Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 357-584 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktus, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu bei iš dalies sudedant, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams ir 6 mėnesiams.

Nuteistojo O. B. bausmės pradžia – 2017 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam O. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio korekcijos programose, siekiant spręsti smurtinio elgesio problemą, ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2024 m. rugsėjo 25 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 3/4 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai pirmas nuteistojo teistumas. Nusikaltimą įvykdė būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), teisėsaugai žinomas nuo 16 metų amžiaus. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Laisvės atėmimo bausmę atlieka už penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunki, kurios pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Būnant laisvėje užsiimdavo veikla, kuri privedė prie nusikaltimo padarymo, nelankė mokyklos, vartojo alkoholį, buvo susidėjęs su neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių laikėsi ne visada, drausmine tvarka baustas šešis kartus už įvairius pažeidimus. 2021 m. rugsėjo 6 d. O. B. buvo perkeltas iš Kauno kalėjimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kadangi nesilaikė nustatytų bausmės atlikimo reikalavimų, drausminio pobūdžio priemonės teigiamo poveikio nedarė, į pastabas reaguodavo tik formaliai. Pastaruoju metu nustatytų elgesio taisyklių laikosi, didelę dalį praleidžia darbe kadangi dirba 1,5 etato, todėl pastaruoju metu nesimoko, elgesio korekcijos programose dalyvauja pagal galimybes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis O. B., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos 2 tomas, bylos lapai 206-207).

Nuteistasis O. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, finansinių įsipareigojimų neturi, palaiko glaudžius socialinius ryšius su žmona, yra skatintas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas neteisingas, nes Komisija įvertino ne visas aplinkybes, neteisingai įvertino jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu, rėmėsi nuosprendžiu. Šiuo aspektu pažymima, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo O. B. nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekito. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą O. B. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo O. B. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2021 m. sausio 28 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika, kitų dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyta teigiama rizikos dinamika keliose srityse. Nors nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kultūriniuose ir sporto renginiuose, dalyvavo programose „R.A.K.T.A.S.“ ir „Pykčio ir agresijos valdymas“, tačiau nuteistasis nėra padaręs pažangos valdant kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad dalis jų yra dinaminiai (emocinė gerovė (apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras savęs vertinimas); mąstymas ir elgesys (elgesyje pasireiškia tos pačios klaidos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; impulsyvus elgesys; stokoja empatijos)), kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi O. B. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip nepanaikina fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas apibrėžtoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis šešis kartus skatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją atliekančių laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis O. B. nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota alkoholio vartojimo atvejų, šiuo metu stebimas kriminogeninių veiksnių suvaldymas, tačiau atsižvelgiant į padarytą smurtinį nusikaltimą apsvaigus nuo alkoholio, tikėtina, kad esant frustruojančioms situacijoms, alkoholio vartojimas gali būti aktyvuojantis kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Su kitais nuteistaisiais bendrauja minimaliai, atsiribojimą grindžia noru išvengti problemų. Savęs vertinimas remiasi netinkamais kriterijais, klaidingu savęs identitetu socialinėje aplinkoje. Nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau atsakomybę linkęs perkelt kitam asmeniui, kuris tuo metu turėjo didelę įtaką jam. Jis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Nuteistasis pripažįsta, jog kyla sunkumų pasimokant iš klaidų, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistajam yra būdinga instrumentinė agresija: jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų. Be to, stebima, jog nuteistajam būdinga žema tolerancija frustracijai: jis gana lengvai praranda savitvardą (ypač būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), negeba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas (pavyzdžiui, smurtauja, grasina savižala, suicidu). Vertinimo metu atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis geba atpažinti veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Žinodamas problemines sritis, jis nevengia imtis aktyvių veiksmų, kreipiasi į specialistus ir jas stengiasi spręsti. Anksčiau iki nusikaltimo, spręsdamas turimus sunkumus, dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas (pavyzdžiui, siekdamas asmeninių tikslų ar finansinių sunkumų metu naudojo smurtą, išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti vartoja alkoholį). Kaip jau minėta, asmuo ne visada įvertindavo visas savo elgesio pasekmes, dažnai susikoncentruodavo tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Šiuo metu, nuteistojo teigimu, stengiasi numatyti visas galimas pasekmes, neignoruodamas ir neigiamų pasekmių. Nuteistasis įvardija ateities tikslus, žino, kokiu būdu tų planų sieks, tačiau stebima, jog nuteistajam trūksta lankstumo, jam trūksta gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme šiuo metu dar nėra pakankama, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis O. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už penkių (vieno nesunkaus, dviejų apysunkių ir dviejų labai sunkių) nusikaltimų padarymą, tarp jų ir už nužudymą. Teisėsaugai jis žinomas nuo 16 metų amžiaus. Nusikaltimus jis įvykdė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti svetimą turtą, jis nužudė savo artimą giminaitį – močiutę (globėją). Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Šie duomenys vertinami nuteistojo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste.

Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad O. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga, be to, likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. liepos 16 d.).

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, esamus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis O. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus O. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 357-584 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo O. B. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo O. B. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo O. B. asmens bylą Nr. 17300 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.