Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.1.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1

2021 m. balandžio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno, nuteistojo T. B., jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžius, ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bei T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 (aštuoniolika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A. P., G. V. ir T. B., organizavęs labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (A. P. ir G. V. nesuvokiant, kad narkotinių medžiagų kiekis labai didelis), t. y. A. P. vykdydamas T. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį turėjo nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose, prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kur prie šalia transformatorinės esančio stulpo turėjo paimti tyrimo metu nenustatyto asmens paliktą paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, A. P. šį paketą turėjo laikyti pas save iki kol gaus atskirą T. B. nurodymą, o gavęs nurodymą turėjo susisiekti su bendrai veikiančiu G. V., kuriam A. P. turėjo perduoti paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kuris įgytą paketą turėjo supakuoti ir, vykdydamas T. B. nurodymą, turėjo toliau platinti, t. y. permesti paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – heroino, į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Vykdydamas T. B. nurodymus, A. P. 2019 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 6 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie transformatorinės, esančios laukuose, prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kur prie elektros stulpo surado paliktą folijos paketą su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinių medžiagų – heroino, kurį įsidėjo į savo vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, kur jį laikė bei gabeno iki kol gavo T. B. nurodymą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 6 d. susisiekė su G. V. bei tarpusavyje susitarė susitikti apie 13 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, adresu (duomenys neskelbtini), po ko A. P. nuvykus į sutartą vietą ir G. V. įsėdus į jo automobilį, jis (A. P.) G. V. perdavė šį folijos paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias G. V. pagal nurodymą supakavo ir toliau turėjo platinti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, t. y. permesti šį paketą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau permetimo neatliko, nes 2019 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 13.15 val., po policijos pareigūnų persekiojimo A. P. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas prie namo, (duomenys neskelbtini), o G. V. laikomas paketas su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinės medžiagos – heroino, išmestas per automobilio langą, tačiau buvo surastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. Be to, A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 15.05 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol jo neteisėtai laikytą šaunamąjį ginklą 2019 m. rugsėjo 6 d. kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Renas Bradūnas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti - A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis); taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

3.1. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl A. P. inkriminuoto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šiam nuteistajam BK 37 straipsnio nuostatų ir jo padarytos veikos nepripažino mažareikšme.

3.2. Nurodo, kad kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas šaunamasis ginklas - pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris, skirtas šaudyti dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad revolveris yra netvarkingas, tačiau tinkamas šaudyti atlikus papildomus veiksmus, t. y. atliekant šūvius užstrigus ir neprasisukus būgneliui, jį reikia pasukti ranka ir atlikti šūvį. Nors ginklas ir pripažintas šaunamuoju, tačiau, apeliantų manymu, atsižvelgiant į jo susidėvėjimą, techninę būklę, laikytinas suvenyru, bet ne šaunamuoju ginklu, tinkamu naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Juolab, kad kratos metu nebuvo rasta nei vieno šovinio ar jo dalies, taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog ginklas kada nors buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį.

3.3. Nagrinėjamu atveju A. P., laikydamas savo gyvenamojoje vietoje šaunamąjį ginklą, kaip suvenyrą, nesikėsino ir nepažeidė baudžiamuoju įstatymu saugomo objekto. Jo veika tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo saugomą gėrį - visuomenės saugumą, ir atitinka tik objektyviuosius šios veikos požymius. Aptariamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, byloje nebuvo nustatytas. A. P. gyvenime nėra susijęs su šaunamaisiais ginklais, todėl neįrodžius subjektyviosios pusės, galimas tik vienas sprendimas - išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ar, atsižvelgiant į veikos aplinkybes, pripažinti veiką mažareikšme ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.

3.4. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste apeliantai, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, pagal kurią dujiniai revolveriai ir pistoletai laikomi „C“ kategorijos šaunamaisiais ginklais privalo būti registruojami registre ir jiems įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d. Ši aplinkybė, sugretinus ją su A. P. parodymais apie tai, kad jis minimą ginklą įsigijo galimai 2009 metais, leidžia spręsti, kad ginklas įgytas tuo metu, kai jam nereikėjo jokio leidimo ir tik vėliau pasikeitęs teisinis reglamentavimas revolverį prilygino šaunamajam ginklui.

3.5. Apygardos teismo motyvas, jog A. P. tėvo teigimu, sūnus planavo ginklą panaudoti, norėdamas pagąsdinti kitus ar savigynai, yra nepagrįstas. Šis teiginys apie galimą ginklo naudojimą buvo išgirstas ne iš paties A. P., o iš jo tėvo. Tėvo manymas apie galimą ginklo panaudojimą nebūtinai atitinka paties A. P. požiūrį į ginklą bei jo laikymo tikslus. Be kita ko, ginklas buvo laikomas ir nenaudojamas 10 metų.

3.6. Taigi įvertinus tai, jog A. P. veiksmai, susiję su šaunamojo ginklo laikymu, nors formaliai ir atitinka nusikaltimo požymius, tačiau, atsižvelgiant į paties ginklo savybes, į tai, kad jis buvo laikomas kaip suvenyras, o ne kaip šaunamasis ginklas, nebuvo nustatytas nei vienas jo, kaip šaunamojo ginklo, panaudojimo atvejis, A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais.

Dėl pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

3.7. Apeliantai skunde aptardami baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, susijusius su bausmės skyrimo procesu, teisės į teisingą teismą, teisingumo principo, skiriant bausmę, įgyvendinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė A. P. BK 75 straipsnio nuostatų. Pasak apeliantų, teisiniai pagrindai paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymui yra, faktinės aplinkybės, kiti bylos duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

3.8. Nors A. P. praeityje ir teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs, be to, jo ankstesnė nusikalstama veika nėra susijusi su narkotinėmis medžiagomis. Tai nebuvo planuotas nusikaltimas, greičiau spontaniškas emocijų prasiveržimas bei neadekvati reakcija į policijos pareigūnų elgesį. A. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai tiek darbovietėje, tiek bendruomenėje pagal gyvenamą vietą. Gyvenamosios vietos bendruomenės vadovas apeliantą apibūdina kaip draugišką, paslaugų, mandagų asmenį, visada pasirengusį padėti kitiems. A. P. iki mirties ((duomenys neskelbtini) metais) slaugė bei prižiūrėjo sunkia onkologine liga sirgusią motiną, kuriai, tenkinant net elementarius buitinius ir asmens higienos poreikius, buvo būtina kito asmens pagalba. Jis pats taip pat serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga, kuriai reikalinga nuolatinė kontrolė. Bet koks stresas, išgyvenimai sukelia pakitimus, dėl ko reikalingas nuolatinis kontaktas su gydančiu gydytoju dėl gydymo taktikos, medikamentų parinkimo, atsižvelgiant į sveikatos būklės pasikeitimus. Apelianto tėvas S. P. teisme parodė, kad nuo tos pačios ligos jau yra miręs nuteistojo brolis, kas patvirtina, jog liga yra pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Šios aplinkybės, pasak apeliantų, leidžia teigti, kad bausmė, kuria yra nuteistas A. P., nors tik kelių mėnesių laikotarpiui apriboja jo laisvę, judėjimą, taip pat kontaktavimą su gydytoju, būtų pavojinga jo sveikatai ir gyvybei.

3.9. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliantai pažymi ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas nesiekiant turtinės naudos sau, jis buvo padarytas dėl mylimo žmogaus. A. P. į laisvės atėmimo vietą permesti telefonus sutiko, paprašytas jo draugės, su kuria draugavo ilgą laiką, laikė ją savo šeimos nariu, galbūt ir sutuoktine. Apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. jam bus perduoti kiti daiktai, o ne telefono aparatai, apeliantas nežinojo, o paimdamas juos iš nurodytos vietos suvyniotus į foliją, negalvojo, nesuvokė bei nesuprato, jog tai yra draudžiamos medžiagos, už kurių įgijimą, laikymą, juo labiau realizavimą yra numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Visą laikotarpį, kuris truko ne mažiau nei savaitę laiko, jis šį paketą su narkotinėmis medžiagomis vežiojosi savo automobilyje, nesuvokdamas, jog jį bet kada gali sustabdyti policijos pareigūnai, rasti narkotines medžiagas bei apkaltinti jį dėl jų laikymo. Nors paketas ir buvo paliktas kitoje vietoje, įvyniotas į foliją, tačiau pagal formą, dydį, jis iš esmės buvo panašus į keletą suvyniotų telefono aparatų, dėl ko pradinėje stadijoje abejonių dėl šių daiktų A. P. nekilo. Ir tik 2019 m. rugsėjo 6 d. atvykus į prekybos centrą „Senukai“ bei įsigijus vyniojamos medžiagos, G. V. bandant paketą suvynioti, pro praplyšusią foliją pasimatė rusvos spalvos medžiaga bei pasklido panašus į acto kvapas. Tik tuomet A. P. suprato, jog pakete yra ne telefonai, o visiškai kitos medžiagos, galimai netgi narkotinės. Tai suvokęs, jis labai išsigando, tačiau supratęs, kad kelio atgal jau nėra, šį paketą reikia permesti, vyko link pataisos namų, o pakeliui buvo sustabdytas policijos. Šios aplinkybės rodo, jog A. P. buvo pasinaudota, jis pats apgavystės dėka tapo labai sunkaus nusikaltimo bendrininku. Asociacijos „T“ (duomenys pakeisti) pirmininkas M. R. A. P. charakteristikoje mini pastarojo pasitikėjimą kitais žmonėmis, negebėjimą atskirti žmonių, siekiančių juo pasinaudoti savo asmeniniais, netgi savanaudiškais tikslais, kas šiuo atveju ir įvyko.

3.10. Skunde nurodoma ir tai, kad A. P. nuo tyrimo pradžios iš esmės savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius, nuoširdžius parodymus, kurių dėka buvo išaiškinti ir kiti asmenys, dalyvavę šiame nusikaltime ir galbūt jį organizavę.

