Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-693-634/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
1S-693-634/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32784-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-693-634/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32784-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. K. ir jo gynėjo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi į bausmės laiką įskaičiuota 2 mėnesiai 11 dienų. Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 30 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 17 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai - 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato R. U. skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis L. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, kad:

1.1. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo L. K. priėmimas neteisėtas, neobjektyvus, priimtas šališkų pataisos namų pareigūnų balsais, kadangi jeigu būtų betarpiškai posėdyje dalyvavę ir J. G. ir likusieji trys komisijos nariai, nuomonė ir galutinis sprendimas galėjo būti visai priešingas. Praktiškai daugiau kaip pusė Komisijos narių (4 nariai) posėdyje nedalyvavo, nesusipažino su L. K. asmens byla, su juo nebendravo, nežinojo jo dalyvavimo elgesį keičiančių programų veikloje rezultatų ir pan.

1.2. teismo nutarties teiginys, kad posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, neteisingas ir nepagrįstas. Komisijos narys J. G. tik pateikė savo nuomonę, tačiau posėdyje nedalyvavo. Nors nuostatuose numatyta, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus, tačiau komisijos sprendimai turi būti priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdžio protokole nurodomi balsavimo rezultatai, protokolą pasirašo kiekvienas komisijos narys. Taigi, kokiu būdu protokolą pasirašo nedalyvaujantys Komisijos nariai, visiškai neaišku, todėl šio straipsnio nuostatos prieštarauja viena kitai.

1.3. Ar Komisijos nario nedalyvavimas posėdyje tik pateikiant savo raštišką nuomonę, gali būti laikomas teisėtu dalyvavimu Komisijos posėdyje su balso teise, taip pat labai abejotinas klausimas. Dėl tokio abejotino, neaiškaus ir neišbaigto teisinio reglamentavimo, galimai pažeidžiamos nuteistųjų teisės į teisingą, objektyvų ir nešališką lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimų svarstymą ir kelia abejonių pačių Komisijų darbo teisėtumu.

1.4. Marijampolės pataisos namų administracijos atsakingi atstovai ar pati Komisija nuteistojo apie posėdžio vietą ir laiką neinformavo, tuo pažeisdama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 29 punkto reikalavimus ir apribodama jo galimybę tiek dalyvauti pačiam tiek į posėdį pasikviesti jį atstovaujantį gynėją. Teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, kad L. K. žinojo apie posėdžio datą ir laiką ir dalyvavo posėdyje. Iš tikrųjų L. K. ne tik kad nedalyvavo Komisijos posėdyje, bet jam niekas netgi nepranešė apie jo datą ir laiką, todėl pateikti prašymo jame dalyvauti, jis negalėjo.

1.5. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tačiau šios įstatyme numatytos galimybės dėl intensyvios priežiūros taikymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija net nesvarstė, nors ši nuostata L. K. atžvilgiu galėjo būti taikoma. Šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir teismas.

1.6. L. K. socialiniai ryšiai su laisvėje esančiais artimaisiais, žmona yra stiprūs. Nuteistasis iki bausmės vykdymo paskyrimo laisvėje yra dirbęs statybose, vadybininku, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, kuris leido išlaikyti save ir šeimą. L. K. liekant laisvės atėmimo vietoje nepagrįstai nukenčia jo dukra, kuriai reikalinga teikti materialinį išlaikymą. Būdamas Marijampolės pataisos namuose jis neturi jokios galimybės finansiškai prisidėti prie dukros išlaikymo. Šiuo metu yra susituokęs antrą kartą.

1.7. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistojo smurtinis elgesys yra padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Tačiau L. K. atlikinėja bausmę, nesusijusią su smurtiniais veiksmais ir alkoholio vartojimu, o dėl sukčiavimo ir elektroninės mokėjimo priemonės duomenų neteisėto disponavimo. Šios veikos nebuvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, todėl komisija priimdama nutarimą, o teismas nutartį, tokiomis nuostatomis neturėtų vadovautis.

