- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- 1-736-1002/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39053-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- V. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. programuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.10 val., neteisėtai atvirai prieš savininkės, nukentėjusiosios V. V., valią, išlaužęs nukentėjusiosios V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją aptveriančius kiemo uždarytus ir užrakintus vartelius, įsibrovė į saugomą nukentėjusiosios V. V. gyvenamojo namo teritoriją, aptvertą kiemą.
Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.10 val., neteisėtai pažeidęs būsto neliečiamumą ir įsibrovęs į nukentėjusiosios V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, tyčia sugriebė namo kieme buvusią V. V. už jos striukės apykaklės, tampė nukentėjusiąją po jos gyvenamojo namo kiemą, po to viena ranka prispaudė V. V. prie namo kieme stovėjusio automobilio, kita ranka pešė V. V. plaukus, dėl ko V. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis J. G. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltės nepripažįsta. 2022-09-22 dieną, 20.10 val., jo draugė, būdama nėščia, vaikščiojo su šuniuku, draugė jam paskambino ir pranešė, kad ją užpuolė šuo. Kur ji buvo, nežinojo, nes yra nevietinė. Jis parbėgo namo, pasiėmė pagaliuką, nes pjaustė malkas, sėdo į mašiną ir važiavo ieškoti draugės. Pagaliuką pasiėmė dėl to, kad suprato, kad draugė yra labai išsigandusi, nes šuo didelis ir galbūt reikės gintis nuo šuns. Šiaip ne taip rado draugę, stovinčią gatvėje, gatvė nebuvo apšviesta. Draugė jam nurodė, iš kurio kiemo išbėgo šuo. Moteris bandė nusisukti ir išvengti pokalbio. Ji norėjo nueiti, jis suėmė ją už striukės rankovės ir paklausė, kur ji eina. Įvyko žodinis konfliktas. Jis tą pagalį numetė kieme ir išėjęs iš teritorijos išvažiavo į medicinos įstaigą su drauge. Medicinos įstaigoje draugę apžiūrėjo, nuramino ir išsiuntė į gimdymo namus, ten ji praleido kelias dienas. Išsisukus koją, ji negalėjo vaikščioti, o tai reikalinga paskutinėmis nėštumo dienomis. Jokių žmonių daugiau aplink nebuvo. Varteliai lengvai atsidarė. Jis įėjo, nes išgirdo balsą. Nėščią moterį paliko stovėti gatvėje su išsukta koja, nesuteikė jokios pagalbos, nepaklausė, ar viskas gerai. Varteliai lengvai atsidarė. Šito veiksmo jis nedarė. Fizinio kontakto nebuvo. Ji bandė vengti pokalbio. Jis šuns nematė. Iš mašinos išlipo su pagaliu rankoje. Pabarškino per vartelius. Buvo tamsu, pradėjo nuo didžiųjų vartų. Pagalys sulūžo nuo mosikavimo aukštyn žemyn. Norėjo išgirsti, kodėl buvo užpulta jo moteris ir palikta gatvėje. Pirmiausia jis suteikė draugei pagalbą ir įsodino ją į mašiną. Norėjo pasišnekėti su žmogumi dėl situacijos, nes vengė kontakto ir nusisuko. Jis moterį paėmė už rankovės. Ji pasakė išeiti iš kiemo ir jis išėjo. Jos žodžiai buvo: „išeikite iš mano teritorijos“. Draugė sėdėjo mašinoje. Draugė negalėjo paeiti. Vartus atidarė tik su pagaliu ir jie prasivėrė lengvai. Mano, kad varteliai buvo praverti. Buvo tamsu, girdėjo, kad šuo lojo kažkur. Teisėjui parodžius kaltinamajam apžiūros protokole esančią lentelę su nuotraukomis, kurioje yra pagalys, kaltinamasis davė parodymus, kad tai visiškai ne tas pagalys. Pagalys buvo jo rankose. Pasiėmė jį, kad apsigintų nuo šuns, nes draugė pasakė, kad ją užpuolė šuo. Pagalį numetė ant žemės kieme. Jis barkštelėjo per vartelius ir jie atsivėrė. Jis kepštelėjo, kad ji atkreiptų dėmesį. Numetė pagalį kieme. Pagalys daug trumpesnis buvo. Metro ilgio, atraiža nuo krašto nuo 2 cm iki 1 cm, nebuvo apdirbtas paviršius. Mosikavo ir jis lūžo be kontakto. Buvo tamsu. Buvo vakaras, tamsu, gatvė neapšviesta. Nematė skambučio. Vartai prasivėrė po kontakto, pagalys nulūžo prieš prieinant prie vartų. Jis ėjo nuo didelių vartų prie mažų. Mosikuojant prie didelių vartų, nulūžo pagalys, o su nulūžusiu kepštelėjo į vartelius, ir jie prasivėrė.
Ikiteisminio tyrimo metu J. G. savo kaltės nepripažino, davė parodymus, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. su savo drauge A. K. grįžo namo, adresas (duomenys neskelbtini), kažkur panašiai apie 20.00 valandą. Draugė buvo nėščia, jai už kelių dienų reikėjo gimdyti. Kai tik grįžo, ji pasiėmė jų šuniuką ir su juo išėjo pasivaikščioti. Kažkur panašiai už 10 minučių jam paskambino A. , kuri buvo šoko būsenos, labai susijaudinusi, verkė, buvo labai išsigandusi. Ji teigė, kad ją užpuolė didelis šuo. Daugiau nėjo suprasti, ką ji kalba. Jis bandė išsiaiškinti, kur ji yra. Ji jam pasakė, kad ėjo tiesiai. Jis pasiėmė pjaustytą pagalį, nes draugė sakė, kad šalia jos didelis šuo. Pasiėmė pagalį apsiginti nuo šuns. Išbėgo į gatvę, tačiau jos nematė. Grįžo atgal, sėdo į automobilį ir važiavo, kaip ji nurodė, tiesiai. Draugė stovėjo gatvėje priešais (duomenys neskelbtini) namą. To šuns ir jo šeimininkės šalia jau nebebuvo, ji jau buvo nusivedusi šunį į kiemą. A. sakė, kad didelis šuo buvo be antsnukio ir jis tiesiog aplinkui ją ėjo, lojo, norėjo pagriebti jos šuniuką, kuris buvo ant žemės, su pavadėliu, kuris irgi bėgo aplink A. . To šuns šeimininkė net kelias minutes bandė pagriebti savo šunį, jai blogai sekėsi. Besisukdama draugė koją išsisuko, po ko negalėjo laisvai judėti. A. nurodė tą namą, į kurį moteris su šuniu įėjo. J. G. paaiškino, kad jis, pasiėmęs tą pagalį, ėjo link vartų. Šiek tiek pabarškino per tvorą, beldėsi, norėjo, kad moteris išeitų. Jos arti tvoros nematė. Tada priėjo prie mažųjų vartelių, į juos pabeldė, jie patys atsidarė. Ar varteliai buvo jau sugadinti, negali to pasakyti, nematė, neatkreipė dėmesio, kokios būklės jie buvo, kai jis įėjo į tą kiemą. Kai pagaliu lietė tuos didžiuosius vartus, tas pagalys sulūžo, jis buvo labai plonas. Jį numetė ant žemės kieme, taip ir paliko. Pamatė tą moterį, kuri ėjo link savo automobilio. Sakė jai, kad ji palauktų, klausė jos, kas čia įvyko, kodėl taip įvyko. Moteris į jį nekreipė dėmesio, ėjo link automobilio. Tada jis trumpam ją sulaikė už striukės rankovės. Jai sustojus, iš karto paleido. Jokio fizinio skausmo jis jai sukelti tikrai tokiu veiksmu negalėjo ir nenorėjo. Tik ją palietė ir iš karto patraukė savo ranką. Bandė su ja pasikalbėti dėl atsitikusios situacijos, tačiau ji jam pasakė, kad jis eitų iš kiemo, paklausė, ko vaikščioja pas ją kieme, ko prie jos kimba. Moteris su juo bendrauti nenorėjo. Kai ji jam pasakė, kad išeitų, jis ir išėjo, nesiginčijo su ja. Tada priėjo atgal prie draugės, kuri jau buvo pasodinta automobilyje, po ko tiesiai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priimamąjį. J. G. paaiškino, kad jis moteriai niekuo negrasino ir jokio fizinio skausmo sukelti negalėjo, to nesiekė. Jos prie automobilio prispaudęs nebuvo, jos plaukų nelietė, už striukės apykaklės neėmė, jos po kiemą netampė. Įėjo į namo kiemą pro vartelius, nes tik norėjo pasikalbėti su ta moterimi. Yra įsitikinęs, kad varteliai nebuvo užrakinti, tad drąsiai ir įėjo, o kai liepė išeiti, išėjo (2 t., b. l. 27-30, 54-56).