3.11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų teigimu, yra pagrindas konstatuoti, kad jau pats baudžiamasis procesas, dėl jo kilę neigiami padariniai A. P. yra pakankama bausmė, jis jau yra praradęs pavojingumą. Arešto bausmės vykdymo A. P. atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus. Juo labiau, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutą siūlė taikyti ir valstybinis kaltintojas savo baigiamojoje kalboje.

4. Nuteistojo T. B. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir T. B. dėl šios veikos išteisinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Apeliantas, skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, susijusius su in dubio pro reo principo privalomumu, vertinant byloje esančius įrodymus ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paminėtų išaiškinimų nesilaikė.

4.2. Vieninteliai duomenys, kuriais remiantis skundžiamame nuosprendyje daroma išvada apie T. B. galimas sąsajas su jam inkriminuota nusikalstama veika, yra tai, kad T. B. nenustatytu laikotarpiu naudojosi susirašinėjimų ir pokalbių programėlėje „Messenger“ registruota paskyra „T. B.“, būtent kuria galimai naudojantis, kaip viena iš priemonių, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 6 d., ir buvo organizuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Kita vertus, T. B. apklausiamas teisme parodė, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. ar artimu laikotarpiu iki šios datos paminėta paskyra nesinaudojo, ją buvo atidavęs R. J.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nepasisakė, kuo remiantis atmeta šiuos T. B. parodymus. Argumentas, kad T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. J. pravardė „S.“, bet nepaminėjo, kad ir „B.“, šių parodymų esmės niekaip nepaneigia, be to, prisistatinėjęs „B.“ patvirtino ir pats R. J., kas konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje.

4.3. Paminėtus T. B. parodymus patvirtina ir liudytojo R. S. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, girdėjęs T. B. bendraujant su asmeniu pravardėmis „R.“ ir „B.“. Be to, R. S. parodė taip pat bendravęs su šiuo asmeniu per „Messenger“ programą, kur tas „R.“ ar „B.“ buvo pasivadinęs „T. B.“. R. S. parodymai apie šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti ir niekaip neįvertinti.

4.4. Tai, kad R. J. pravardė „B.“ arba „B.“ ir jis 2019 m. rugsėjo mėnesį naudojosi T. B. paskyra „T. B.“, prisistatydavo šiuo nuteistuoju, patvirtino ir liudytojas M. B..

4.5. Pats R. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad T. B. jam davė paskyros „T. B.“ kontaktus ir šia paskyra jis (R. J.) naudojosi du ar tris mėnesius dar iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Per tą laikotarpį paskyros „T. B.“ pagalba jis bendravo ir su A. P., ir su G. V.. Pokalbių su jais metu galėjo prisistatyti ir „B.“, ir „T.“. R. J. parodė, kad tai jis organizavo paketo, kurį gabenantys 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sulaikyti A. P. ir G. V., permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, tačiau kategoriškai neigė žinojęs apie jame buvusias narkotines medžiagas, teigė manęs, kad organizuoja paketo su mobilaus ryšio telefonais permetimą. Šių parodymų kontekste analizuojant nuteistojo A. P. parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip vieną iš T. B. kaltę patvirtinančių įrodymų, apelianto teigimu, akivaizdu, kad šie parodymai jo ginamojo kaltę greičiau paneigia, nei patvirtina, ar bent jau sukelia dėl jos pagrįstų abejonių, kurios bylos nagrinėjimo eigoje liko nepašalintos, bet ir nebuvo aiškintos kaltinamojo naudai.

4.6. Apeliantas, cituodamas A. P. pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog dėl paketų permetimo jis bendravo tik su M. B. ir asmeniu vardu T., nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė, kokiais duomenimis remdamasis mano, esant kategoriškai ir neginčijamai nustatyta, jog kalbėdamas apie asmenį vardu T., A. P. kalbėjo būtent apie T. B.. Apelianto teigimu, tokia nuostata grindžiama vien prielaidomis, apie ką leidžia teigti A. P. visų, o ne kaltinimo pozicijai palankios dalies, kuria remiamasi skundžiamame nuosprendyje, parodymų analizė.

4.7. A. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 25 d. parodė, kad girdėdamas teismo salėje T. B. balsą negali teigti, jog tai tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrą „T. B.“. Papildomai apklaustas teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. A. P. parodė, negalintis pasakyti, ar per paskyrą „T. B.“ jam visuomet skambino tas pats asmuo, mano, kad bendravo su skirtingais asmenimis. Ši teismo posėdžių garso įrašuose užfiksuota A. P. parodymų dalis skundžiamame nuosprendyje nenurodyta ir niekaip neįvertinta. Tuo tarpu paminėti A. P. parodymai paneigia skundžiamame nuosprendyje apygardos teismo padarytą išvadą, kad A. P. teisme patvirtino, jog per paskyrą „T. B.“ su juo bendraudavo tik vienas asmuo.

4.8. Paminėtų aplinkybių kontekste apeliantas akcentuoja ir tai, kad R. J. apklausiamas teisme 2020 m. liepos 7 d. pripažino, kad būtent jis A. P. davė nurodymą nuvykti prie transformatorinės laukuose ir paimti ten paslėptą paketą, permesti jį į pataisos namų teritoriją bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Pastarasis taip pat parodė, jog tai darė per paskyrą „T. B.“ bei skambindamas mobilaus ryšio telefonu. Taip jis susisiekdavo ir bendraudavo ne tik su A. P., bet ir su G. V..

4.9. Pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, paminėtus R. J. parodymus atmetė nepagrįstai, argumentuodamas vien tuo, kad jis apklausiamas „Messenger“ paskyrą kartais įvardindavo ne „T. B.“, o „T. B.“, bei teigė, kad M. B. nepažįsta. Apeliantas pažymi, kad R. J. parodymus davė praėjus daugiau kaip metams laiko po įvykio, nuo kurio jis minėta paskyra nebesinaudojo, todėl toks nežymus suklydimas negali būti vertinamas, kaip įrodantis, jog tokia paskyra R. J. nesinaudojo iš viso. Nepagrįstas ir besąlyginis tikėjimas vienintele R. J. nurodyta aplinkybe, kad jis M. B. nepažįsta, visiškai atmetant visus likusius jo parodymus bei neatskleidžiant, kodėl netikima M. B. parodymais, jog jis R. J. pažįsta.

4.10. Apeliantas nurodo ir tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas T. B. kaltę pagrindžiantiems duomenims priskyrė G. V. parodymus. Iš G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad iki sulaikymo 2019 m. rugsėjo 6 d. jis bendravo su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu asmeniu pravarde „B.“, kurio vardo ir pavardės nežino. „B.“ prašymu į pataisos namų teritoriją įmesdavo mobiliojo ryšio telefonus. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 9 val. jam paskambino „B.“, pasakė, kad bus darbo, nurodė susisiekti su A. P. ir davė kitus nurodymus, susijusius su organizuojamu mobiliojo ryšio telefonų, kaip manė G. V., permetimu į pataisos namų teritoriją. Vykdant šią užduotį jis ir A. P. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Patikslindamas jo ir „B.“ pažinties aplinkybes, G. V. parodė, kad „B.“ jį susirado pats, taip pat paaiškino, kad sulaikymo metu rastame jo telefone kontaktų sąraše asmens, įvardinto „T.“, nepažįsta, tik žino, kad tai asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. V. iš esmės patvirtino šiuos parodymus, patikslindamas, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. „B.“ paskambino jam į abonentą, kurį jis naudodavo tik bendraudamas su T. B. daiktų permetimo į pataisos namus tikslais, „B.“ nurodė, kad šį telefono numerį gavo iš T.. G. V. taip pat paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog „B.“ tai R. J., nes nenorėjo pastarajam pakenkti. R. J., bendraudamas su juo, naudojosi paskyra „T. B.“.

4.11. Šių G. V. parodymų atmetimą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė vien G. V. ir T. B. parodymų nesutapimu bei prieštaringumu. Kita vertus, visi skundžiamame nuosprendyje nurodyti G. V. ir T. B. parodymų prieštaravimai bei nesutapimai konstatuoti jų parodymuose apie mobilaus ryšio telefonų permetimų, galimai iki 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio, organizavimą ir vykdymą, kurie su T. B. šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika niekaip nesusiję.

4.12. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad mobilaus ryšio telefono abonentu (duomenys neskelbtini), kuris galimai buvo naudojamas organizuojant narkotinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją 2019 m. rugsėjo 6 d., naudojosi ir nurodytu tikslu jį naudojo būtent T. B., taip pat grindžiama prielaidomis. T. B. niekuomet nėra patvirtinęs, kad būtų naudojęsis tokiu mobilaus ryšio abonentiniu numeriu. Mobilaus ryšio telefono aparatas, kada nors naudotas skambinant tokiu numeriu, pas T. B. surastas ir iš jo paimtas nebuvo, kaip nebuvo surasta ir paimta SIM kortelė su tokiu numeriu, ar tokios kortelės priklausiniai, leidžiantys identifikuoti abonentinį numerį. Nėra byloje ir jokių, naudojant šį abonentinį numerį, vykusių pokalbių įrašų, kuriuos ištyrus, būtų galima nustatyti, jog naudodamasis šiuo numeriu kalbėjo T. B.. A. P. yra nurodęs, kad šiuo telefono numeriu yra bendravęs su asmeniu, kurį vadindavo T., tačiau niekuomet nėra teigęs, jog gali nurodyti kokius nors šį asmenį identifikuojančius duomenis ar patvirtinti, kad bendraudavo būtent su T. B.. G. V. parodė, kad šiuo numeriu naudojosi ir su juo bendravo ne tik T. B., bet ir R. J.. R. J. apklausiamas patvirtino, jog su A. P. bendravo ne tik per paskyrą „T. B.“, bet ir skambindavo.

