojo, tuo labiau, kad jis buvo patikslinus deklaraciją ir susidarė be jo žinios. Svarbiausias dalykas, kad jis niekaip negalėjo nutraukti kaip vadovo registracijos ir po šiai dienai negali nutraukti, nes bandė tai padaryti keliais būdais, tai Registrų centras atsisakė priimti prašymus, o kai pateikė su Sodros informacija, tai nurodė, kad negali jo išregistruoti, nes pagal kažkokio straipsnio nuostatą turi būti registruotas kitas vadovas ir pasiūlė ką nors užregistruoti. Tai išeina, kad lieka kaltu dėl nieko. Įmonė veiklos nevykdo ir VMI tai žino.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Pagal JANĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2022 m. kovo 29 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 59 805,11 Eur, iš jų 45,75 Eur gyventojų pajamų mokestis, 59759,36 Eur pridėtinės vertės mokestis. Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2019-2020 m., bendrovė nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 142,51 Eur. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2018 m. viso turto vertė nurodyta 22 663 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 99 712 Eur. Kad bendrovė nemoki A. Ž. turėjo tapti žinoma pateikus patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Taigi, nuo 2020 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. VMI 2022 m. vasario 8 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1652-967/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 28 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. teismo posėdžio kaltės nepripažino ir nurodė, kad bendrovė veiklos nevykdė, pateikė VĮ Registrų centrui siųstą prašymą jį išregistruoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, kadangi jis nebėra vadovu ir jis nebeatstovauja bendrovės nuo 2021 m. liepos mėnesio. Visgi, tokios A. Ž. nurodytos aplinkybės nepašalina kaltės ir nepaneigia objektyvios tiesos faktų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir jos vadovo pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo ir nepanaikina jo, kaip vadovo pareigos, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo A. Ž. turėjo nuo 2020 m. gruodžio 8 d., o A. Ž. teigimu, jis nebėra įmonės vadovas nuo 2021 m. liepos. Taigi, nepaisant sunkios įmonės padėties, A. Ž. neinicijavo nemokumo proceso, kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo A. Ž., kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Ž., nuo 2020 m. gruodžio 8 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2022 m. vasario 8 d. inicijavo VMI.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. Ž., teismas, laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, A. Ž. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamus reikalavimus, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Skirdamas A. Ž. nuobaudą teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, neteistas, baustas administracine tvarka, teismo posėdžio metu kaltės nepripažino.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą A. Ž. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-265-1128/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.