Nukentėjusioji V. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad buvo vakaras. Grįžo apie 20 valandą kartu su vyru ir su augintiniu, pastatė automobilį kieme. Vyras į namus pirmas nuėjo, ji išleido šunį ir pasiliko uždaryti vartų. Šuo vokiečių aviganis. Grįžo iš pasivaikščiojimo. Darant vartus, šuo stovėjo netoli jos ir išspruko jai pro šoną bedarant vartus, nes jis tamsoje kažką pamatė. Išgirdo, kad šuo loja. Buvo be pavadėlio, bet su antsnukiu. Ji pamatė, kad yra žmogus, bet nematė, ar moteris, ar koks šuo. Šuo lojo ir trepsėjo kojomis. Ji čiupo šunį už apykaklės ir parvedė į kiemą. Nuvedė namo, nuėmė antsnukį ir paliko. Išėjo užsidaryti vartus. Atsidarė mašinos dureles, siekė rankinuko su telefonu ir būtų ėjusi į gatvę, bet buvo didelis garsas, daužomi vartai. Buvo su kažkuo braukomi, nes jos vartai yra kokie 4 metrai, ir buvo braukoma pirmyn atgal, paskui, kaip supranta, buvo daužomas stulpelis iš plytų prie priėjimo, keiksmažodžiai. Vieną minutę žiūri į vartus, kitą minutę į namus, ir galvojo bėgs į namus. Bet galvojo, kad yra savo kieme, pašauks ir nueis, ir dar girdėjo moters šauksmą: „nereikia, nereikia“. Galvojo pasidaužys ir nueis. Varteliai užsirakina automatiškai. Jie, kai išeina, jų šuo būna palaidas kieme. Ji stovėjo netoli automobilio, kada varteliai atsidarė. Varteliai su dideliu trenksmu atsidarė ir įėjo vyras. Puolė jai už pečių, šiek tie patąsė, jie nuslydo toliau nuo automobilio. Atsidarė vartai nuo smūgio, nematė nuo ko. Spyna yra, ji buvo išlaužta, iškrito spynos liežuvis. Nuo smūgio perskilo lenta. Jis įpuolęs čiupo ją, ji negalėjo pasakyti nei vieno žodžio, nes vyras buvo kažkokioje šoko būsenoje. Jis nutvėrė ją už plaukų, nubloškė prie automobilio, ranka prispaudęs ties gerkle laikė ir ji tik tada išlemeno, kad „jūs ponas esate mano kieme“ ir pasakė, kad iškvies policiją, o iki tol jis rėkė, kad jo draugė yra nėščia, ji turi gimdyti. Jai neleido pasakyti nei vieno žodžio. Kai pasakė, kad iškvies policiją, jis ją paleido ir daužydamasis išėjo lauk per vartelius. Ji tik išlemeno, kas „chamas“. Jis šaukė, kad „jūs visi čia prisidirbę“. Apie jokius susitarimus kalbos nebuvo, jis tik šaukė, kad užmuš, nežino, ką turėjo omenyje, ar ją užmuš, ar šunį. Bet jei vadino necenzūriniais žodžiais, tai tikrai ne šunį, o ją. Šuo buvo viduje. Niekas nematė. Ji balsą girdėjo už tvoros. Ji moters nematė. Moteris šaukė kaltinamąjį vardu, bet to vardo neišgirdo, nes buvo šoko būsenos. Kai kaltinamasis ją palaikė nutvėręs už plaukų ir ranką prispaudęs prie kaklo ir, kai pasakė, kad iškvies policija, jis ją paleido. Kontakto metu paėmė už plaukų, už kasos. Tampė iš priekio už „kapišono“ abiem rankomis. Jei nebūtų pasistiebusi, būtų įkritusi į mašiną. Atsirėmė į automobilio praviras dureles. Viena ranka ją spaudė, o kita laikė už plaukų. Tąsymas buvo prieš tai. Jis laikė už plaukų ir tempė. Už kasos ir į apačią. Ji paprašė, kad išeitų. Jis, burnodamas ir keikdamasis, išėjo. Jos vyras išėjo į kiemą, ji jį užsipuolė, kad jis jai nepadėjo. Vyras išbėgo į gatvę ir pamatė, kad mašina tolsta. Grįžo namo, vyrui viską papasakojo, kaip kas buvo, kad ją tąsė, kad pešė. Vyras klausė, ar girtas buvo. Kvapo nebuvo, buvo baisios nuotaikos žmogus. Galvojo, gal tėvas už vaiką, kai pasakė, kad laukiasi. Pagailėjo ir pareiškimo nerašė, nes jei moteris laukiasi, dar padarys daugiau nemalonumų. Už savaitės gavo kvietimą į policiją dėl šuns, susimokėjo baudą už šunį, papasakojo įvykį ir parašė pareiškimą dėl ko šuo išbėgo. Čia buvo spalio 3 ar 4 diena. Skausmas buvo momentinis. Jautėsi kalta. Galvojo, kad gal po kelių dienų ateis tas vyras, atsiprašys vienas kito ir susitaikys, bet kai sulaukė pareiškimo, tai kažkaip norisi pasakyti ir savo tiesą. Dalį pagalio numetė kieme, o visos kitos šukės buvo už tvoros. Jis tą pagalį numetė, kai stūmė ją link mašinos, prie išeinamųjų vartelių. Palaikė gal dieną ar dvi, nes galvojo, kad gal ateis paaiškinti. Kelis mėnesius vartelių netaisė. Didieji vartai buvo perdažyti. Išlūžo lenta, spyna iškrito iš abiejų pusių. Vartelių taisymas, moralinė žala. Nemiegojo, nepatogumas, ieškojo meistro. Civilinį ieškinį palaiko. Naujųjų metų išvakarėse jai skambino kaltinamojo draugė, norėjo pasislėpti, nes jie susipyko, išlaužė pirštą. Ji dirba socialinį darbą. Eidavo pas ją, stovėdavo prie tvoros, kalbindavo jos kaimynus, ji stengėsi nebendrauti. Tarp jų dabar yra stipri situacija. Jai buvo netikėta. Ji jai dažnai skambina. Viską papasakojo nuo iki. Dėl šitos bylos jos beveik nekalbėjo, atsiprašė viena kitos. Gruodžio pabaigoje ji su ja pakalbėjo. Apie tai nekalbėjo. Praeitą savaitę du kartus. Ji eidavo pas jos kaimynus ir laukdavo prie tvoros, kol ji išeis. Ji jos nėra mačiusi, tik pakonsultavo telefonu. Ji atsiėmė pirmuosius kaltinimus J.. Jai buvo netikėta.