4.13. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kokiais faktiniais duomenimis remiantis laikomasi nuostatos, kad R. J. skambinti mobilaus ryšio telefonu jo nurodomam asmeniui negalėjo, o jeigu skambino, negalėjo to daryti naudodamasis būtent abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. J. apie šią aplinkybę kalbėjo daug išsamiau, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, - teigė skambindavęs ne tik vairuotojui (A. P.), bet ir G. V., su kuriuo taip pat bendravo ir per paskyrą „T. B.“; savo tuo metu naudoto mobilaus ryšio telefono numerio nepamena. Tokie R. J. parodymai užfiksuoti 2020 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio garso įraše.

4.14. Apelianto teigimu, net ir objektyviai nustačius, kad būtent T. B. buvo tas asmuo, kuris davė A. P. ir G. V. nurodymus paimti prie transformatorinės paslėptą paketą ir vėliau permesti jį į pataisos namų teritoriją, teigti galima tik apie paketo su spėjamu turiniu permetimo organizavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie kategoriškai ir neginčijamai patvirtintų, kad jeigu T. B. buvo šio paketo patekimo į pataisos namus organizatorius, jam buvo žinomas ir šio paketo turinys ir dėl šio turinio jis negalėjo klysti ar būti sąmoningai suklaidintas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad T. B. organizavo įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą būtent narkotinės medžiagos, žinojo, kokia konkrečiai medžiaga, kad tai heroinas, jo kiekį, kad tas kiekis laikomas labai dideliu, yra spėjimai, prielaidos, grindžiamos vien sulaikyto paketo turinio nustatymo faktu, nenurodant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. Pačiame skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. B. pats betarpiškai narkotine medžiaga nedisponavo, jos neįgijo, nelaikė, negabeno ir neplatino, taigi jis neturėjo galimybės daryti kokias nors išvadas apie jos rūšį ar kiekį.

5. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam priimtas procesinis sprendimas dėl netinkamo faktinių aplinkybių aiškinimo ir byloje esančių įrodymų vertinimo yra neteisingas. Vertinant byloje surinktus įrodymus, buvo grubiai pažeistos BPK nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas. Jis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jo kaltę BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais turi įrodyti kaltinančioji pusė, tuo tarpu byloje esančios abejonės, prielaidos turi būti vertinamos jo naudai, kas šiuo atveju nebuvo daroma.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo byloje duotus parodymus, nusprendė, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes už panašią veiką (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jau buvo nuteistas. Grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai priskyrė jam vieną iš byloje esančių telefono numerių. Pasak apelianto, jis naudojosi visai kitu telefono numeriu ir juo naudojosi ne vienas. Tuo tarpu teismo jam priskirtas telefono numeris priklausė R. J.. Kartu apeliantas nurodo, kad ne paslaptis, jog pataisos namuose yra mobiliųjų telefonų, tačiau juos turi ne kiekvienas nuteistasis, todėl nuteistieji skolinasi tiek mobiliojo ryšio telefonus, tiek SIM korteles. Be to, logiška, kad ruošiantis ar darant tokį nusikaltimą, nieks savo asmeniniu telefonu, „Messenger“ asmenine paskyra nesinaudoja.

5.3. Tai, kad iš vieno telefono numerio buvo skambinta tiek A. P., tiek G. V., taip pat negali būti pagrindu išvadai, jog būtent jis (apeliantas) organizavo narkotinių medžiagų patekimą į pataisos namus. Teismas nevertino, kad A. P. ir G. V. jo neatpažino iš balso, nepatvirtino, jog tai jis skambino, tuo tarpu R. J. apklausiamas prisipažino, kad skambino jis. Be to, vertinant M. B. ir R. J. parodymus, matyti, kad A. P. ir G. V. permetimus atlikinėjo ne jo (apelianto) nurodymu ar prašymu.

5.4. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis pats narkotinių medžiagų nevartoja, jų neplatina, todėl jos jam nebuvo reikalingos, jis neturėjo motyvo daryti jam inkriminuotą nusikaltimą, ką gali patvirtinti kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Prokurorė šių pareigūnų apie paminėtus duomenis neužklausė, nes tokie duomenys būtų nepalankūs kaltinimui, buvo pasidomėta tik apie nuteistųjų pravardes.

5.5. Pirmosios instancijos teismas domėjosi, koks nuteistasis kokiai kastai priklauso. Išsiaiškino, kad jis priklauso „nuskriaustųjų“ kastai, o R. J. „nenuskriaustųjų“ kastai. Jau vien ši aplinkybė, pasak apelianto, patvirtina, kad jis negalėjo organizuoti narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus, nes „nuskriaustųjų“ kastai priklausantys nuteistieji negali prekiauti narkotinėmis medžiagomis ir organizuoti jų patekimą į pataisos namus.

5.6. Apelianto teigimu, apygardos teismas vertindamas R. J. parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad pastarasis negalėjo organizuoti permetimų į pataisos namus telefonu ir kita ryšio įranga. Tokią išvadą teismas grindė vien tuo, kad R. J. tiksliai nenurodė, kaip per programą „Messenger“ naudojosi jo (apelianto) paskyra, paskyrą įvardijo „T. B.“, o ne „T. B.“. Tačiau R. J. nurodydamas paskyros pavadinimą galėjo žmogiškai suklysti, galėjo ir pameluoti, norėdamas išvengti atsakomybės. Be to, nebuvo įvertinti liudytojų parodymai, kad R. J. taip pat ir skambindavo iš „T. B.“ paskyros.

5.7. G. V. parodymai, apelianto teigimu, turėtų būti vertinami kritiškai. Sulaikytas asmuo po elektrošoko ir fizinės prievartos panaudojimo patyrė šoką, pats pergyveno dėl jam gresiančios atsakomybės. Be to, tyrėja diktavo tekstą, nurodydama, kad „taip bus geriau“. Todėl paminėto asmens parodymai, negali būti jo kaltės įrodymas.

5.8. Apeliantas nurodo, kad turi būti iš naujo apklausti byloje figūruojantys asmenys, kaip numatyta BPK 97 straipsnyje, ištirti daiktiniai įrodymai (balso įrašai ir kt.) ir atsakyta į klausimą, ar daiktiniai įrodymai leidžia jį sieti su jam inkriminuotu nusikaltimu. Būtent daiktiniai įrodymai gali būti tiesioginiais jo kaltės įrodymais, o ne liudytojų, kitų teisiamųjų nurodytos iš konteksto „išimtos“ frazės. Juolab, kad asmenų parodymai nesutampa, o tyrimo metu akistatos nebuvo atliktos.

5.9. Inkriminuojant jam BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, turėjo būti nustatyta, kad jis pirko (kitaip įgijo), laikė, gabeno, platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau nei vienos iš šių alternatyvių veikų padaryme jis nedalyvavo, byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jo kaltės aiškiai nemotyvavo, todėl jis turi būti išteisintas.

5.10. Kartu apeliantas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai akcentuoja jo teistumus, nurodo, kad jis ir toliau daro nusikaltimus. Nuo 2016 m. jis nepadarė jokio nusikaltimo ir nesiruošia jų daryti, jam nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. 2016 metais paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis atvykęs į pataisos namus pradėjo dirbti ir dirba iki šiol.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas, nuteistasis T. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno, nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir T. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistojo T. B. bei jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas už tai, kad organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai ir neabejotinai nepatvirtina T. B. kaltės, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo T. B. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

9. Nuteistasis T. B. viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, keldamas versiją, jog narkotinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją organizavo kitas kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – R. J.. Nuteistasis T. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmuo pravarde „B.“, t. y. R. J., organizuodavo telefonų permetimus į pataisos įstaigos teritoriją. Pastarasis buvo prašęs jo prižiūrėti žmones, kurie surinkinėja įmestus paketus, kad šie nieko nepavogtų, t. y. kad sklandžiai vyktų darbas. R. J. pasakydavo, kurią dieną bus permetimas, o jis prižiūrėdavo surinkimo procesą ir vėliau perduodavo šiam nuteistajam informaciją apie tai, kiek paketų buvo įmesta. Visais atvejais būdavo permetami telefonai, modemai ir kita ryšio įranga, narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada nebūdavo. Kartais iš R. J. už darbą T. B. gaudavo telefoną. R. J., be to, buvo paprašęs leisti naudotis T. B. programėle „Messenger“, nes šio paskyrą nuolat užblokuodavo pareigūnai, darydavo kratas. Jis naudotis leido. Taip pat R. J. buvo prašęs surasti vairuotoją (duomenys neskelbtini). M. B. tuo metu buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, todėl T. B. jo paklausė, ar nežino kokio vairuotojo, kuris galėtų pavežioti asmenį, įmetantį paketus. M. B. davė, kaip dabar supranta, A. P. kontaktus, kuriuos jis persiuntė R. J., informuodamas, kad prisistatytų „nuo M.“. Kartais T. B. susiskambindavo ar susirašydavo su R. J., M. B. ir G. V., paklausdavo, kaip jiems sekasi, tačiau niekada nebendraudavo dėl konkrečių uždraustų daiktų permetimo į pataisos namų teritoriją. T. B. pats nėra organizavęs nei vieno permetimo. 2019 m. rugsėjo 6 d. jo niekas neprašė prižiūrėti vykdomo permetimo, kas bus tame pakete, nežinojo. Kad naudojosi abonento numeriu, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti negali, nes neprisimena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, kiek jam žinoma, 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimą organizavo nuteistasis R. J., pravarde „S.“ (3 t., b. l. 150), T. B. paaiškino, jog po atliktos kratos, pareikšto įtarimo jam buvo šokas, todėl kaip organizatoriaus nurodė pirmą prisimintą asmens pravardę (t. 4, b. l. 158–160).

10. Nuteistojo T. B. versiją apie 2019 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją organizavusį asmenį iš dalies patvirtina liudytojo R. J. parodymai. Liudytojas R. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Savo pravardę nurodyti atsisakė, tačiau, paklausus apie pravardę „B.“, teigė galėjęs prisistatyti ir tokia. Atlikdamas bausmę jis ne kartą yra organizavęs mobiliųjų telefonų permetimus į pataisos įstaigą, tarpininkaudavo, derindavo kainas ir pan. Jo užduotis buvo rasti telefonus, kad šie patektų į pataisos namus, o G. V. turėjo šiuos telefonus permesti į pataisos įstaigos teritoriją. Kadangi R. J. judėjimas atliekant bausmę apribotas, tai T. B. jo prašymu kontroliavo nuteistuosius, kurie surinkinėjo permestus telefonus. Visa tai tęsėsi kelis metus. Kadangi jo „Facebook“ paskyra buvo užblokuota, paprašė T. B. pasinaudoti šio paskyra „T. B.“ programėlėje „Messenger“. Naudodamasis šia paskyra suorganizavo apie dešimt permetimų. Kadangi jam reikėjo vietinio (iš (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kuris galėtų padėti metikui G. V., du-trys mėnesiai prieš 2019 m. rugsėjo 6 d. T. B. davė A. P. kontaktus. Su pastaruoju R. J. bendraudavo „Messenger“ programa, naudodamasis „T. B.“ paskyra, taip pat skambindavo telefonu. Šis asmuo iki permetimo vietos atveždavo G. V., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti, taip pat iš stoties, paštomatų paimdavo telefonus. Šį T. B. nurodytą vairuotoją yra siuntęs ir nupirkti telefonų pagal skelbimus. Be to, R. J. tam asmeniui padėjo įsigyti automobilį „Mercedes Benz“, t. y. sumokėjo už šį automobilį. Dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. turėjusio įvykti permetimo paaiškino, kad paskambino vairuotojui, su kuriuo supažindino T. B., ir pasakė, jog (A. P.) nuvažiuotų susitikti su jo nurodytais asmenimis paimti siuntinio, kuriame turėjo būti mobiliojo ryšio telefonai. Kadangi vairuotojas negalėjo, tai šiam perdavė kontaktus asmenų, iš kurių turėjo paimti tą siuntinį, kad tarpusavyje susitartų dėl perdavimo/paėmimo aplinkybių. Po kiek laiko sužinojo, kad kontaktavę asmenys sutarė, jog siuntinį vairuotojas paims prie kapinių, esančių iš (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini), kur paketas bus paliktas. Tačiau tą dieną paketas į pataisos namus nebuvo permestas. Detaliau šio permetimo organizavimo aplinkybių neprisimena. Po kelių dienų sužinojo, kad G. V. sulaikytas. Kodėl pakete, kurį buvo ruoštasi permesti, rasta narkotinė medžiaga, nežino, jis tikrai heroino permetimo neorganizavo. M. B. žino kaip nuteistąjį, tačiau su šiuo asmeniu nebendrauja ir nieko bendro neturi. M. B. apie permetimus, tarp jų ir 2019 m. rugsėjo 6 d., nieko nežinojo. Be jo paties, „T. B.“ paskyra daugiau niekas nesinaudojo (t. 4, b. l. 150 – 154).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo T. B. versiją apie 2019 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją organizavusį asmenį iš dalies patvirtino liudytojas R. J., tačiau tokia nuteistojo T. B. pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nuteistajam T. B. inkriminuotą nusikaltimą patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nuteistojo A. P. parodymai, pastarojo naudotų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose dėl pokalbių išklotinių analizės, specialisto išvadoje Nr. 140-(4066)-IS1-5469 užfiksuoti duomenys, iš dalies nuteistojo G. V., liudytojų M. B., E. B. parodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

12. Nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jam inkriminuoto įvykio metu draugavo su V. B., M. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dukra. Tokiu būdu susipažino su pastaruoju, apsikeitė kontaktais programėlėje „Messenger“ ir pradėjo bendrauti. M. B. prašymu į pataisos namus jis atnešdavo tam tikrus daiktus, kuriuos perduodavo kitiems nuteistiesiems, taip pat iš paštomatų paimdavo įvairius telefonus, korteles. Šiuos daiktus jis laikydavo savo automobilyje, kol susitikdavo su G. V. ir pastarajam perduodavo. A. P. stebint, G. V. telefonus supakuodavo, apvyniodavo minkšta medžiaga, izoliacija, kurias nupirkdavo prekybos centre. Vėliau jis G. V. nuveždavo iki sutartos vietos, kur šis permesdavo telefonus ar kitus daiktus į pataisos namų teritoriją. Kartą M. B. informavo, kad jam parašys asmuo, vardu T.. Netrukus per programėlę „Messenger“ gavo žinutę nuo asmens, pasivadinusio „T. B.“, kuris pranešė, kad jis „nuo M.“, tai yra nuo M. B.. Šis asmuo, kurį A. P. vadino T., taip pat prašydavo, kad jis paimtų siuntas (telefonus), kuriuos G. V., jam stebint, supakuodavo ir permesdavo į pataisos namus. Kartą šis asmuo paprašė jo nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), ir paimti, ką ten ras. Nuvykęs į nurodytą vietą rado į foliją įsuktą kietą paketą, kurį įsidėjo į automobilio bagažinę ir ten laikė. Tuo metu nesuprato, kad pakete yra narkotinės medžiagos, nors pakuotė ir buvo kitokia negu ankstesniais atvejais. Po kelių dienų jam vėl paskambino asmuo, kurį vadino T., ir informavo, kad kitą dieną reikės paketą permesti į pataisos namus. Tačiau apie šį permetimą, skirtingai negu kitais atvejais, T. prašė nieko nesakyti M. B., todėl jis šią informaciją nuo pastarojo nuslėpė. Būtent šį paketą perdavė G. V. permetimui į pataisos namų teritoriją 2019 m. rugsėjo 6 d. Ankstesniais kartais G. V. visuomet atvažiuodavo vienas, o šį kartą su pastaruoju buvo ir nepažįstamas asmuo. Visi trys nuvažiavo į prekybos centrą „Senukai“, kuriame jis nupirko izoliacijos. Tuomet G. V., kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, pradėjo permetimui ruošti paketą. Kaip visuomet jo užduotis buvo stebėti pakavimą, ar viskas yra supakuojama. Pastebėjo kažkokią rudą medžiagą, pajuto lyg acto kvapą. Tuomet suprato, kad pakete ne mobiliojo ryšio telefonai. Galvojo, gal mielės, nes nuteistieji sportuoja, taip pat pagalvojo ir apie narkotines medžiagas. Pasimetė ir išsigando, todėl neprieštaravo permetimui (t. 4, b. l. 133–-137).

12.1. Nuteistojo A. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 136–138, 139, 142–143), tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nuteistojo A. P. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes pastarasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 25 d. parodė, jog girdėdamas teismo salėje T. B. balsą negali teigti, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrą „T. B.“. Apeliantai pažymi, kad papildomai apklaustas teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. A. P. parodė, negalintis pasakyti, ar per paskyrą „T. B.“ jam visuomet skambino tas pats asmuo, mano, kad bendravo su skirtingais asmenimis. Apeliantai mano, kad paminėti A. P. parodymai paneigia skundžiamame nuosprendyje apygardos teismo padarytą išvadą, jog A. P. teisme patvirtino, kad per paskyrą „T. B.“ su juo bendraudavo tik vienas asmuo. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

12.2. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog girdėdamas teismo salėje T. B. balsą negali teigti, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrą „T. B.“ (t. 4, b. l. 136). Tačiau analogiškas aplinkybes nuteistasis A. P. parodė ir apie liudytoją R. J., t. y. A. P. dėl po aptariamo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjo iš balso atpažinti, ar ryšio priemonėmis bendravo ir su R. J. (t. 4, b. l. 160). Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, dėl po aptariamo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo dvejojo, ar per paskyrą „T. B.“ ir iš telefono, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, jam visuomet skambindavo tas pats asmuo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. P. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi ir kad tyrėja protokole užfiksavo tai, ką jis pasakojo (t. 4, b. l. 182). 2019 m. lapkričio 5 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad dėl paketų permetimo bendraudavo tik su dviem (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, t. y. su M. B. ir asmeniu, vardu T.. Tokio atvejo, kad kažkuris kitas nuteistasis jam paskambintų iš T. telefono ir derintų su juo paketo permetimą į pataisos namus, nebuvo. Taip pat ir paskutiniu atveju, kai reikėjo važiuoti paimti paliktą paketą, skambino T. ir tik su juo kalbėjo apie paketo paėmimą, su juo derino tolimesnius veiksmus (t. 2, b. l. 139). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nuteistasis A. P. patvirtino, kad telefonu, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, ir paskyra „T. B.“ su juo bendraudavo bei nurodymus dėl permetimų duodavo tik vienas asmuo – T..

12.3. Tai, kad nuteistasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dėl paketų permetimo bendraudavo tik su dviem (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, t. y. su M. B. ir asmeniu, vardu T., patvirtina ir liudytojos E. B. parodymai. Liudytoja E. B., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausioji tyrėja, apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko A. P. apklausą. Šis asmuo tvirtino, kad dėl uždraustų daiktų permetimo į pataisos namus bendravo tik su dviem nuteistaisiais iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, t. y. M. B. ir asmeniu, vardu T.. Tokią išvadą A. P. teigė padaręs iš nuteistųjų balso tono (t. 4, b. l. 182).

12.4. Teisėjų kolegija minėtus nuteistojo A. P. parodymų netikslumus vertina, kaip neesminius, įtakotus nuo įvykio praėjusio nemažo laiko tarpo, nuteistojo psichologinės būsenos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. P. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, o apeliantų skunduose akcentuojami nesutapimai yra neesminiai. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių A. P. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti kitus nuteistuosius tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Nuteistasis A. P. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad A. P., duodamas parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims.

