Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-12-02 · Byla Nr. TS-168-571/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-01-10Vilniaus apygardos teismas
  2. T-161-990/2020Nutartis · 2020-02-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-29Kauno apygardos teismas
  4. TS-168-571/2020Nutartis · 2020-12-02Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
TS-168-571/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32784-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Nuteistasis
L. K.
Advokatai
Remigijus Uckus
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-168-571/2020
Proceso Nr. 1-01-1-32784-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo L. K. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1053,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo L. K. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. spalio 22 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, jog BVK 157 str. 4 d. numato galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07- 01). Nuteistojo atstovas teigia, kad šios įstatyme numatytos galimybės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija net nesvarstė, nors ši nuostata L. K. atžvilgiu galėjo būti taikoma. L. K. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra tuo atveju, jeigu būtų lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) kurioje tėvų sutikimu būtų galima taikyti intensyvią priežiūrą. L. K. nepatenka į BVK 158 straipsnyje nurodytų asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas, kategoriją. Nuteistojo atstovas skunde nurodo, kad, Komisija nustatė, jog L. K. lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bendrauja su tėvais ir broliu. Turi mažametę dukrą, kurią turi išlaikyti. Šiuo metu yra susituokęs antrą kartą. Advokato teigimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo socialiniai ryšiai su laisvėje esančiais artimaisiais, žmona yra stiprūs. L. K. iki bausmės vykdymo paskyrimo laisvėje yra dirbęs pagal patentą statybose, vadybininku, vadinasi turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, kuris leido išlaikyti save ir šeimą. L. K. liekant laisvės atėmimo vietoje nepagrįstai nukenčia jo dukra, kuriai reikalinga teikti materialinį išlaikymą. Būdamas Marijampolės pataisos namuose jis neturi jokios galimybės finansiškai prisidėti prie dukros išlaikymo. Pataisos namuose darbas jam nebuvo pasiūlytas. Skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo komisija, be kita ko, nutarime yra nurodžiusi, kad „duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą nėra. Priklausomybę alkoholiui neigia. Smurtinis elgesys yra padarytas apsvaigus nuo alkoholio“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. K. šiuo metu atlikinėja bausmę, visiškai nesusijusią su smurtiniais veiksmais ir alkoholio vartojimu, o dėl sukčiavimo ir elektroninės mokėjimo priemonės duomenų neteisėto disponavimo. Šios veikos nebuvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, todėl komisija priimdama nutarimą tokiomis nuostatomis neturėtų vadovautis. Nurodo, kad nuteistojo per pakankamai trumpą laiką dalyvavimas įvairiose elgesį koreguojančiose programose, kaip tik rodo jo aktyvų siekį pasikeisti, mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat skundžiamame nutarime teigiama, kad „už dalyvavimą socialinėse reabilitacijos programose ar gerą elgesį skatintas nebuvo“, tačiau jau vien jo noras dalyvauti ir dalyvavimas daugelio programų veikloje apibūdina L. K. teigiamai. Komisija nurodė, kad L. K. turi galiojančią nuobaudą už mobiliojo telefono turėjimą, tačiau reikėtų pastebėti, kad komisija 2020-10-22 lygtinio paleidimo klausimą svarstė po to, kai Kauno apygardos teismas dėl komisijos darbo procedūrinių pažeidimų buvo panaikinę lygtinio paleidimo komisijos 2020-07-27 nutarimą ir teismo buvo nurodyta klausimą svarstyti iš naujo. Mūsų nuomone, teismas nutartimi lygtinio paleidimo klausimą atstatė į 2020-07-27 sąlygas. Tokiomis sąlygomis, kurios buvo svarstant lygtinį paleidimą 2020-07-27 komisija turėjo svarstyti ir 2020-10-22 lygtinio paleidimo klausimą, o tai 2020-07-27 dienai L. K. galiojančių nuobaudų neturėjo. Skunde teigiama, kad po paskutinės paskirtosios nuobaudos atlikimo tuo metu buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl lygtinio paleidimo atidėjimo nuostatos, numatytos BVK 157 str. 5 d., jo atžvilgiu taip pat negalėjo būti taikomos. Kita nuobauda L. K. buvo paskirta 2020-10-05, dėl kurios komisija pasisako, kad lygtinis paleidimas turi atidėtas 3 mėnesiams po nuobaudos atlikimo. Tačiau ši nuobauda buvo apskųsta Kalėjimų departamento direktoriui. Skundas nėra išnagrinėtas. Atstovo teigimu, L. K. kriminalinė istorija nėra tokia bloga, kaip teigiama Komisijos nutarime, (teistas 2 kartus). Tai, kad būdamas laisvėje buvo baustas už administracinius nusižengimus, neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes nuobaudų galiojimas seniai pasibaigęs ir, mūsų nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų buvimas/nebuvimas, siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Skunde nurodyta, kad lygtinio paleidimo komisija teigia, kad L. K. nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 86 balai, t. y. vidutinis. Sunkiai suprantama, kokie veiksniai įtakoja tokį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies sąlyginai didelį balą, kadangi L. K. atlikinėdamas bausmę, jokių naujų nusikaltimų nepadarė, sutiktų dirbti, labai kritiškai vertina savo elgesį nusikaltimo padarymo metu. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikai galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad tyrimas pagal OASys metodiką buvo atliktas seniai - 2020-07-02. Socialinio tyrimo išvada taip pat daryta seniai. Tai, kad būdamas nuteistas bausmės vykdymą atidedant, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, neturėjo komisijai leisti padaryti išvadą, kad jis būtinai išleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, gali nesilaikyti įstatymų ir pakartotinai nusikalsti. Pagal šiuo metu galiojančias lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuojančias teisės normas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Atstovas nurodo, kad jei nuteistasis atlikęs daugiau kaip pusę paskirtosios bausmės pataisos namuose, nepadarė jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, pakartotinės rizikos nusikalsti balas nuolat mažėja ir šiuo metu yra vidutinis, tai kaip tik lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų teisingumo principo įgyvendinimas, nes per ilgas pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens laikymas Pataisos namuose gyvenant kriminalinės subkultūros sąlygomis, nesudaro sąlygų keistis tik į gerą pusę, greičiau priešingai.