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. V. 2022 m. spalio 3 d. pareiškime, pateiktame Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.10 val., kartu su vyru ir savo augintiniu grįžo namo automobiliu. Pastačiusi mašiną kieme, vyras nuėjo į namus, ji iš mašinos paleido šunį (vokiečių aviganis), ir uždarinėjo kiemo vartus. Jai bedarant vartus, jos šuo pralindo jai pro šoną, nes kažkas patraukė šuns dėmesį už vartų. Kadangi buvo šalia, tai jai visai netrukdė pagriebti savo šunį už apykaklės. Jos šuo lojo, nes tamsoje buvo moteris, kuri už pavadžio laikė šunį. Nei moters, nei šuns veislės neįžiūrėjo, nes buvo ganėtinai tamsu. Moteris ir jos augintinis neturėjo jokių tamsoje atsispindinčių ar šviečiančių atšvaitų. Tik uždarius šunį namuose, ėjo link vartelių, nes norėjo atsiprašyti ir pasidomėti, ar šuo neišgąsdino moters, girdėjo garsiai ją kalbant. Nespėjus prieiti vartelių, išgirdo vyrišką balsą, pasigirdo ir smarkus daužymas į tvorą. Vyriškas balsas rėkė „blet užmušiu“. Buvo daužoma jos kiemo tvora, vyriškas balsas rėkė „užmušiu, užmušiu“. Už tvoros buvo girdėti ir moters balsas. Moteris šaukė „nereikia, nereikia“. Moteris vyrą šaukė vardu, tačiau dėl patirto streso ji vardo neprisimena. Pasigirdo didelis garsas ir kiemo varteliai atsilapojo, kurie buvo užrakinti. Į jos kiemą įpuolęs vyras buvo agresyviai nusiteikęs, rankoje laikė kažkokį pailgos formos daiktą, keikėsi, vadino ją „kurva“, šaukė „nu ką prisidirbai, užmušiu“. Vyras puolė ją, sugriebęs už striukės apykaklės, tąsė, tampė ją po kiemą. Nubloškė prie kieme stovėjusio jos automobilio, viena ranka laikė prispaudęs ją prie automobilio durelių, kita ranka sugriebęs ją už plaukų laikė. Jai buvo pešami plaukai, dėl to patyrė fizinį skausmą. Bandė kalbėti, norėjo paaiškinti, sakė, kad jos šuo uždarytas, tačiau vyriškis ir toliau skaudžiai laikė ją prispaudęs prie automobilio durelių, pešdamas jai plaukus, ir rėkė „ji nėščia, jai kitą savaitę gimdyti, ką tu kurva padarei“. Susivokė, kad vyriškis kita ranka gali jai smogti, tai pradėjo jam sakyti: „jūs užpuolėte mane, mano kieme, aš dabar jums iškviesiu policiją“. Tik tada vyriškis ją paleido. Eidamas link vartelių, vyras keikėsi, lydėdama jį žvilgsniu pasakė, kad jis chamas, tai jis koja spyrė į vartelius, eidamas mojavo rankomis, rodė nepadoriu gestus, rėkė „prisidirbai tu kurva“. Stovėjo sustingusi, šoko būsenos kieme prie atlapotų vartelių, kai pasigedęs jos namuose, į lauką išėjo jos vyras. Tik pasakė, kad ką tik jų kieme buvo užpulta nepažįstamo vyriškio. Jos vyras išbėgo į gatvę ir matė, kaip gatve tolsta tamsios spalvos, galimai „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Buvo sukrėsta įvykio, gavo šoką, kad buvo užpulta bei pažeminta, patyrė fizinį smurtą savo nuosavo namo kieme nepažįstamo vyriškio, buvo apgadintas jos šeimai priklausantis turtas. Šiuo metu turi faktinį, daiktinį įrodymą, su kuriuo buvo apgadinta jos nuosavybė, gali pateikti fotonuotraukas apgadinto turto. Į policiją nesikreipė, nes užpuolęs ją vyras teigė, kad moteris laukiasi, tai pagailėjo moters, nenorėjo sukelti moteriai dar didesnio streso. Kiek pavyko įžiūrėti užpuoliką, tai aukštas, vyresnio amžiaus vyras, pražilusiais plaukais ir žila barzda (1 t., b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. davė parodymus, kad 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.10 val., su vyru ir augintiniu grįžo namo, adresas (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas namo kieme. Vyras nuėjo į namo vidų. Iš savo automobilio išlaipino ir savo vokiečių aviganį bei pati nuėjo uždaryti savo kiemo, privačios teritorijos, vartų, tačiau augintinis pro šoną pralindo, nes, matyt, jautė kitą gyvūną gatvėje. Šuo pradėjo loti, pribėgo prie tos moters, tačiau jis buvo greitai pagriebtas už apykaklės ir nuvestas į namo vidų, uždarytas. Matė, kad už namo tvoros buvo moteris, kuri vedžiojo šuniuką. Matyt, augintinis juos ir pajuto. V. V. paaiškino, kad jos šuo nėra piktybiškas, nėra agresyvus, be to, jis buvo su antsnukiu, tačiau jo dydis, gal ir garsus lojimas, gali kitus ir išgąsdinti. Uždariusi šunį namuose, ėjo pasižiūrėti, kaip ta moteris. Praėjo tik keletas minučių. Jai grįžtant prie moters pasižiūrėti, kaip ji jaučiasi, girdėjo, kaip ji kalba. Ir už sekundės jai kažkas pradėjo daužyti į tvorą. Išgirdo vyrišką balsą, piktą vyrišką balsą. Pati išsigando, nes jis šaukė, kad ją užmuš. Jos kiemo vartai abu buvo užrakinti, pati juos užrakino. Jai bebūnat savo kieme, išgirdo didelį garsą, po ko kiemo mažieji varteliai atsidarė. Vyras juos sugadino, sulaužydamas spyną ir vieną tvoros lentą, padarė jai turtinę žalą. V. V. paaiškino, kad savo privačioje