12.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuoseklūs nuteistojo A. P. parodymai paneigia nuteistojo T. B. ir liudytojo R. J. parodytas aplinkybes, kad dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją telefonu, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, ir paskyra „T. B.“ su A. P. bendravo bei nurodymus davė R. J.. Šių aplinkybių nepatvirtina ir nuteistojo T. B. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų R. S. ir A. Pa. parodymai. Liudytojas R. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kartu su T. B. yra girdėjęs, kaip šis bendraudavo su asmeniu, pravarde „R.“ arba „B.“, apie telefonų permetimą, ir kad jis taip pat bendraudavo su „B.“, kuris R. S. skambindavo per „Messenger“ programą iš paskyros „T. B.“. Su T. B. jis bendraudavo tik telefonu, ne per „Messenger“ programą. Pataisos namuose tarp nuteistųjų yra populiaru naudoti kitų asmenų paskyras, paprastai, kuo seniau yra sukurta anketa programoje „Facebook“, tuo vertingesnė ji yra (t. 4, b. l. 142–143). Liudytojas A. Pa. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlikdamas laisvė atėmimo bausmę keletą kartų yra paėmęs permestus telefonus T. B. ir G. V. (kai šis atliko bausmę) prašymu. Jis šiuos telefonus perduodavo ne tiesiogiai T. B., tačiau per kitą nuteistąjį – S. G.. Pataisos įstaigoje populiaru naudotis kitų asmenų programėlėmis, tokiu būdu yra maskuojamasi, jog pareigūnai nesužinotų ir neatimtų telefonų. 2019 m. rugsėjo 6 d. turėjo paimti permestą paketą, laukė medicininės dalies kieme, tačiau nesulaukė. Žinojo, kad tąkart jį prižiūrėti turėjo T. B. (t. 4, b. l. 143–144). Nors šie liudytojai parodė, kad pataisos įstaigoje tarp nuteistųjų yra populiaru naudoti kitų asmenų paskyras, o R. S. net parodė, jog jis bendraudavo su „B.“, kuris šiam skambindavo per „Messenger“ programą iš paskyros „T. B.“, tačiau tai nepatvirtina, kad dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją telefonu, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, ir paskyra „T. B.“ su A. P. bendravo bei nurodymus davė būtent R. J.. Liudytojai R. S. ir A. Pa. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo organizavimą nieko konkretaus neparodė.

12.6. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo R. J. parodymais dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo organizavimo verčia abejoti ir kiti prieštaravimai nuteistojo A. P. parodymams. Liudytojas R. J. parodė, kad organizuodamas 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimą prieš kelias dienas paskambino A. P. ir nurodė nuvažiuoti susitikti su jo nurodytais asmenimis paimti siuntinio, kuriame turėjo būti mobiliojo ryšio telefonai. Kadangi A. P. tuo metu negalėjo, tai šiam perdavė minėtų asmenų kontaktus, kad šie tarpusavyje susitartų dėl paketo perdavimo/paėmimo aplinkybių. Po kiek laiko R. J. sužinojo, kad kontaktavę asmenys sutarė, jog siuntinį vairuotojas paims prie kapinių, esančių iš (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini), kur paketas bus paliktas. Tuo tarpu nuteistasis A. P. nuosekliai parodė, kad nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), ir paimti, ką ten ras, jo prašė asmuo, vardu T.. Taigi, apie jokius tarpininkus, kuriuos nurodė R. J., nuteistasis A. P. net neužsiminė. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokius A. P. parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys: iš nuteistojo A. P. naudotų abonentinių numerių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. teigė bendraudavęs su asmeniu, vardu T., telekomunikacinių įvykių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., 10:30 val., T. skambino į A. P. abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 40 sekundžių, o 10:33 val. ir 10:34 val. išsiuntė du SMS pranešimus. Tuo metu A. P. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip tik jungėsi prie operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona apima vietą, kurioje, A. P. teigimu, jis rado padėtą folija apvyniotą paketą (t. 2, b. l. 26–27).

13. Tai, kad nuteistojo A. P. parodymuose minimas asmuo, vardu T., yra būtent T. B., patvirtina nuteistojo G. V. parodymai. Nuteistasis G. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad T. B. prašymu į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją mėtydavo (daugiau negu 10 kartų) paketus su telefonais, kitokia ryšio įranga. 2019 m. rugsėjo 6 d. į telefono abonentą, kurį naudodavo tik bendraudamas su T. B. daiktų permetimo į pataisos namus tikslais, jam paskambino asmuo, prisistatęs „B.“. Pastarasis skambino ne per programėlę „Messenger“, nes tokiu būdu bendravo tik su T. B.. Skambinusysis paaiškino, kad jo telefono numerį gavo iš T. (B.), prašė į pataisos namus permesti paketą. Sužinojęs, kad pakete gali būti papildai, mielės ar telefonai, sutiko. „B.“ paaiškino, kad paketas bus pas vairuotoją, be to, nurodė, kad pasiimtų pirštines, o telefoną, kuriuo dabar bendrauja, sulaužytų ir išmestų. G. V. taip ir padarė – pasiėmė pirštines, sudaužė ir išmetė telefoną. Anksčiau vykdant permetimus, tokių atvejų, kad būtų gavęs nurodymus telefoną bei SIM kortelę sulaužyti ir išmesti, nebuvo. Eidamas į autobusų stotį, sutiko draugą E. T., pasiūlė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Šis sutiko. Apie 12:30 val. – 13 val. atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio telefono abonento numerio parašė vairuotojui A. P., su kuriuo yra dirbęs ir anksčiau. Tuo metu G. V. (irgi į asmeninį telefono numerį) parašė žinutę T. B., kuris klausė, ar viskas klostosi pagal planą, nes pastarasis buvo atsakingas už permesto paketo paėmimą. Atvykus A. P., atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, paėmė ir apžiūrėjo paketą. Vėliau paketą susipakavo taip, kad būtų patogu mesti, ir važiavo į metimo vietą, tačiau pakeliui juos sulaikė policijos pareigūnai. Permetęs paketą, G. V. apie tai iš savo asmeninio telefono turėjo informuoti T. B., kurį į telefono atmintį buvo įsivedęs kaip „T.1“. Šį asmenį G. V. taip pat būdavo įsivedęs ir kitais vardais. Pastarasis jam telefonu buvo nurodęs vietą (tik kitą, negu įprastai), kurioje reikės atlikti metimą (t. 4, b. l. 154–158).

13.1. Šie nuteistojo G. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas įtariamuoju G. V. parodė, kad iki sulaikymo 2019 m. rugsėjo 6 d. apie pusę metų bendraudavo su vienu (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistuoju, pravarde „B.“. Šio asmens nei vardo, nei pavardės nežino. „B.“ prašymu į pataisos namų teritoriją įmesdavo mobiliojo ryšio telefonus. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 9 val., G. V. paskambino „B.“, paaiškino, kad šiandien bus sunkaus darbo, nurodė susisiekti su vairuotoju, tai yra A. P.. Taip pat pasakė, kad po šio pokalbio turės išmesti telefoną, kuriuo jie kontaktuodavo, ko niekada anksčiau nėra buvę. Be to, „B.“ pasakė, kad pasiimtų kokias nors pirštines, kad metimas turi būti atliktas 13:30 val. ir kad turės mesti kitoje vietoje nei įprastai. Pabaigęs pokalbį pasiėmė pirštines ir išmetė telefoną, kuriuo kalbėjo. Kartu su pažįstamu E. T., kurį sutiko eidamas, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus paskambino vairuotojui ir A. P. netrukus atvažiavo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) pataisos namų, juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 41–43). 2019 m. lapkričio 20 d. papildomos apklausos metu G. V. patvirtino, kad anksčiau apklausos metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi. Iki 2017 m. vasaros atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistojo pravarde „B.“ nepažinojo. Su šiuo asmeniu susipažino bendraudamas telefonu jau po bausmės atlikimo, „B.“ jį susirado pats. Sulaikymo metu rastame jo telefone esančių įvestų kontaktų sąraše asmens, įvardinto „T.“, nepažįsta, tik žino, kad tai asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Daigiau į bet kokius klausimus, susijusius su šiuo asmeniu, atsakinėti atsisakė, nurodė nieko apie tokį asmenį nežinantis (t. 3, b. l. 44–45).

13.2. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu perskaičius nuteistojo G. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis paaiškino, kad tyrėja nurodė, jog būtent tokie parodymai jam bus palankiausi, todėl G. V. ir pasirašė po apklausos protokolu. Tyrėja pasinaudojo jo pasimetimu – po elektros impulsinio prietaiso ir dujų panaudojimo sulaikymo metu buvo sutrikęs. Be to, G. V. paaiškino, kad nenorėjo pakenkti R. J., todėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad „B.“ yra būtent šis asmuo. G. V. parodė, kad R. J. prašymu jis ne kartą yra mėtęs į pataisos įstaigą paketus su telefonais, modemais. R. J. jo kontaktą turėjo nuo 2017 m., kai G. V. atlikęs bausmę išėjo iš pataisos namų. Šis nuteistasis jam ir skambindavo iš telefono numerio, kuriuo naudojosi T. B., ir rašydavo per programą „Facebook“ iš T. B. paskyros, pavadintos „T. B.“. Kiti asmenys jam taip pat yra rašę iš šios paskyros, tik tokiu atveju prisistatydavo (t. 4, b. l. 156–158).

