Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Ernesto Rimšelio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė P. A. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2024 m. vasario 21 d.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendį atlikta bausmė.

P. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, nuteistas ir A. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: P. A. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), per keturis kartus už 120 eurų A. S. pardavė nenustatytą kiekį MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA, kurios, vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267, 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-1062, 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V‑868, 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1431, 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-2305 ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-1318 (toliau – ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas), yra psichotropinės medžiagos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. Nuteistojo gynėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos P. A. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis aplinkybės nėra tipinės tokių nusikaltimų aplinkybės, todėl gali būti vertinamos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo byloje esančių prieštaringų duomenų, susijusių su BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. A. gynėjo advokato A. Penelio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, jog P. A. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. sausio 24 d., per keturis kartus už 120 eurų pardavė A. S. nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir neanalizavo byloje esančių prieštaringų duomenų, susijusių su BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, P. A. paskyrė per griežtą bausmę. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė, kad P. A., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, o už šio nusikaltimo įvykdymą P. A. paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko

8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 24 d. iš A. S. buvo paimta elektroninė cigaretė bei plastikinė skysčio talpa su trečdaliu skysčio, kurį A. S. įsigijo iš P. A. (t. 1, b. l. 25, 26). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-20 (8.1) konstatuota, kad skysčio iš plastikinio buteliuko sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA, kurių kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šių medžiagų standartinių pavyzdžių; analogiškų psichotropinių medžiagų pėdsakai buvo rasti ir ant elektroninės cigaretės vidinių paviršių. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad MDMB-4en-PINACA (5-CL-ADB-A, MDMB-PENINACA, metil 3,3-dimetil-2-(1-(pent-4-en-1-il)-1H-indazole-3-karboksamido) butanoatas) yra indazol-3-karboksamido darinio, turinčio alkenil-(pent-4-en-l-il) radikalą, prijungtą prie indazolo žiedo azoto atomo, bei 2-pakeistos etano rūgšties radikalą, prijungtą prie amidinio azoto atomo, esteris. Tuo tarpu ADB-BUTINACA (N-(1-amino-3,3-dimetil-1-oksobutan-2-il)-1-butil-1H-indazol-3-karboksamidas) yra indazol-3-karboksamidas, turintis alkil- (butil-) radikalą, prijungtą prie indazolo žiedo azoto atomo (t. 1, b. l. 30–33).

9. Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde išdėstytas abejones bei neaiškumus dėl nuteistajam P. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta Specialisto išvadą surašiusi specialistė Nijolė Kuliešienė. Teismo posėdyje specialistė N. Kuliešienė patvirtino savo pateiktą Specialisto išvadą ir paaiškino, kad atlikusi tyrimą jai pateiktuose objektuose ji rado dvi į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktas psichotropines medžiagas: MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA. Savo galutinėje išvadoje ji nurodė sutrumpintus šių psichotropinių medžiagų pavadinimus, o tiriamojoje dalyje pateikė ilgesnius jų pavadinimus. Atsakydama į klausimą, kodėl Europos Sąjungos teisės aktuose psichotropinės medžiagos MDMB-4en-PINACA sudėtis skiriasi nuo jos pateiktoje Specialisto išvadoje nurodytos sudėties, specialistė N. Kuliešienė paaiškino, kad tiek psichotropinė medžiaga MDMB-4en-PINACA, tiek ADB‑BUTINACA turi net po kelis skirtingus pavadinimus, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kokios tarptautinės organizacijos, cheminių medžiagų bibliotekos juos suteikia. Anot specialistės, šių psichotropinių medžiagų cheminės formulės yra ilgos ir gali būti skaitomos iš skirtingų pusių, tačiau iš esmės jos atitiks tą pačią psichotropinės medžiagos sudėtį. Darant tyrimą jai nekilo jokių abejonių, kad jos rasta cheminė medžiaga yra psichotropinė medžiaga MDMB-4en-PINACA (t. 3, b. l. 176–178).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius specialistės pateiktus paaiškinimus vertina kaip pagrįstus ir motyvuotus, todėl kolegijai nėra pagrindo nesivadovauti šiais specialių žinių chemijos srityje turinčios Specialisto išvadą surašiusios specialistės pateiktais išaiškinimais, kad A. S. iš P. A. įgytame skystyje bei elektroninės cigaretės nuoplovose yra psichotropinių medžiagų MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA.