namo kiemo teritorijoje ji pamatė svetimą ir labai agresyviai nusiteikusį vyrą, kuris artinosi link jos. Tas vyras rankoje turėjo kažkokį pailgos formos daiktą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo medinis pagalys. Ji labai išsigando, patyrė didelį šoką. Šis vyras ją užpuolė, tąsydamas po kiemą ir raudamas plaukus, sukėlė jai fizinį skausmą. Vyras plūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad jo moteris yra nėščia, kad jai kitą savaitę reikia jau gimdyti. Neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę, jei pati nebūtų jam pasakiusi, kad jis yra jos kieme, privačioje teritorijoje, be leidimo. Pasakė, kad kviečia policiją. Tada tas nepažįstamas vyras ją paleido ir išėjo. Tikrai nenorėjo tai moteriai niekuo pakenkti, jos įskaudinti. Visa tai gavosi netyčia. Po viso šito užpuolimo jautėsi pažeminta ir labai nesaugi, nes, pasirodo, bet kas gali įsibrauti prieš tavo valią į tavo teritoriją ir daryti ką tik nori. Ir dar turtą sugadinti. Šis vyras atvirai neteisėtai pažeidė būsto neliečiamumą. Dėl šio įvykio jai padaryta ir moralinė žala. Kai vyriškis ją viena ranka laikė prispaudęs prie automobilio durelių, kita ranka sugriebęs už plaukų laikė, pešė jai plaukus, ji pajuto fizinį momentinį skausmą, kurį įvertintų iš dešimties balų septyniais. Po šio įvykio ji vakare sunkiai miegojo ir apie tą įvykį daug galvojo, jai buvo gaila nėščios moters, kad dėl jos aplaidumo pabėgo šuo ir išgąsdino ją. Taip pat, kai vyriškis per jėgą įėjo pro mažuosius vartelius, kurie buvo užrakinti, jis juos apgadino, išjudino durelių spyną ir sulaužė mažųjų vartelių vieną tvoros lentą. Dėl vyriškio padarytų veiksmų ji patyrė fizinę ir materialinę žalą. Į medicininę įstaigą nesikreipė ir nesikreips, kadangi nesužalojo, plaukų neišpešė (1 t., b. l. 10-14, 52-55).
Liudytojas E. A. teismo posėdyje davė parodymus, kad gavo pareiškimą dėl šuns (duomenys neskelbtini). Nėščia moteris ėjo su šuniuku ir iš kiemo išbėgo vilkšunis. Tada paskambino sužadėtiniui, ir tada įvyko konfliktas. Daužė tvorą su lazda. Nukentėjusioji neseniai buvo grįžusi ir vartelių nebuvo iki galo uždariusi. Atvyko kaltinamasis ir daužė tvorą su lazda, kad įsileistų. Matė, kad varteliai buvo išlūžę. Tvoros viršus apgadintas. Keli apgadinimai. Viena lentutė buvo išlaužta. Nukentėjusioji nurodė, kad J. jėga įsibrovė į kiemą pro vartelius. Įvyko konfliktas, ir ją buvo sugriebęs. Su pagaliu ar lazda, ir nuo smūgių sulūžo. Kaltinamasis buvo išsigandęs dėl savo sužadėtinės sveikatos. Jis gavo žmonos skambutį ir pasiėmė lazdą, kad apgintų nuo šuns. Su moterimi turėjo kontaktą. Jis viską perpasakoja iš pareiškėjos ir kaltininko, negalėjo pats tą patį vakarą matyti. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją kažkur buvo sugriebęs. Ji buvo išsigandusi, streso būsenos. Nukentėjusioji grįžo namo ir tas šuo netyčia išbėgo. Neatsimena, ar buvo su antsnukiu. Įvykio vietoje fotografuota. Jis į įvykio vietą važiavo. Varteliai buvo išlaužti, per pusę lenta perlaužta.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. davė parodymus, kad tikslios datos nepasakys, bet galėjo būti 2022 m. spalio 4 d., kai po pietų į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą atėjo J. G.. Atsimena, kad jis nurodė, kad 2022 m. rugsėjo pabaigoje, vakarop, jo nėščia draugė išėjo pavedžioti šuniuką. Jis pats buvo namuose. Po kurio laiko jam paskambino draugė ir pasakė, kad ją su jos mažu šuniuku užpuolė didelis vilkinis šuo. Lyg ir bandė dar draugės išklausti, kur ji yra, nieko nelaukęs sėdo į automobilį, ir išvažiavo jos ieškoti, pasiėmęs pagalį. Pagalį pasiėmė, kad apsigintų nuo didelio šuns. Draugę rado netoli namų, lyg ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji sėdėjo, nes sakė, kad koją išsisuko, besigindama nuo šuns. Moteris parodė, kur buvo nuvestas šeimininkės tas didelis šuo. J. G. pagaliu daužė to namo vartus, norėjo pasišnekėti su ta moterimi, bet ji neatsiliepė. Kiek pamena, G. sakė, kad sutrenkė per mažuosius vartelius, po ko jie atsidarė. Kieme stovėjo nukentėjusioji prie savo automobilio. Lyg ir sugriebė G. jai už rankos, kad ji neįsėstų į automobilį ir neišvažiuotų, klausdamas, kodėl jos šuo buvo be pavadėlio, antsnukio, kodėl jų šuo buvo išleistas į gatvę ir taip išgąsdino jo draugę. Moteris jo pradėjo klausti, ko jis čia vaikšto, o paskui siūlė susitarti. Nukentėjusioji kieme pabuvo neilgai, nes jo draugė jį kvietė, kad jau važiuotų. Kiek pamena, pagalį, kuris buvo suskilęs į daug dalių, paliko prie nukentėjusiosios vartų. Po šio įvykio nuvyko į (duomenys neskelbtini)ir vaiko klinikas, ten jo draugė buvo paguldyta apžiūrai. Kai pasakojo apie šį įvykį, J. G. buvo labai susijaudinęs, labai pergyveno dėl savo draugės (1 t., b. l. 126-128).