13.3. Iš šių nuteistojo G. V. baudžiamojo proceso metu duotų parodymų matyti, kad jie yra nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi tik ta šių parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Nuteistasis G. V., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki sulaikymo 2019 m. rugsėjo 6 d. apie pusę metų bendraudavo su vienu (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistuoju, pravarde „B.“, kurio prašymu į pataisos namų teritoriją įmesdavo mobiliojo ryšio telefonus, taip pat, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimą organizavo irgi asmuo, pravarde „B.“. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. V. jau parodė, kad paketus su telefonais, kitokia ryšio įranga į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją jis mėtydavo T. B. prašymu (daugiau negu 10 kartų), o tik 2019 m. rugsėjo 6 d. jam pirmą kartą telefonu paskambino ir dėl permetimo nurodymus davė kitas asmuo, prisistatęs „B.“, kuris jo telefono numerį teigė gavęs iš T. B.. Pastarasis, anot nuteistojo G. V., skambino ne per programėlę „Messenger“, nes tokiu būdu bendravo tik su T. B.. Tačiau teisiamojo posėdžio metu perskaičius nuteistojo G. V. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolus, šis jau parodė, kad „B.“ prisistatęs asmuo yra kitas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – R. J., kurio prašymu jis iš tiesų anksčiau ne kartą yra mėtęs į pataisos įstaigą paketus su telefonais, modemais. Taip pat G. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, jog „B.“ – tai R. J., nenorėdamas pakenkti šiam asmeniui. Be to, G. V. parodė, kad R. J. jam ir skambindavo iš telefono numerio, kuriuo naudojosi T. B., ir rašydavo per programą „Facebook“ iš T. B. paskyros, pavadintos „T. B.“. Taigi, net teisminio nagrinėjimo metu G. V. prieštaringai nurodė, kieno prašymu jis mėtydavo telefonus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, kada „B.“ prisistatęs R. J. pirmą kartą su juo susiekė dėl neleistinų daiktų permetimo ir kokiomis ryšio priemonėmis jie bendraudavo su šiuo asmeniu.

13.4. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, G. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atvykus į (duomenys neskelbtini) atlikti permetimo, jis gavo žinutę iš atsakingo už permesto paketo paėmimą T. B., kurioje buvo klausiama, ar viskas klostosi pagal planą. G. V. taip pat parodė, kad ir permetęs paketą apie tai turėjo informuoti T. B., kuris jam buvo nurodęs ir vietą, iš kurios reikės atlikti permetimą. Be to, liudytojas A. Pa. parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 6 d. turėjo paimti permestą paketą, laukė medicininės dalies kieme, tačiau nesulaukė. Žinojo, kad tąkart jį prižiūrėti turėjo T. B.. Nors nuteistasis G. V. tvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją organizavo „B.“ prisistatęs R. J., tačiau pastarieji nuteistojo G. V. ir liudytojo A. Pa. parodymai atitinka kito nuteistojo A. P. parodytas aplinkybes, kad šį narkotinių medžiagų permetimą iš tiesų organizavo T. B.. Nors A. P. nurodė tik šio nuteistojo vardą (T.), tačiau iš G. V. parodymų akivaizdu, kad šis asmuo yra būtent T. B.. Šie nuteistųjų A. P. ir G. V. parodymai paneigia nuteistojo T. B. parodymus, kad jis niekada nebendravo dėl konkrečių uždraustų daiktų permetimo į pataisos namų teritoriją, kad jis neorganizavo nei vieno uždraustų daiktų permetimo (tik kartais prižiūrėdavo telefonų surinkimą pataisos įstaigos teritorijoje), kad 2019 m. rugsėjo 6 d. jo niekas neprašė prižiūrėti vykdomo permetimo ir kad 2019 m. rugsėjo 6 d. narkotinių medžiagų permetimą organizavo R. J..

14. Tai, kad nuteistojo A. P. parodymuose minimas asmuo, vardu T., yra būtent T. B., patvirtina ir liudytojo M. B. parodymai. Liudytojas M. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Buvo prašęs dukros, kad ši surastų kokį nors patikimą asmenį, kuris galėtų padėti vykdyti mobiliųjų telefonų permetimus į pataisos įstaigos teritoriją. V. B. pasiūlė A. P., kurio vaidmuo būdavo toks: atvažiuoti kartu su dukra į vietą, kur vykdavo permetimas, perduoti telefonus kitiems asmenims, kad šie juos supakuotų, taip pat prižiūrėti, jog į paketą nebūtų įdėta ko nors daugiau ar kad niekas nebūtų sukeista bei išimta. Tokiu būdu buvo atlikti keli permetimai. Su A. P. jis bendravo naudodamasis „Messenger“ programėle, pasivadinęs „M.“. Be to, po kiek laiko A. P. kontaktus M. B. davė kartu bausmę atliekančiam T. B., kad šis irgi bendrautų dėl permetimų į pataisos namus, nes pats bausmę atlieka kalėjime ir jo judėjimas apribotas. T. B. suorganizuodavo visą metimo procesą. T. B. naudojosi „Messenger“ programėle, turėjo net kelis vardus, tame tarpe buvo pasivadinęs ir „T. B.“. Žinutę, jog reikia nieko M. (B.) nesakyti, parašė ne T. B.. M. B. išsiaiškino, kad tai parašė kitas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo - R. J., pravarde „B.“ arba „B.“. Šis asmuo 2019 m. rugsėjo mėn. ir naudojosi T. B. paskyra „T. B.“. M. B. parodė, kad pažįsta R. J., šis yra jam skambinęs. M. B. žinojo, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. A. P. turėjo atvežti metiką, kuris jo užsakymu būtų metęs telefonus į pataisos namų teritoriją. Apie tai su A. P. bendravo telefonu 2019 m. rugsėjo 5 d. Kad A. P. vyko prie transformatorinės paimti kažkokių daiktų, nežino (t. 4, b. l. 139–142). Taigi, liudytojas M. B. patvirtino, kad A. P. kontaktus perdavė būtent T. B., jog šie bendrautų dėl uždraustų daiktų permetimų į pataisos namus. Anot M. B., T. B. bijodavo, kad nepavogtų gerų telefonų, todėl liudytojas jam ir davė A. P. kontaktus, jog šis prižiūrėtų daiktų pakavimą. Nors liudytojas M. B. parodė, jog išsiaiškino, kad 2019 m. rugsėjo mėn. T. B. paskyra „T. B.“ naudojosi R. J., tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių duomenų.

15. Tai, kad nuteistasis T. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir nuteistųjų A. P. bei G. V. naudotų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Iš 2020 m. sausio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus G. V. mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi Redmi Note 6 Pro“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), išsaugotų kontaktų sąraše rasti tyrimui reikšmingi kontaktai: „T.1“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini), „A.“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini). Iš skambučių registro matyti, kad paskutinis įeinantis kontaktas iš „T.1“ yra 2019 m. rugsėjo 6 d., 12:45 val., visi kiti vėliau einantys kontaktai iš „T.1“ yra praleisti. Skambučių registre rasti 2019 m. rugsėjo 6 d. kontaktai su „A.“. Telefono susirašinėjimų registre išlikęs tos pačios dienos susirašinėjimas su kontaktu „A.“ apie tai, kad G. V. išvyksta, kada atvyks, kaip susitiks (t. 2, b. l. 49–58).

15.1. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. P. mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), išsaugotų kontaktų sąraše rasti šie kontaktai: „B. G.“, prie kurio yra įvestas numeris (duomenys neskelbtini) (A. P. apžiūros metu paaiškino, kad šiuo numeriu bendravo su G. V.), „m.“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini) (A. P. apžiūros metu paaiškino, kad šiuo numeriu bendravo su M. B.), „t.“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini) (A. P. apžiūros metu paaiškino, kad šiuo numeriu bendravo su asmeniu, vardu T.). Kontaktas „m.“ 2019 m. rugsėjo 5 d. A. P., be kitų žinučių, 15:12 val. išsiuntė SMS žinutę „ką T., nejudėjo nieko“, į kurią A. P. atsakė „Ryt“.

15.2. Apžiūrėjus A. P. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A3“, IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefone yra išlikęs tik 2019 m. rugsėjo 6 d. skambučių registras ir susirašinėjimas SMS žinutėmis. A. P. apžiūros metu nurodė, kad kiekvieną dieną skambinimo istoriją bei žinutes jis ištrindavo. Iš telefono skambučių registro matyti, kad įvykio dieną A. P. bendravo su šiais numeriais: (duomenys neskelbtini) (T.), (duomenys neskelbtini) (M. B.), (duomenys neskelbtini) (G. V.). Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (M. B.) A. P., be kitų žinučių,11:53 val. buvo išsiųsta SMS žinutė „aha, senuk, o ką jūs bandot judėt“, į kurią jis 11:56 val. atsakė „Popiet iškart“; A. P. 12:01 val. buvo išsiųsta SMS žinutė „aišku, draugas, parašyk, kaip seksis jums“, į kurią jis 12:03 val. atsakė „Ok“. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (T.) A. P., be kitų žinučių, 12:53 val. buvo išsiųsta SMS žinutė „Prižiūrėk, kad būtų tvarkingai. Startui turi būti pasiruošęs 13:30 val.“, į kurią jis 12:54 val. atsakė „Ok“. Iš pastarojo telefono numerio buvo praleisti skambučiai: 2019 m. rugsėjo 6 d. 13:33 val., 13:50 val., 13:55 val., 14:02 val., 14:04 val., 14:34 val., 15:28 val., 20:41 val.; 2019 m. rugsėjo 7 d. 10:14 val.; 2019 m. rugsėjo 9 d. 8:18 val. Peržiūrėjus susirašinėjimą telefone esančioje programėlėje „Messenger“, rasti kontaktai „M.“, „T. B.“, „B. G.“. 2019 m. rugsėjo 6 d. 12:55 val. „T. B.“ parašė A. P. žinutę „Čia judesys kitoje vietoje bus“, į kurią jis atsakė „Žinau“; vėliau „T. B.“ parašė A. P. žinutę „Čia aplinkiniams ir jokiems draugams nesakyk, kad šiandien kažkas vyksta“, į kurią jis atsakė „M. klausė“; tuomet „T. B.“ parašė A. P. žinutes „Tai gali minėt, kad tel. bandymą darysim kitoje vietoje prie sodų“, taip pat „Ir laiko tikslaus nesakyk“, į kurias jis atsakė „Ok. Aš sakiau, kad kažkas po pietų gali būti ir tiek. Daugiau nieko“ (t. 2, b. l. 33–47).