Nuteistojo žmona R. K. pateikė teismui kreipimąsi, kuriuo prašo teismo tenkinti nuteistojo skundą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo ir jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su nuteistojo L. K. skundu ir kita bylos medžiaga, vertintina, kad Komisijos nutarime buvo tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad L. K., teistas 2019-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 2 d., 63 str. 1 d. 4 d. - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo subendrinti vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. su 2017-06-16 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įskaičiuoti 2 mėnesius 11 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis ir 25 dienos.

2020 m. spalio 22 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1053 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, septyniems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad už dalyvavimą socialinės reabilitacijos pataisos programose paskatintas nebuvo. Už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas 4 kartus: 1. 2019-07-15 už mobilaus telefono turėjimą- uždrausta parduotuvė 1 mėn. 2. 2019-11-08 už alkoholio vartojimą- 30 parų KTP. 3. 2019-12-11 už alkoholio vartojimą-uždrausta parduotuvė 1 mėn. 4. 2020-10-05 už mobilaus ryšio telefono turėjimą - paskirta sumokėti 39 eurus į socialinės paramos fondą. Šiuo metu 1 nuobauda galiojanti ir tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai, nes net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Vadovaujantis BVK 157 str. 5 d., dėl 2020-10-05 gautos nuobaudos nuteistajam lygtinis paleidimas turi būti atidėtas tol kol bus atlikta nuobauda ir 3 mėn. po atlikimo. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis visus nusikaltimus yra padaręs būdamas apsvaigęs. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nesilaikė jam skirtų įpareigojimų ir nusikalstamą veiką padaręs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Komisija teigia, kad byloje esanti medžiaga leidžia manyti, jog laisvalaikio praleidimo būdai sukuria situacijas nusikalsti. Pagal 2020-07-01 Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 0040-ANRJ- 330-2020 galima spręsti, kad būdamas laisvėje elgiasi negalvodamas apie būsimas pasekmes, nelinkęs prisiimti atsakomybės. Yra baustas už leistino greičio viršijimą vairuojant automobilį, automobilio pastatymą ne vietoje. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis, būdamas neblaivus ,linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai. Pasekmių suvokimas silpnas, kaltę perkelia aplinkai ir aplinkiniams. Taip pat Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 86 balai. Nors nuteistasis ir dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Savo nutarime Komisija nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Komisija atsižvelgė ir į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra gana nemaža, t. y. 1 metai 1 mėnesis ir 25 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas 2020-07-27 ir priimtas nutarimas Nr. 81/04-605 netaikyti lygtinio paleidimo. 2020-08-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 81/04-605, buvo atmestas. 2020-09-29 Kauno apygardos nutartimi panaikinta 2020-08-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas - panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-07-27 nutarimą ir grąžinti socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam L. K. nagrinėti iš naujo. 2020-10-22 Komisijos nutarimas priimtas vadovaujantis 2020-07-03 Socialinio tyrimo išvada. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, taip pat vadovaujasi 2020-07-03 Socialinio tyrimo išvada ir 2020-07-27 turėtais duomenimis svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nes Kauno apygardos teismas grąžino Komisijai svarstyti socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Nustatyta, kad L. K. ankščiau teistas du kartus. Nusikaltimo motyvai yra susiję su finansinės naudos siekimu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. 2020-07-27 dienai lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas pirmą kartą. Ankščiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis baustas, iki 2020-07-27 Komisijos nutarimo priėmimo, 3 kartus. Nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis didelė 1 metai 1 mėnesis ir 25 dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, jog nuteistasis už dalyvavimą pataisos programose ar už gerą elgesį nebuvo skatintas. 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nors jos ir yra negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Teismas visiškai sutinka su šiais Komisijos argumentais ir sprendžia jog nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip palankaus jam ir nepriekaištingo. Skunde nuteistojo atstovas teigia, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turėtų vadovautis nutarimo 2020-07-27 priėmimo dienai turėtais duomenimis, ir nurodyta jog minėtai datai nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo. Teismas su šiuo nuteistojo atstovo teigimu sutinka, tačiau vėliau skunde advokatas prieštarauja savo išsakytai pozicijai ir teigia, kad Komisija priimdama 2020-10-22 nutarimą vadovavosi seniai atlikta, t. y. 2020-07-03 Socialinio tyrimo išvada. Kaip minėta aukščiau nutartyje, teismas vadovaujasi 2020-07-27 Komisijos nutarimo priėmimo dienai turėtais duomenimis apie nuteistąjį, kadangi Kauno apygardos teismas 2020-09-29 nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-08-27 nutartį, konstatavęs, kad pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos sudėtis buvo netinkama, priimtas nutarimas neteisėtas ir lygtinio paleidimo svarstymo klausimą perdavė iš naujo svarstyti lygtinio paleidimo komisijai. Teismas pabrėžia, kad Komisija savo nutarime netinkamai vertino nuteistojo baustumą drausminėmis nuobaudomis, nurodant jog nuteistasis baustas 4 kartus. Kaip minėta ankščiau, pirmojo nutarimo priėmimo dienai nuteistasis buvo baustas 3 kartus ir šios nuobaudos, nutarimo priėmimo dienai buvo negaliojančios. Tačiau šios aplinkybės iš esmės Komisijos nutarimo nedaro neteisėtu ir nepagrįstu, nes yra visuma kitų aplinkybių, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tačiau minėta aplinkybė rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodyta nuteistąjį teigimai apibūdinanti aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-426 nurodyta, kad byloje esanti informacija leidžia manyti, kad laisvalaikio praleidimo būdai sukuria situacijas nusikalsti. Pasekmių suvokimas silpnas, kaltę perkelia aplinkai ir aplinkiniams. Kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, pajamos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