Liudytojas G. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad parvažiavo į namus, įvažiavo į kiemą. Išlipęs pasiėmė raktus ir nuėjo į namus, ir po kiek laiko pamatė, kad šuo namuose, o žmonos nėra. Atidaręs laukines duris žmoną rado apsiverkusią, streso būsenos. Išėjo į gatvę ir pamatė nuvažiuojantį automobilį ir, eidamas atgal, pamatė sulaužytus vartus. Sulūžusi spyna gulėjo ant žemės. Tamsu buvo, automobilis buvo gal „M. O.“, gal „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo namie. Jis nieko negirdėjo ir nematė. Langai ir durys buvo uždaryti, tai jis nieko negalėjo girdėti. Grįžo į kiemą, jis išlipo iš mašinos ir nuėjo į namus, žmona su šunimi liko lauke. Varteliai užsidaro ir iš lauko pusės niekas neįeina. Pamatė, kad šuo namie, tada ėjo ieškoti žmonos. Lauke pamatė apsiverkusią žmoną, streso būsenos. Ji ant jo pradėjo šaukti, kodėl jos neapgynė. Įtarimo nebuvo, pagalvojo, kad gal su kaimynu šnekasi. Sakė, kad tampė, tąsė ją už plaukų. Įėjo per vartelius, nes spyna buvo sulaužyta. Įeidami į namus jie ateina per vartelius, tada atsidaro didžiuosius vartus ir įvažiuoja su mašina. Jis išbėgo į kiemą, į gatvę, pasižiūrėti. Žmona uždarinėjo vartus, o šuo išbėgo į gatvę. Šuo buvo su antsnukiu ir niekam nieko negalėjo padaryti. Aplink buvo pagalių nuolaužos, iš lauko pusės, nuo gatvės ir kiemo teritorijoje. Liežuvėlis gulėjo išlaužtas ant žemės nulūžęs ir visas „štaketas“ prasiskyręs. Kaltinamasis daužė į vartus, nes negalėjo įeiti. Žmona visą kitą dieną ir naktį nervinosi. Tą patį vakarą jie nieko negalvojo daryti. Prie vartų yra skambutis. Niekas neskambino. Buvo gal 18 valanda ar 18.30 valandų. Automobiliu važiuojant, šuo būna bagažinėje. Jis įeina per vartelius, išeina į kiemą, ir tada atsidaro didžiuosius vartus. Vartų liežuvėlis gulėjo ant žemės, kur užsirakina. Šuo galėjo išbėgti per didžiuosius vartus, nespėjus jų uždaryti. Jis nuėjo namo ir vartus paliko atidarytus. Paliko žmoną, kad uždarytų didžiuosius vartus ir parvestų šunį. Šuo buvo dresuotas, mėnesį laiko vedė jį į mokyklą. Dešimt metų, jis senas. Kas vyko lauke, jis negalėjo girdėti, nes durys buvo uždarytos ir televizorius įjungtas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. davė parodymus, kad 2022 m. rugsėjo 22 d., po 20.00 val., kartu su žmona grįžo namo, adresas (duomenys neskelbtini). Jų automobilyje buvo ir jų vokiečių aviganis. Jis tikrai didelis šuo, bet visur jis yra su antsnukiu, tik namuose jie antsnukį nuima. Kai pastatė automobilį, jis pirmas nuėjo į namus. Žmona turėjo išleisti iš mašinos šunį ir kartu su juo pareiti. Kaip ten viskas tiksliai įvyko, jis nematė, nes buvo namuose. Tik po kokių penkių minučių pamatė, kad šuo jau namuose, o žmonos vis dar nėra. Tuomet išėjo į lauką pasižiūrėti. Žmona šoko būsenos, apsiverkusi stovėjo prie automobilio. Pradėjo iš karto ant jo šaukti dėl patirto streso, klausė, kur jis buvo, kodėl jai nepadėjo ir jos neapgynė. Jos plaukai buvo kiek pasivėlę, pati tikrai sumišusi. Ji jam pasakė, kad į jų kiemą buvo įėjęs svetimas vyras, kuris jai sukėlė fizinį skausmą, ją puolė, tampė už plaukų. Po tokių žodžių jis iš karto puolė žiūrėti į gatvę, tačiau tik tematė nuvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Neatpažino, kieno jis gali būti, kokios markės ir tuo labiau valstybinių jo numerių. Pastebėjo iš karto, kad buvo išlaužti jų namų mažieji varteliai, nes nebeužsidarė jie, spyna buvo sulūžusi, viena lentutė tvoros buvo sugadinta. Vėliau pasimatė, kad su tuo pagaliu tas vyras apibraižė bedaužydamas ir didžiuosius vartus. Žmona patyrė didelę moralinę žalą. Ji gėrė vaistus, prastai miegojo. Tik vėliau, kai jau grįžo namo, ji jam viską papasakojo, kad kai ji ėjo uždaryti vartelius, pro jos šoną į gatvę išlindo jų šuo. O tuo tarpu netoli vaikščiojo su mažu šuneliu, kaip vėliau paaiškėjo, nėščia moteris. Tas jų šuo prie tos moters ir nubėgo. Ji labai išsigando. Žmona šunį greitai pagavo ir parvedė namo, uždarė, o kai ji vėl norėjo grįžti prie tos moters pasižiūrėti, ar jai viskas gerai, prie jos jau buvo vyriškas balsas, piktas balsas. Nėščios moters vyras išlaužė mažuosius vartelius, po ko pagavo žmoną už plaukų, ją tampė po jų nuosavą kiemą ir visokiais necenzūriniais žodžiais ją keikė, kad jų šuo išgąsdino jo nėščią draugę. Tai atsitiko tikrai netyčia, niekas nenorėjo išgąsdinti tos moters. Be to, nėščia moteris pati sakė savo vyrui: „baik, ką tu darai, liaukis“. Šitaip reikalų negalima spręsti, juk tam yra policija. Pareiškimą parašė vėliau, nes labai negražiai pasielgė ta kita pusė, žmona gavo baudą dėl šuniuko. Dar galvojo, kad viską geriau pamiršti, vis tik patys jautėsi kiek ir kalti, galvojo susitvarkyti patiems tą tvorą, nenorėjo daugiau jaudinti nėščiosios, tikėjo, kad ta kita pusė ateis atsiprašys žmonos ir viską pamirš, bet jų poelgis buvo negražus. O sukeltas fizinis skausmas žmonai buvo nepamirštamas, tad pareiškimas ir buvo parašytas. Žmona nepatyrė jokių sužalojimų, tik buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 112-115).