15.3. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuoto nuteistojo A. P. susirašinėjimo su M. B. turinio galima spręsti, kad pastarasis 2019 m. rugsėjo 5 d. domėjosi, ar asmuo, vardu T. planuoja uždraustų daiktų permetimą, į ką A. P. atsakė, jog tai įvyks 2019 m. rugsėjo 6 d. Šią dieną M. B. vėl teiravosi A. P., ar yra rengiamas permetimas, į ką pastarasis atsakė, jog iškart popiet. 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuotas nuteistojo A. P. susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ su kontaktu „T. B.“ turinys patvirtina jo parodymus, kad asmuo, vardu T. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimą, skirtingai negu ankstesniais atvejais, nurodė nieko nesakyti apie tai besidominčiam M. B., todėl A. P. šią informaciją nuo pastarojo nuslėpė. Pažymėtina, kad liudytojas R. J. parodė, kad M. B. žino tik kaip nuteistąjį, tačiau su šiuo asmeniu nebendrauja ir nieko bendro neturi; M. B. apie permetimus, tarp jų ir 2019 m. rugsėjo 6 d., nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos nuomone, jei naudodamasis T. B. paskyra „T. B.“ 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimą į pataisos namų teritoriją iš tiesų būtų organizavęs R. J., šiam nebūtų reikėję slėpti informacijos apie tai nuo asmens, su kuriuo nebendrauja ir kuris apie 2019 m. rugsėjo 6 d. planuojamą permetimą nieko nežinojo, t. y. M. B.. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, paminėto nuteistojo A. P. susirašinėjo turinys patvirtina jo parodymus apie bendravimą tik su dviem asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – M. B. ir asmeniu, vardu T., t. y. T. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad 2020 rugsėjo 6 d. draudžiamų daiktų (narkotinės medžiagos – heroino) permetimą organizavo ne R. J., o T. B.. Pažymėtina, kad iš minėtų 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. sausio 30 d. apžiūros protokolų matyti, jog T. B. po G. V. ir A. P. sulaikymo daug kartų bandė prisiskambinti šiems nuteistiesiems. Tai patvirtina, kad jis buvo suinteresuotas 2020 m. rugsėjo 6 d. paketo patekimu į pataisos namus.

15.4. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog mobilaus ryšio telefono abonentu (duomenys neskelbtini), kuris galimai buvo naudojamas organizuojant narkotinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją 2019 m. rugsėjo 6 d., naudojosi ir nurodytu tikslu jį naudojo būtent T. B., yra grindžiama prielaidomis. Apeliantai pažymi, kad T. B. niekuomet nėra patvirtinęs, kad būtų naudojęsis tokiu mobilaus ryšio abonentiniu numeriu. Mobilaus ryšio telefono aparatas, kada nors naudotas skambinant tokiu numeriu, pas T. B. surastas ir iš jo paimtas nebuvo, kaip nebuvo surasta ir paimta SIM kortelė su tokiu numeriu, ar tokios kortelės priklausiniai, leidžiantys identifikuoti abonentinį numerį. Pasak T. B., jis naudojosi visai kitu telefono numeriu ir juo naudojosi ne vienas. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nuteistasis G. V. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. permetęs paketą, apie tai iš savo asmeninio telefono turėjo informuoti T. B., kurį į telefono atmintį buvo įsivedęs kaip „T.1“. Iš 2020 m. sausio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus G. V. mobiliojo ryšio telefoną, išsaugotų kontaktų sąraše buvo kontaktas „T.1“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. P. naudojamus mobiliojo ryšio telefonus, pastarasis taipogi paaiškino, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini)jis bendravo su asmeniu, vardu T. (kaip nustatyta – T. B.). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad minėtu telefono numeriu naudojosi būtent T. B..

16. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, turėjo būti nustatyta, jog jis pirko (kitaip įgijo), laikė, gabeno, platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau nei vienos iš šių alternatyvių veikų padaryme T. B. nedalyvavo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

16.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

16.2. Organizatorius yra viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizatorius, be kita ko, yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes T. B. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, t. y. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parengė planą, kaip narkotinė medžiaga – heroinas neteisėtai patektų į pataisos įstaigos teritoriją (permetant), parinko G. V. ir A. P. kaip asmenis, turinčius įvykdyti šį permetimą, paskirstė jiems vaidmenis, davė konkrečius nurodymus, taip pat nurodė veikos padarymo būdą, vietą. Nustatyti T. B. veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo nusikalstamus veiksmus (suprato, kad organizuoja nusikaltimo padarymą, savo veiksmais sudaro sąlygas veikti nusikalstamos veikos vykdytojams), jų pasekmes (dėl jo organizacinių veiksmų buvo laikomas, gabenamas ir ruošiamas permetimui į pataisos namų teritoriją labai didelis kiekis narkotinių medžiagų) ir norėjo taip veikti. Nuteistieji G. V. ir A. P. atliko vykdytojų veiksmus T. B. suorganizuotoje nusikalstamoje veikoje. Taigi, kiekvienas iš nuteistųjų turėjo priskirtus vaidmenis vieningos nusikalstamos veikos atskirose dalyse ir siekė bendro rezultato, t. y. paketo su narkotine medžiaga patekimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją.

16.3. BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nors nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jis pats tiesiogiai narkotine medžiaga nedisponavo, tačiau organizatorius yra nebūtinai tas asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Nereikalaujama, kad nusikalstamos veikos bendrininkai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Taigi, šioje byloje įrodyta, kad T. B. buvo narkotinės medžiagos – heroino neteisėto patekimo (permetant į pataisos namų teritoriją) organizatorius.

17. Nuteistojo T. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jeigu T. B. buvo aptariamo paketo patekimo į pataisos namus organizatorius, jam buvo žinomas ir šio paketo turinys. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. B. pats betarpiškai narkotine medžiaga nedisponavo, jos neįgijo, nelaikė, negabeno ir neplatino, taigi jis neturėjo galimybės daryti kokias nors išvadas apie jos rūšį ar kiekį. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

17.1. Pagal teismų praktiką, asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-593/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-604/2014).

17.2. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo G. V. parodymų matyti, kad jam buvo nurodyta ruošiantis 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimui pasiimti pirštines, o telefoną, kuriuo dabar bendrauja, sulaužyti ir išmesti. Anksčiau vykdant permetimus, tokių atvejų, kad būtų gavęs nurodymus telefoną bei SIM kortelę sulaužyti ir išmesti, nebuvo. Nuteistasis A. P. parodė, kad T. B. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimą, skirtingai negu ankstesniais atvejais, nurodė nieko nesakyti apie tai besidominčiam M. B., todėl A. P. šią informaciją nuo pastarojo nuslėpė. Be to, šiems nuteistiesiems buvo nurodyta kita permetimo vieta. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokia konspiracija, padidintas atsargumas, nebūdingas kitiems permetimų atvejams, ankstesnė T. B. panašaus pobūdžio veikla ((duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (t. 4, b. l. 168–179) T. B. buvo nuteistas už panašią nusikalstamą veiką – tuomet jis rūpinosi neteisėtu psichotropinių medžiagų patekimu į (duomenys neskelbtini) pataisos namus), leidžia spręsti, kad T. B. žinojo, jog pakete, kuris turėjo būti permestas į pataisos namų teritoriją, buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. B., būdamas šios nusikalstamos veikos organizatoriumi, derindamas įgijimo, laikymo, gabenimo aplinkybes, visus permetimo veiksmus, bent bendrais bruožais suvokė šios narkotinės medžiagos kiekį, t. y. jis suvokė organizavęs labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo T. B. duotus parodymus. Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą. Tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. B. įvykdyta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl A. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

19. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti - A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Be to, apeliantai skunde kelia abejones, ar apskritai A. P. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šios veikos kvalifikavimo.

20. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors nuteistojo laikytas ginklas ir pripažintas šaunamuoju, tačiau, atsižvelgiant į jo susidėvėjimą, techninę būklę, laikytinas suvenyru, bet ne šaunamuoju ginklu, tinkamu naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Apeliantai mano, kad nagrinėjamu atveju A. P., laikydamas savo gyvenamojoje vietoje šaunamąjį ginklą, kaip suvenyrą, nesikėsino ir nepažeidė baudžiamuoju įstatymu saugomo objekto. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

20.1. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019). Baudžiamojoje teisėje nagrinėjant nusikalstamas veikas, kuriose nusikaltimo dalykas yra ginklas, šio konkretaus daikto priskyrimą prie ginklų ir atitinkamai kurios nors ginklų (ar šaudmenų) rūšies pavedama atlikti kriminalistikos, o konkrečiai – ginklotyros – specialistui (ekspertui). Specialistas šį uždavinį sprendžia atlikdamas išsamų ekspertinį tyrimą, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis bei aprobuotomis kriminalistinio ginklų tyrimo metodikomis. Specialistas teikia išvadą dėl tiriamo objekto remdamasis tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Visų pirma svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė būklė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiškia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016).