13. Kaip jau minėta, psichotropinė medžiaga ADB-BUTINACA priskirtina sintetinių kanabinoidų darinių grupei, kuri į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus buvo įtraukta sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267, atsižvelgiant į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-(4.3-4)-121 pateiktą siūlymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos – tai į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Į šiuos kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos tiek narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurioms taikoma 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, bei 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija, tiek naujos psichoaktyviosios medžiagos (3 straipsnio 1 dalis). Iš minėto įstatymo 2 straipsnyje pateiktų sąvokų išaiškinimo matyti, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga – tai grynos formos arba preparate esanti medžiaga, kuriai netaikoma nė viena iš pirmiau paminėtų konvencijų, tačiau kuri gali kelti riziką sveikatai arba socialinę riziką, panašią į medžiagų, kurioms taikomos konvencijos, keliamą riziką. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, į kontroliuojamų medžiagų sąrašus sveikatai pavojingos psichoaktyvios medžiagos gali būti įtraukiamos ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų iniciatyva, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Tokią išvadą patvirtina tai, kad apelianto minimame Europos Sąjungos Tarybos 2023 m. sausio 3 d. sprendime Nr. 2023-0001 (NLE), be kita ko, pabrėžiama, kad ADB-BUTINACA buvo aptikta 26 valstybėse narėse, o bent penkiose valstybėse narėse šiai medžiagai taikomos ir kontrolės priemonės.

14. Teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė vieną iš P. A. disponuotų psichotropinių medžiagų pavadinimų – vietoje psichotropinės medžiagos MDMB-4en-PINACA nurodė, kad P. A. A. S. pardavė nenustatytą kiekį MDMD-4en-PINACA. Šis netikslumas vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, todėl skundžiamas nuosprendis taisytinas.

Dėl P. A. paskirtos bausmės

15. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. A. gynėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Apelianto įsitikinimu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmens pavojingumą, todėl P. A. turėtų būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta kita nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Šis apelianto prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

16. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

18. Pirmosios instancijos teismas P. A. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu apygardos teismas subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu P. A. paskirta bausme, galutinę bausmę paskirdamas – laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui.

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. A., pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. P. A. nusikalto savanaudiškais motyvais siekdamas gauti neteisėtų pajamų.

20. Apelianto teigimu, aplinkybės, kad P. A. psichotropines medžiagas platino tik vienam asmeniui, tai darė gana trumpą laiką, be to, jis nėra atsakingas už tai, jog šios medžiagos buvo išplatintos nepilnamečiui, leidžia spręsti apie mažesnį P. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pažymėjo, kad P. A. ne tik turėjo tikslą turimas draudžiamas medžiagas platinti, bet ir realiai šias medžiagas platino. Bylos duomenimis, P. A. pats vartojo psichiką veikiančias medžiagas, jomis domėjosi, buvo prisijungęs prie uždaros „Facebook“ grupės, kurioje, be kita ko, buvo aptariamos ir draudžiamos medžiagos. Būtent šioje grupėje jis, norėdamas gauti papildomų pajamų, pasiūlė iki tol jam nepažįstamam A. S. įsigyti iš jo psichotropinių medžiagų, nurodė kainas, neturėdamas A. S. pageidaujamos draudžiamos medžiagos, buvo aktyvus ir pats ieškojo, kur jos įsigyti, o susitaręs su A. S. dėl draudžiamų medžiagų pardavimo, be kita ko, ir pats pristatydavo jas A. S.. Be to, nors bylos duomenimis P. A. nuteistas už draudžiamų medžiagų platinimą tik vienam asmeniui, tačiau jo veiksmai nebuvo vienkartiniai. P. A. A. S. psichotropines medžiagas pardavė keturis kartus, ir kaip nurodo pats gynėjas, per gana trumpą laikotarpį. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad P. A. veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Tokią išvadą tik patvirtina tai, kad praėjus keliems mėnesiams po byloje nagrinėjamų įvykių, jis įgijo ir kontrabandos būdu siuntėsi labai didelį kiekį analogiškų psichotropinių medžiagų. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumenkina aplinkybė, kad psichotropines medžiagas nepilnamečiui išplatino ne P. A., bet jas iš pastarojo įsigijęs A. S.. Iš tiesų, P. A. nebuvo kaltinamas pagal BK 261 straipsnį dėl psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, tačiau jis teisme parodė, kad nors tikslaus A. S. amžiaus nežinojo, iš „Facebook“ įkeltos nuotraukos sprendė, jog pastarasis yra pilnametis, tačiau toje pačioje internetinėje svetainėje matė įrašą, kad A. S. mokosi (duomenys neskelbtini). Taigi, P. A., žinodamas ir nepaisydamas to, kad jo pirkėjas A. S. yra mokinys, pastarajam pardavė psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, kad siekdamas gauti papildomų pajamų P. A. iš esmės buvo visiškai abejingas jo neteisėtos veiklos padariniams. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad P. A. veiksmai siūlant A. S. psichotropines medžiagas, jas vėliau per gana trumpą laiką per kelis kartus parduodant tam pačiam asmeniui sudarė galimybę tolimesniam psichotropinių medžiagų platinimui, be kita ko, ir kitiems mokiniams, o šiuo atveju, ir galimybę kilti pavojingiems padariniams – nepilnamečio asmens apsinuodijimui.

21. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Bylos duomenimis P. A. nevedęs, jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) (t. 3, b. l. 59), dirbo (t. 3, b. l. 118), mokėsi (duomenys neskelbtini), iš šios įstaigos pateiktos charakteristikos matyti, kad P. A. mokyklą lankė prastai – praleido 49 nepateisinamas pamokas, tačiau atėjęs pamokose stengdavo, atlikdavo jam pavestas užduotis, konfliktų nei su pedagogais, nei su grupės draugais nebuvo, yra mandagus, tvarkingas (t. 3, b. l. 69), į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą nėra įtrauktas (t. 3, b. l. 73), savanoriauja (duomenys neskelbtini) centre (t. 3, b. l. 116–117), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 62). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad P. A. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, jų kontrabandą (t. 3, b. l. 59–60). Šias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė 2023 m. birželio mėnesį, t. y. tuomet, kai apie nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradėtą ikiteisminį tyrimą jam dar nebuvo žinoma (P. A. pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2023 m. rugsėjo 18 d.). Šiuo metu P. A. atlieka Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu jam skirtą arešto bausmę.

22. Apeliaciniame skunde P. A. gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K‑412/2014, Nr. 2K‑126‑693/2018). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

23. Baudžiamojoje byloje sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad P. A. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta kitos rūšies, nei numatyta įstatyme, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose išdėstytos ir pirmiau teisėjų kolegijos jau aptartos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu, nuteistojo charakteristika, nesuteikia pagrindo spręsti apie P. A. įvykdytos veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad tuo pačiu metu nagrinėjamoje kitoje byloje Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu P. A. už dviejų sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

24. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam šioje byloje paskyrimas, kai kitoje tuo pačiu metu nagrinėjamoje byloje už sunkesnius nusikaltimus tam pačiam nuteistajam buvo paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė, pažeidžia nuoseklumo, nuspėjamumo ir proporcingumo principus, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas būtent su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su būtent toje byloje tiriamos nusikalstamos veikos dalyku, padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu, nuteistojo charakteristika, visuma. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors abejose baudžiamosiose bylose P. A. charakterizuojančios aplinkybės iš esmės tapačios, visgi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų tikslai, motyvai, pasekmės skirtingos, todėl tai ir lėmė skirtingų bausmių nuteistajam skyrimą. Ankstesniu nuosprendžiu, kuris buvo nurodytas gynėjo apeliaciniame skunde ir kuriuo, siūlydamas tenkinti apeliacinį skundą, rėmėsi ir valstybinis kaltintojas, švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė P. A. buvo paskirta, kadangi minėtoje byloje sulaikytas psichotropines medžiagas jis atsisiuntė savo reikmėms, t. y. priešingai nei nagrinėjamoje byloje, kitoje byloje nebuvo nustatytas jų platinimas, kuris rodo ženkliai didesnį veikos pavojingumą. Be to, minėtoje kitoje byloje, siuntos su psichotropinėmis medžiagomis kaltinamasis realiai negavo, nes siuntimas buvo stebimas ir atsiųstos medžiagos buvo paimtos pareigūnų, kas, kartu su kitomis veiką ir kaltininką charakterizuojančiomis aplinkybėmis, lėmė teismo išvadą dėl mažesnio kaltininko pavojingumo visuomenei. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos esmingai priešingos aplinkybės, t. y. konstatuotas psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas, savanaudiškos paskatos, nustatyta, kad P. A. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nes jis domėjosi psichotropinėmis medžiagomis, pats jas vartojo, viešai skelbė galintis jas parduoti, platintos medžiagos pateko nepilnamečiams, nepilnametis, jas pavartojęs, patyrė apsinuodijimą, kas lėmė pagrįstą teismo išvadą dėl P. A. veikos pavojingumo visuomenei ir sprendimą neskirti švelnesnės bausmės, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

25. Taigi, įvertinus nuteistojo P. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. P. A. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. A. gynėjo advokato A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir vietoje psichotropinės medžiagos pavadinimo „MDMD-4en-PINACA“ nurodyti „MDMB-4en-PINACA“.