Liudytoja A. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad J. G. yra jos sugyventinis. Pažįsta jį beveik trejus metus. Nukentėjusios moters nepažįsta, teko sau ja susidurti gatvėje, kai jos šuo užpuolė jos šuniuką. Kelis kartus su nukentėjusiąja kalbėjosi telefonu. Kas ten buvo ir kas įvyko, ji nieko negirdėjo ir nematė. Buvo automobilyje ir skambino mamai, nes labai buvo išsigandusi. Ji ėjo gatve, vedžiojo šuniuką, kalbėjo telefonu ir atsisukus į dešinę pusę pamatė stovintį vilkinį šunį, jis pradėjo loti ir eiti link jos. Nukentėjusioji V. išėjo ir bandė paimti savo šunį. Ji pati susižeidė koją, atsirėmė į automobilį ir skambino savo sugyventiniui J. G., kad atvyktų jos paimti, nes įvyko užpuolimas. Jis atvyko labai greitai, įsodino ją į automobilį. Ji daikto tuo metu nematė, bet kaip suprato, kad išlipdamas kažką turėjo rankoje. Ji sėdo į automobilį, nes labai skaudėjo koją. Buvo labai išsigandusi. J. G. ėjo link kitos gatvės pusės, link V. namų. Tuo metu nukentėjusios ant gatvės su šunimi nebuvo. Ji iškart skambino mamai ir tikrino, ar šuniukui nieko nenutiko. Automobilis džipas, langai buvo uždaryti, tai nieko negirdėjo. Labai greitai viskas įvyko, truko apie 5-10 minučių. Jai neteko išlipti iš automobilio. Su J. G. nieko ji daug nekalbėjo, ji jo paprašė, kad nuvežtų ją pirmosios pagalbos, ir jis paskambino į policiją užfiksuoti įvykį. Tą dieną jie nieko nekalbėjo. Kai gavo kvietimą atvykti pas tyrėją, tik tada kažką trumpai pasakė, kad kažkas buvo. Nieko J. G. jai daug nepasakojo, tik kad jis norėjo su nukentėjusiąja pasikalbėti. Po kiek laiko J. G. jai pasakė, kad nukentėjusioji V. jį kaltina dėl fizinio, kažko tai. Ji su nukentėjusiąja kalbėjo kelis kartus, nes žino, kad ji dirba socialine darbuotoja. Prašė jos ir J. , kad jie susitaikytų. Tikisi, kad susitaikys. Nukentėjusioji V. šunį jau buvo paėmusi. V. nuėjo link namų, faktiškai nematė jos. Mano, kad ji parodė kryptį, kur nuėjo. Kai J. G. ją paėmė, rankose jis nieko neturėjo. Kai atvažiavo, tuo metu jis kažką turėjo rankose, tačiau šuns tuo metu nebuvo. Jokių garsų ji negirdėjo. Nukentėjusioji V. taip pat norėjo susitaikyti ir geranoriškai norėjo viską baigti su ja ir su J.. J. pozicija jai nežinoma. Šuo buvo be antsnukio.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. davė parodymus, kad 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.00 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini)namu, ją išgąsdino didelis šuo, ji paskambino ir apie tai papasakojo savo sugyventiniui J. G.. Šio įvykio metu ji pasitempė čiurną, todėl jau pati paeiti negalėjo. Atsirėmė į kitą automobilį. Paaiškino J. , kur reikia atvykti. Jis atvyko su automobiliu už kelių minučių. Ar jis rankoje turėjo pagalį, nematė, nepastebėjo. Kai atvyko J. , jis priėjo, jai padėjo atsisėsti į automobilį. Buvo susijaudinęs. Jam rūpėjo, kaip ji jaučiasi, apžiūrėjo, ar viskas gerai šuniukui ir liepė jai pasilikti sėdėti mašinoje, o jis kažkur nuėjo. Ji jo paklausė, kur jis eina. Pakartojo tai kelis kartus. Jis jai nieko neatsakė, nuėjo. Ar durelės buvo praviros, ar uždaros, nebeatsimena. Ji nieko negirdėjo, kas vyko tarp J. ir tos moters, kurios vilkšunis ją buvo išgąsdinęs. Kai J. nuėjo nuo automobilio, ji skambino mamai ir tą laiką su ja prakalbėjo (1 t., b. l. 120-123).
2022 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta medine tvora. Tvoroje yra dveji vartai, tai yra įvažiavimo į kiemą ir šalia yra maži varteliai, toliau yra vartai įvažiuoti į garažą. Ant tvoros yra pašto dėžutė su skaičiais (duomenys neskelbtini), taip pat ant mažųjų vartelių yra ženklas: „Atsargiai piktas šuo“. Praėjus pro mažuosius vartelius, patenkama į kiemą, jame yra dviejų aukštų pastatas. Apžiūrėjus mažuosius vartelius iš kiemo pusės, matosi perpus sulaužyta tvoros lentelė. Įvykio vieta yra kiemas (1 t., b. l. 32-34, 35-38).
2022 m. rugsėjo 26 d. policijoje registruotame pranešėjos A. K. panešime nurodyta, kad įvykio data ir laikas yra 2022 m. rugsėjo 22 d., 20.00 val., įvykio adresas (duomenys neskelbtini). Ji su šuniuku išėjo pasivaikščioti. Netikėtai kitos gatvės pusėje išvydo didelį šunį, išeinantį iš (duomenys neskelbtini)namo (vartai buvo plačiai atidaryti), šuo puolė jos šuniuką, ją. Ji laukėsi 40 savaitę, iš baimės pradėjo šaukti. Atbėgo moteris iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip suprato, ji buvo vilkšunio savininkė. Ji bandė savo šunį parvesti, bet jai niekaip nepavyko, jos šuo vis atakavo juos, nei jai, nei šuniukui neįkando. Šiaip ne taip moteris patraukė savo šunį ir užsidarė vartus. Ji pajuto, kad negali padėti savo dešinės kojos ant žemės, nes labai skaudėjo, nebegalėjo paeiti. Paskambino savo draugui ir jis išvežė ją į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę (1 t., b. l. 39-40).
2022 m. gruodžio 31 d. policijoje registruotame pranešėjos A. K. pranešime nurodyta, kad įvykio data ir laikas yra 2022 m. gruodžio 31 d., 03.49 val., įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Praneša apie smurtą, kad prieš kelias minutes vyras bandė atimti jos telefoną, vyko žodinis konfliktas, griebė už rankos. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. J. G. uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 41-44).