20.2. Šiuo atveju apeliaciniame skunde kratos metu pas A. P. rastą ir paimtą revolverį bandoma pateikti kaip suvenyrą, t. y. kaip visiškai netinkamą naudoti dėl to, kad be papildomų priemonių jis negali būti panaudotas pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 76 punktą, visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, atlikus kratos pas A. P. metu rasto revolverio tyrimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje 64-(201)-IS1-200 konstatuota, kad tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinis revolveris Nr. (duomenys neskelbtini). Revolveris skirtas šaudyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) šoviniais. Revolveris priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Rastas revolveris yra netvarkingas, tačiau tinkamas šaudyti atlikus papildomus veiksmus, tai yra, atliekant šūvius, užstrigus ir neprasisukus būgneliui, būgnelį reikia pasukti ranka ir atlikti šūvį. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad tyrimo metu revolveris buvo užtaisytas imitaciniais šoviniais ir atlikti eksperimentiniai šūviai. Šūviai tris kartus įvyko normaliai, be užsikirtimų. Atliekant ketvirtą šūvį, neprasisuko revolverio būgnelis ir šūvis neįvyko. Būgnelį pasukus ranka, buvo atliktas šūvis (t. 1, b. l. 143–144). Taigi, ši specialisto išvada patvirtina, kad minėtas revolveris yra tinkamas šaudyti, tyrimo metu buvo atlikti trys eksperimentiniai šūviai be užsikirtimų ir tik ketvirtojo bandymo metu reikėjo papildomų veiksmų, jog būtų atliktas šūvis. Nors tam tikrais atvejais šūviui atlikti reikia ranka pasukti revolverio būgnelį, tačiau tai neleidžia spręsti, kad revolveris neveikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo A. P. laikytą revolverį pripažinti visiškai netinkamu naudoti ginklu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog kratos metu rastas ir paimtas revolveris yra dujinis ginklas, priskiriamas šaunamiesiems ginklams, todėl atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

21. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, pagal kurią dujiniai revolveriai ir pistoletai laikomi „C“ kategorijos šaunamaisiais ginklais privalo būti registruojami registre ir jiems įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d. Apeliantų nuomone, ši aplinkybė, sugretinus ją su A. P. parodymais apie tai, kad jis minimą ginklą įsigijo galimai 2009 metais, leidžia spręsti, jog ginklas įgytas tuo metu, kai jam nereikėjo jokio leidimo ir tik vėliau pasikeitęs teisinis reglamentavimas revolverį prilygino šaunamajam ginklui. Todėl apeliantai mano, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta A. P. tiesioginė tyčia, kadangi nuteistasis asmeniniame gyvenime nėra susijęs su šaunamaisiais ginklais. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami kaip nepagrįsti.

21.1. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir panašiai, bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017).

21.2. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija Nr. XI-1146, pagal kurios 5 straipsnio 6 punktą, C kategorijai priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems pagal 12 straipsnio 1 dalį įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.

21.3. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, A. P., kuris šioje byloje aptariamą dujinį revolverį turėjo nuo 2007-2009 m. (kaip parodė, maždaug prieš 10-12 metų rado statybvietėje), iki 2014 m. liepos 1 d. privalėjo nustatyta tvarka (pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešioti dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus) pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklą arba leidimą nešiotis ginklą. Šių įstatymo reikalavimų A. P. neįvykdė ir būdamas nepateikęs prašymo užregistruoti bei negavęs leidimo laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklo, nuo 2014 m. liepos 1 d. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol jo neteisėtai laikytą šaunamąjį ginklą 2019 m. rugsėjo 6 d. kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

21.4. Pažymėtina, kad nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinojo, jog šitam ginklui reikalingas registravimas, tačiau, kodėl to nesusitvarkė, negalėjo paaiškinti (t. 4, b. l. 137). Tokie A. P. parodymai leidžia spręsti, kad jis žinojo apie aktualų ginklų apyvartos reglamentavimą. Be to, ir įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuteistasis A. P. suprato, kad šaunamąjį ginklą laiko neteisėtai, neturėdamas leidimo, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo A. P. tiesioginę tyčią neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu.

22. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šiam nuteistajam BK 37 straipsnio nuostatų ir jo padarytos veikos nepripažino mažareikšme. Apeliantų nuomone, įvertinus tai, jog A. P. veiksmai, susiję su šaunamojo ginklo laikymu, nors formaliai ir atitinka nusikaltimo požymius, tačiau, atsižvelgiant į paties ginklo savybes, į tai, kad jis buvo laikomas kaip suvenyras, o ne kaip šaunamasis ginklas, nebuvo nustatytas nei vienas jo, kaip šaunamojo ginklo, panaudojimo atvejis, A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

22.1. BK 37 straipsnio pagrindu padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020).

22.2. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P., neturėdamas leidimo, ilgiau nei penkerius metus laikė dujinį revolverį, skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) šoviniais, iki tol, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu. Nustatyta, kad revolveris yra tinkamas šaudyti, tuo tarpu jo techninė būklė neatima galimybės revolverio naudoti pagal paskirtį, nemažina jo kaunamųjų savybių. Pažymėtina, kad revolveris buvo laikomas laisvai prieinamoje vietoje – miegamajame esančios spintelės stalčiuje, t. y. jis nebuvo laikomas seife ar kitoje rakinamoje patalpoje. Nuteistasis A. P. ilgą laiką pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimą, kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, bei sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams. Nors byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų panaudojęs aptariamą šaunamąjį ginklą, tačiau aptartos šaunamojo ginklo laikymo aplinkybės, nuteistojo elgesys radus ginklą, jo asmenybės būdas (praeityje teistas (teistumas išnykęs) pagal BK 286 straipsnį už nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš policijos pareigūnus, ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 106-121), teisėjų kolegijai leidžia kaip teisingą vertinti apygardos teismo išvadą, jog A. P. neteisėti veiksmai yra nusikalstamai pavojingi BK 253 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nustatytų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikaltimo nepripažino mažareikšmiu.

Dėl T. B. ir A. P. paskirtų bausmių.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems T. B. ir A. P. yra teisėta bei pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems T. B. ir A. P. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

24. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog T. B., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalys) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jam buvo kruopščiai ruošiamasi. Nuteistasis T. B. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, t. y. jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parengė planą, kaip narkotinė medžiaga – heroinas neteisėtai patektų į pataisos įstaigos teritoriją (permetant), parinko G. V. ir A. P. kaip asmenis, turinčius įvykdyti šį permetimą, paskirstė jiems vaidmenis, davė konkrečius nurodymus, taip pat nurodė veikos padarymo būdą, vietą. Minėtas permetimas nepavyko, nes nuteistieji G. V. ir A. P. su narkotine medžiaga buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Nuteistieji disponavo 28,105 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios kiekis, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, daugiau nei 2 kartus viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (10 g).

24.1. Nustatydamas bausmės dydį nuteistajam T. B., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę. T. B. anksčiau teistas 17 kartų (t. 3, b. l. 88–105, 109–131), taip pat ir už analogiško nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą (T. B. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 168-179) buvo nuteistas už tai, kad rūpinosi neteisėtu psichotropinių medžiagų patekimu į (duomenys neskelbtini) pataisos namus). Pažymėtina, kad nuteistojo T. B. atžvilgiu du kartus buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, po kartą – lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, taip pat ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo T. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

24.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam T. B. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam T. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė didesnę už sankcijoje numatytą vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

25. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog A. P., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nuteistasis A. P. buvo šios nusikalstamos veikos vykdytojas, atsakingas už narkotinės medžiagos paėmimą ir perdavimą G. V. bei pastarojo nuvežimą atlikti šios medžiagos permetimą į pataisos namų teritoriją. Be to, A. P. padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtų disponavimu šaunamaisiais ginklais, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia.

25.1. Nustatydamas bausmių rūšį ir dydį nuteistajam A. P., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę. A. P. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 106–108, 116–121). A. P. yra neįgalus, iš dalies darbingas, darbingumo lygis 55 procentai (t. 4, b. l. 77,79), yra priklausomas nuo gydymo, vaistų dozes, priklausomai nuo situacijos, būklės, reikia skubiai koreguoti (t. 4, b. l. 128). A. P. dirba UAB „I“ (duomenys neskelbtini), darbdavio ir bendruomenės pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 126–127). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

25.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, rodo, kad A. P. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mažesnį vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. P. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta arešto bausmę, jos dydį nustatant artimesnį maksimaliam. Be to, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistojo neteisėtai laikyto ginklo pobūdį, kategoriją, šaunamąją galią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant, artimą minimaliam. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, yra teisingos, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

26. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Apeliantų manymu, arešto bausmės vykdymo A. P. atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus. Šis apeliacinio skundo prašymas yra netenkinamas.

26.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

26.2. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistojo A. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo. Nors A. P. laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas jau yra išnykęs, tačiau kaip charakterizuojanti aplinkybė pažymėtina tai, kad jis (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams pagal BK 286 straipsnį (t. 2, b. l. 110–115). Be to, nors nuteistojo A. P. vaidmuo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nebuvo pats svarbiausias, tačiau, kaip matyti iš jo paties parodymų, kitų ištirtų įrodymų, A. P. jau ne vieną mėnesį padėdavo vykdyti uždraustų daiktų (daugiausia mobiliojo ryšio įrangos) permetimą į pataisos namų teritoriją, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad nuteistasis A. P. ilgą laiką (daugiau nei 5 metus) pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimą bei sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. atžvilgiu buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

26.3. Apeliantai skunde nurodo, kad nuteistasis A. P. serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga, kuriai reikalinga nuolatinė kontrolė. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnio 2–4 dalys). Taigi, nuteistojo A. P. turimos sveikatos problemos galės būti sprendžiamos ir jam atliekant arešto bausmę. Esant būtinumui nuteistajam medicinos pagalba galės būti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, pažymėtina, kad ši liga nuteistajam buvo diagnozuota jau nuo vaikystės ir nesutrukdė padaryti inkriminuotų nusikalstamų veikų bei užsiimti darbine veikla.

26.4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, kad A. P. 2021 m. liepos 24 d. ketina sudaryti santuoką ir kad nuteistojo tėvas serga onkologine liga, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo teisėjų kolegijai padaryti priešingą išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

27. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno, nuteistojo T. B., jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.