Komisija priimdama nutarimą taip pat paminėjo nuteistojo administracinius nusižengimus. Skunde nuteistojo atstovas teigia, kad nuteistasis, būdamas laisvėje , buvo baustas už administracinius nusižengimus, neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes nuobaudų galiojimas seniai pasibaigęs ir, jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų buvimas/nebuvimas, siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, toks nuteistojo atstovo teiginys yra pagrįstas dalinai. Teismas sprendžia , jog ši aplinkybė yra tik vertinamojo pobūdžio ir viena iš daugelio, kadangi yra nemažai nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tokių kaip socialinio tyrimo išvadoje paminėta aplinkybė apie laisvalaikio praleidimo būdus ,kurie skatina nuteistąjį nusikalsti, jo silpną suvokimą apie kilsiančias pasekmes bei kitos aukščiau išvardintos aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visų šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados , jog nuteistasis yra pakankamai pakeitęs savo elgesį ko pasekoje galėtų būti tenkinamas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo.

L. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 86 balai. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį , sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Kaip minėta aukščiau , nutarimo priėmimo dienai ,neatlikta bausmės dalis labai didelė 1 metai 1 mėnesis ir 25 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nors nuteistasis ir sutinka, kad jam būtų taikyta intensyvi priežiūra, teismas pažymi, jog ankščiau teismas buvo parodęs pasitikėjimą nuteistuoju ir buvo taikęs jam bausmės vykdymo atidėjimą, ir dėl jo kaltų veiksmų buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl vertinant visumą nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nuteistajam šiuo metu nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą net ir su intensyvia priežiūrą, nes net ir būnant struktūrizuotoje aplinkoje – pataisos namuose, nuteistasis pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles.

Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis negali, būdamas pataisos namuose, materialiai išlaikyti savo dukros. Teigia, jog pataisos namuose , jam nebuvo siūlytas darbas. Teismas pažymi, kad pataisos namai neprivalo nuteistajam siūlyti darbo, o nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl darbo nuteistasis pats nesikreipė į pataisos namų administraciją.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija priėmė pagrįstą ir pakankamai motyvuotą nutarimą. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Teismas taip pat pažymi, jog R. K. išsakyta pozicija, kad lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas L. K. tuo pagrindu, kad jie negali pasimatyti, bausmės atlikimo vietoje, dėl šalyje įvesto karantino, nėra pagrindas taikyti lygtinio paleidimo. L. K. su savo šeimos nariais gali kontaktuoti kitomis priemonėmis, tai yra laiškais, skambučiais. Pažymėtina, jog panaikinus apribojimus, pasimatymai bus atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo L. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 81/04-1053 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Vilma Gadiškienė