2022 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 4 d., apie 14.00 val., į policijos komisariatą atvyko J. G., kuris paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 19.40 val., jo draugė A. K., kuri laukiasi 40 savaitę, išėjo pasivaikščioti su šuniuku. Jis pasiliko namuose. Praėjus maždaug 15 minučių, jam paskambino ta pati draugė ir paaiškino, kad ją užpuolė šuo, draugė buvo šoko būsenos ir vos paaiškino, kur ji yra. Bendraujant telefonu girdėjosi šunų lojimas. Jis pamanė, kad šiuo metu vis dar ją yra užpuolęs šuo, todėl jis pasiėmė nykščio storumo pagalį, nuskubėjo gelbėti savo draugės nuo šuns. Išėjęs į gatvę, moters nematė, todėl grįžo atgal į namus ir įsėdo į automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas (duomenys neskelbtini)., pamatė savo draugę A. , stovinčią kitoje gatvės pusėje priešais (duomenys neskelbtini)namą. Draugė stovėjo pakėlusi dešinę koją, šalia jos buvo šuo. Draugė verkė. Tada ją nusivedė į automobilį. Klausinėjo, kas jai nutiko, ar ji nesužeista, ar nesužalotas šuo. Vizualiai matė, kad jokio šuns įkandimo jai ir šuniui nebuvo. Ji teigė, kad skauda koją, matė, kad pėda ištinusi. Draugės paklausė, kur tas šuo, ir ji parodė į (duomenys neskelbtini)namą. Tada jis priėjo prie namo ir pradėjo šaukti, kur tas šuo, niekam neatsiliepus, jis pradėjo daužyti su pagaliu per įvažiavimo vartų viršų, eidamas nuo didžiųjų vartų link mažųjų. Sutrenkęs per mažuosius įėjimo vartelius, jie atsivėrė, ir jis įėjo į kiemą. Užėjęs į kiemą, pamatė stovinčią moterį prie atidarytų automobilio vairuotojo pusės priekinių durų. Atrodė, kad ji lipo į automobilį. Kad moteris neliptų į automobilį, ją sugriebė už rankos, nes pagalvojo, kad ji bando išvažiuoti. Tai darė, norėdamas su ja pakalbėti. Kadangi asmuo buvo afekto būsenos, gal ir patempė už striukės. Jokių keiksmažodžių nevartojo, tik sakė, kodėl paliko besilaukiančią moterį streso būsenos, ji atsakė: „ko čia vaikštai“. Jis tuomet pasakė, kodėl jų šuo be pavadėlio ir be antsnukio užpuolė jo draugę. Tada jis apsisuko ir ėjo link savo automobilio, nes jo draugė šaukė „važiuojam“. Eidamas, jis išmetė dalį pagalio ir išgirdo, kaip moteris sakė: „susitarkim“. Jis į moterį nebereagavo, išvyko su drauge į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę. Ligoninėje draugei A. padarė tyrimus ir nustatė dešinės kojos čiurnos raiščių patempimą, nurodė vykti tolimesniam tyrimui į (duomenys neskelbtini) ir vaiko kliniką ginekologinei apžiūrai dėl jos ir vaikelio būklės. Nuvykęs į minėtą kliniką, apžiūrėję medikai nusprendė palikti gydymo įstaigoje stebėti, ten prabuvo iki rugsėjo 26 dienos, o 28 dieną susilaukė vaikelio. Jo draugei minėtas šuo neįkando, nors buvo be antsnukio. Draugė patyrė didelį stresą ir čiurnos patempimą. Sužaloti minėtos moters neturėjo tikslo, suveikė žmogiškosios gynybos jausmas, nes norėjo apsaugoti savo draugę, buvo susijaudinęs ir ištiktas šoko, kadangi moters nėštumas buvo sunkus ir išsigando dėl vaikelio sveikatos (1 t., b. l. 45-47).
2022 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus policijos registruojamų įvykių registrą, susijusių su adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ROIK (duomenys neskelbtini), gautas pareiškimas iš A. K., kad (duomenys neskelbtini), apie 20.00 val., išėjusi su šuniuku pasivaikščioti, netikėtai kitos gatves pusėje pamatė dideli šunį, einantį link jų iš (duomenys neskelbtini)namo (vartai buvo plačiai atidaryti). Šuo puolė jos šuniuką ir ją. Moteris laukiasi 40 savaitę, iš baimės pradėjo šaukti, atbėgo moteris iš (duomenys neskelbtini)namo, kaip suprato, ji buvo šuns savininkė. Ji bandė savo šunį parvesti, bet jai niekaip nepavyko, tad jos šuo vis atakavo juos, bet šuo neįkando. Kai moteris šiaip ne taip patraukė savo šunį ir užsidarė vartus, ji pajuto, jog negali padėti savo dešinės kojos ant žemės, nes labai skaudėjo, nebegalėjo paeiti. Paskambino savo draugui J. G. jis išvežė į Respublikinę (duomenys neskelbtini)ligoninę. Dėl minėto įvykio pradėta administracinė teisena ROIK (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 4 d. (1 t., b. l. 48-49).
2022 m. gruodžio 19 d. nukentėjusiosios V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota informacija (1 t., b. l. 88-91, 92-102).
2022 m. lapkričio 17 d. akistatos, atliktos tarp įtariamojo J. G. ir nukentėjusiosios V. V., protokole užfiksuota informacija (1 t., b. l. 105-109).
2022 m. spalio 21 d. V. V. tyrėjai el. paštu atsiuntė pagalio ir jo suskilusių dalių nuotrauką (1 t., b. l. 133-13).
2022 m. lapkričio 23 d. objektų, tai yra pagalio ir jo atskilusių daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 136-144, 145-147, 148-153).
2022 m. gruodžio 21 d. įtariamojo J. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 39-42, 43-47).
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad J. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo J. G., nukentėjusios V. V., liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą bei susiejęs juos į vieningą visumą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Nors kaltinamasis J. G. viso proceso metu kaltės nepripažino, nurodydamas, jog į V. V. kiemą prieš jos valią nepateko, tačiau jo kaltę dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusios V. V. bei liudytojų G. V., A. K. parodymai bylos teisminio nagrinėjimo metu.
Kaltinamasis J. G. neneigė tos aplinkybės, jog 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.10 val., buvo atėjęs pas nukentėjusiąją V. V. į kiemą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šuns keliamas pavojus jo sugyventinei jau buvo pasibaigęs, sugyventinė buvo mašinoje, konflikto A. K. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios negirdėjo. V. V. aiškiai išreiškė savo poziciją, kad kaltinamojo buvimas jos kieme yra nepageidautinas, po pavartoto smurto prieš ją liepė jam išeiti.
Apie tai, kad buvo įsibrauta į V. V. priklausantį aptvertą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina nuoseklūs nukentėjusios V. V. parodymai, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji stovėjo netoli automobilio, kada varteliai atsidarė. Varteliai su dideliu trenksmu atsidarė ir į kiemą įėjo vyras. Jis puolė jai už pečių, šiek tie patąsė. Asmuo čiupo ją, ji negalėjo pasakyti nei vieno žodžio, nes vyras buvo kažkokios šoko būsenos. Kaltinamasis nutvėrė ją už plaukų, nubloškė prie automobilio, ranka prispaudęs ties gerkle laikė ir ji tik tada išlemeno, kad „jūs ponas esate mano kieme“, ir pasakė, kad iškvies policiją. Kai nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policiją, kaltinamasis ją paleido ir daužydamasis išėjo lauk per vartelius.
Kad buvo įsibrauta į V. V. priklausantį aptvertą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina nuoseklūs nukentėjusios V. V. sutuoktinio liudytojo G. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. G. V. paaiškino, kad lauke pamatė apsiverkusią žmoną, streso būsenos. Žmona sakė, kad ją tampė, tąsė už plaukų. Liudytoja A. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad J. G. atvyko labai greitai, įsodino ją į automobilį. J. G. ėjo link kitos gatvės pusės, link nukentėjusios namų. Tuo metu nukentėjusios ant gatvės su šunimi nebuvo, ji buvo mašinoje.
Kaltinamojo patekimas į aptvertą kiemą be išankstinės savininko valios išraiškos yra laikomas asmens būsto neliečiamumo pažeidimu. Kaltinamasis nekvietė policijos, tačiau, pasibaigus grėsmei, kurią kėlė nukentėjusiosios šuo, turėdamas rankoje medinį pagalį, pateko į nukentėjusiosios kiemą. Kaltinamasis puolė nukentėjusiąją, sukeldamas fizinį skausmą. Po pavartoto fizinio smurto nukentėjusioji prašė kaltinamojo išeiti, ir tik tada kaltinamasis išėjo. Kaltinamojo būvimas nukentėjusiosios kieme nebuvo lauktas, nukentėjusioji nenorėjo, kad jis būtų jos kieme ir prašė jo pasišalinti.
Tai, kad J. G. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai įrodo paties kaltinamojo parodymai, kad jis trumpam sulaikė nukentėjusiąją. Teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. V. paaiškino, kad ji stovėjo savo namo kieme, netoli automobilio, staiga su dideliu trenksmu atsidarė tvoros varteliai ir įėjo vyras. Tąsydamas po kiemą ir raudamas plaukus, kaltinamasis jai sukėlė fizinį skausmą kurį iš dešimties balų ji vertina septyniais balais.
Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, svarbu tai, kad įvykio metu jie buvo tik dviese, ir įvykio niekas nematė. Kadangi įvykio dalyviai yra tik kaltinamasis ir nukentėjusioji, tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tokioje situacijoje labai svarbūs yra pačių proceso dalyvių parodymai, kiek jie yra nuoseklūs ir atitinkantys kitą bylos medžiagą. Kaip matyti, nukentėjusioji davė parodymus, kurie viso proceso metu buvo itin nuoseklūs, detalizuoti, iš esmės nekintantys ir sutampantys su kita bylos medžiaga. Vertinant teisme jos duotus parodymus, gretinant juos su duomenimis, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, t.y. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, apklausos protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole, matyti, kad esminės nukentėjusiosios nurodytos faktinės aplinkybės buvo tapačios: nukentėjusioji ir teisme, ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o būtent tuo, kad kaltinamasis J. G. tyčia sugriebė namo kieme buvusią V. V. už jos striukės apykaklės, tampė nukentėjusiąją po jos gyvenamojo namo kiemą, po to viena ranka prispaudė V. V. prie namo kieme stovėjusio automobilio, kita ranka pešė V. V. plaukus.
Liudytojas G. V. teismo posėdyje patvirtino, kad jis paties įvykio nematė, nes buvo namuose, tačiau išėjęs į lauką iškart po įvykio pamatė žmoną, kuri stovėjo lauke apsiverkusi, streso būsenos. V. V. priekaištavo G. V., kodėl jis jos neapgynė. Žmona jam pasakojo, kad kaltinamasis ją tampė, tąsė už plaukų.
Vien tai, kad nukentėjusioji į policiją nuvyko ne iš karto po įvykio (t.y. 2022 m. rugsėjo 22 d.), o 2022 m. spalio 3 d. nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais. Atskirų žmonių reakcija į jų atžvilgiu pavartotą smurtą būna įvairi, natūralu, kad iš karto po smurto asmenys yra stresinėje būsenoje, o jų apsisprendimui imtis konkrečių teisinių gynybos priemonių gali prireikti laiko, tačiau tai negali savaime paneigti kaltininko neteisėtų veiksmų, kai juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaltinamasis suvokė, kad pasibaigus grėsmei, kurią kėlė nukentėjusiosios šuo jo sugyventinei, prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė į aptvertą namo teritoriją, ir siekė taip veikti. Be to, kaltinamasis suvokė pavojingą smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, ir siekė šių padarinių, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo J. G. veiksmai yra kvalifikuotini tinkamai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pripažįsta kaltinamojo lengvinančią aplinkybę tai, kad jo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo neatsargus nukentėjusiosios elgesys su jai priklausančiu šunimi. Kaltinamojo sugyventinė buvo netikėtai užpulta vilkinio šuns, kuris, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo be antsnukio. Nukentėjusioji buvo nėščia, nėštumas sudėtingas. Dėl šuns patyrė didelį išgąstį, patyrė kojos traumą. Visa tai sužinojęs kaltinamasis patyrė nerimą, išgąstį, susijaudinimą, ir tai turėjo įtakos padaryti nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis J. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. J. G. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, nevedęs, turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais. Bausmių trukmės, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytinos mažesnės nei įstatyme numatyti bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo veikos buvo padarytos tuo pačiu metu, esant vieningam tyčios kryptingumui.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, netikslinga skirti intensyvios priežiūros: nusikalstamos veikos yra padarytos pirmą kartą, kaltinamasis dirba, todėl intensyvi priežiūra jam neskirtina. Skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).
J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31-34), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo J. G. priteisti 187,97 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 74-75).
Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 187,97 Eur turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė išlaidų remontuodama sulaužytą vartelių spyną. Kadangi 2023-03-16 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (1 t., b. l. 22-21) ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl vartų spynos sugadinimo nutrauktas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.
Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, šoką, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad nukentėjusiajai V. V. fizinis skausmas sukeltas tyčiniais ir smurtiniais kaltinamojo J. G. veiksmais. Teismas įvertinęs J. G. panaudotų smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą, neabejoja, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytų smurtinių veiksmų patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala, tačiau nukentėjusios V. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamojo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo neatsargus nukentėjusiosios elgesys su jai priklausančiu šunimi. Teismas mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra mažintinas, priteisiant 600,00 Eur neturtinę žalą iš kaltinamojo J. G..
Nukentėjusioji V. V. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. V. patyrė 525,00 eurų atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 142-143). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla, nors ir nėra didelės apimties, tačiau kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vyko keletas teisiamųjų posėdžių, buvo apklausti liudytojai, nukentėjusios atstovas advokatas aktyviai dalyvavo posėdžių metu. Kaltinamasis yra dirbantis. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusios patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajai V. V. iš kaltinamojo J. G. priteistinos 525,00 eurų atstovavimo išlaidos.
2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į J. G. priklausantį keleivinį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr, (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies buvo patenkintas nukentėjusios V. V. civilinis ieškinys, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalys ir jo atskilusios dalys saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
J. G. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdo ir J. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
J. G. paskirtą kardomąją priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusios V. V. civilinį ieškinį dėl 198,97 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Nukentėjusios V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. G. 600,00 eurų Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusios V. V. naudai iš kaltinamojo J. G. priteisti 525,00 eurus (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nuo 2023 m. spalio 5 d. iki civilinio ieškinio atlyginimo pratęsti 2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. G. priklausantį keleivinį automobilį ,, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: pagalį ir jo atskilusias dalis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo tęsimo vykdyti skubiai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.