1.8. L. K. dalyvavimas įvairiose elgesį koreguojančiose programose rodo jo aktyvų siekį pasikeisti, mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors už dalyvavimą socialinėse reabilitacijos programose ar gerą elgesį skatintas nebuvo, tačiau vien noras dalyvauti ir dalyvavimas daugelio programų veikloje apibūdina L. K. teigiamai. Jis galiojančių nuobaudų neturi.

1.9. L. K. kriminalinė istorija nėra tokia bloga, kaip teigiama Komisijos nutarime. Tai, kad būdamas laisvėje buvo baustas už administracinius nusižengimus, neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes nuobaudų galiojimas seniai pasibaigęs ir sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje bei siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose.

1.10. L. K. yra pakankamai jauno amžiaus, gailisi nusikaltęs, supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Antrą kartą vedė laisvės atėmimo vietoje, o tai leidžia teigti, kad jis kuria naują, su kriminaline praeitimi nesusijusį gyvenimą. L. K. atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės jau pasitaisė, bausmės tikslai yra pasiekti, daugiau nenusikals, įsidarbins, išlaikys nepilnametę dukrą ir vykdys teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimą.

1.11. Nesuprantama, kokie veiksniai įtakoja tokį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies sąlyginai didelį balą, kadangi L. K. atlikinėdamas bausmę, jokių naujų nusikaltimų nepadarė, sutiktų dirbti, labai kritiškai vertina savo elgesį nusikaltimo padarymo metu. Be to, net ir esant vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikai galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų.

1.12. Tai, kad L. K. pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, neturėjo komisijai leisti padaryti išvadą, kad jis išleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, gali nesilaikyti įstatymų ir pakartotinai nusikalsti. Už bausmės vykdymo sąlygų nesilaikymą jis teismo buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, per atliktą bausmės laiką išvadas jau padarė, suprato savo neigiamą nusikalstamą elgesį. Padaryti teigiamas išvadas jam padėjo realus bausmės atlikimas pataisos namuose.

1.13. L. K. buvo nubaustas pakankamai ilga laisvės atėmimo bausme, realiai atliko daugiau kaip pusę bausmės laiko, dalyvaudamas įvairiose elgesį koreguojančiose programose pasitaisė, todėl bausmės tikslai pasiekti. Šiuo atveju lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų teisingumo principo įgyvendinimas, nes per ilgas pirmą kartą realią laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens laikymas pataisos namuose gyvenant kriminalinės subkultūros sąlygomis, nesudaro sąlygų keistis tik į gerą pusę.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriuo prašo nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį. Atsiliepime nurodė, kad:

Atsiliepimas

1.1. teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgė į psichologinės tarnybos išvadą bei nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

1.2. L. K. anksčiau teistas 2 kartus, dabartinis teistumas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis bei pragyvenimo šaltinis, o tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nebenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataiso proceso metu. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė - 86 balai, todėl galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, L. K. nedaro.

1.3. skunde nurodomų ir nustatytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taigi, teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. skundas tenkinamas iš dalies.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.

8. Vienas iš nuteistojo L. K. skundo argumentų yra Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teisėtumo klausimas. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas priimtas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, kadangi Komisijos posėdyje nebuvo Komisijos narių daugumos, todėl negalėjo būti priimtas nutarimas.

9. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

10. Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras.

11. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

12. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant L. K. lygtinio paleidimo klausimą iš septynių Komisijos narių, posėdyje dalyvavo tik trys komisijos nariai: komisijos pirmininkė I. M., komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S. ir komisijos narys M. L. Vienas komisijos narys J. G. savo nuomonę dėl nuteistojo L. K. lygtinio paleidimo pateikė raštu, kuri yra pridėta prie Komisijos posėdžio protokolo ir ji buvo įskaitoma į balsavimo rezultatus.

13. Taigi, darytina išvada, kad Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas apelianto lygtinio paleidimo klausimas, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas, dalyvavo mažiau nei pusė komisijos narių, t. y. nebuvo Komisijos narių kvorumo. Apygardos teismas konstatuoja, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

14. Atsižvelgiant į tai, kad pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių vėlesnėse proceso stadijose teismas ištaisyti negali, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.

15. Kadangi Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo, apygardos teismas dėl kitų skundo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą ir grąžinti socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam L. K. nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė