Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 15B-9376 „Atsisakymas keisti vidaus vandenų transporto priemonės duomenis“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 30 d. atsakovei pateikė prašymą įregistruoti vidaus vandenų laivą/žvejybos laivą, kuriame prašė įregistruoti laivą į Registrą. Administracija 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 15B-3285 „Atsisakymas įregistruoti laivą“ nusprendė minėto pareiškėjo prašymo netenkinti, nurodydama, jog nėra galimybės įregistruoti prašyme nurodytą laivą į Registrą, kadangi į Registrą gali būti įtrauktos tik tos vidaus vandenų transporto priemonės, kurias galima identifikuoti ir yra žinoma visa registravimui reikalinga informacija.

Pareiškėjas 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti registruoto pramoginio laivo duomenis Registre. Prašyme nurodoma, kad ankstesniame laivo registracijos liudijime nebuvo įrašytas laivo korpuso ir variklio numeriai, nors tokia informacija pareiškėjui yra žinoma. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė jo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir laivo korpuso bei variklio numerius.

Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymą 2020 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 15B-5507 „Atsisakymas įregistruoti laivą“. Sprendime atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo įregistruoti laivą Registre, kadangi laivo duomenys nurodyti gamintojo lentelėje ir pateiktuose dokumentuose nėra tapatūs. Pakartojo, jog Registre registruojamos tik identifikuojamos vidaus vandenų transporto priemonės ir yra žinomi visi registravimui reikalingi duomenys.

Remiantis byloje turimais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ pateikiama informacija nustatyta, kad pareiškėjas Administracijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-265-386/2021, kurios dalyku buvo Administracijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2970-442/2021 panaikino Administracijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymo pagrįstumą.

Atsakovė vykdama cituojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą pakeisti laivo duomenis Registre ir priėmė Sprendimą. Sprendime teigiama, kad Administracija atsisako Registre keisti prašyme nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės duomenis, kadangi laivas nėra įregistruotas Registre. Akcentuojama, kad gali būti keičiami tik Registre registruotų vidaus vandenų transporto priemonių duomenys.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01), Vidaus vandenų transporto kodeksas (toliau – ir Kodeksas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2020-07-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Nagrinėjimo taisyklės) ir Taisyklės.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis teigia, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. rašto turinį konstatuoja, jog juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl rašte pateikiama informacija vertintina kaip prašymas atlikti Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjo raštas Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas prašymu.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Nagrinėjimo taisyklių 1 punktas teigia, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Vadovaujantis Nagrinėjimo taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Iš pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymo turinio akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad Registre būtu įrašyta informacija apie laivo korpuso ir variklio numerius. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriuose yra pateikti minėti duomenys.

Vertinant tai, ar Administracija pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (anksčiau galiojusios įstatymo redakcija) yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A-336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.

Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Kaip jau paminėta, pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė, jog Registre būtu pakeisti vidaus vandenų transporto priemonės duomenys, motyvuojant tuo, kad ankstesniame laivo registracijos liudijime nebuvo įrašyti laivo korpuso ir variklio numeriui, nors šie numeriui žinomi. Kodekso 16 straipsnis reglamentuoja vidaus vandenų transporto priemonių registravimo tvarką. Minėto straipsnio nuostatos numato, kad vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 6 dalyje (Kodekso 16 straipsnio 2 dalis). Vidaus vandenų laivų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją skiria Vyriausybė (Kodekso 16 straipsnio 3 dalis).

Taisyklių 1 punktas reglamentuoja, jog Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklės nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių (išskyrus sportinius laivus ir šiuos pramoginius laivus: vandens dviračius, irklines valtis, nepriklausomai nuo jų ilgio, burines jachtas, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtis su pakabinamaisiais elektros varikliais, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse įregistruotas vidaus vandenų transporto priemones) registravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir jų registracijos dokumentų išdavimo tvarką. Vidaus vandenų transporto priemones, nurodytas Taisyklių 1 punkte, registre įregistruoja, registro numerį suteikia ir vidaus vandenų transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda ir jų apskaitą vykdo, taip pat vidaus vandenų transporto priemones išregistruoja iš registro Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Taisyklių 3 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pramoginis laivas yra Registro objektas, o Administracija yra atsakinga institucija už vidaus vandenų transporto priemonių įtraukimą į Registrą ir Registro duomenų keitimą. Akivaizdu, jog ginčui yra aktualios Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios Registre esančių duomenų keitimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje išaiškino, kad pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymas turėjo būti nagrinėjamas Taisyklių VIII skyriuje „Įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių registravimo duomenų keitimas“ nustatyta tvarka.

Taisyklių 58 punktas numato, kad įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami šiais atvejais: 1) pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (valdytojui) (kai vidaus vandenų transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotam juridiniam asmeniui) arba vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, kuris nėra vidaus vandenų transporto priemonės valdytojas; 2) pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės valdytojo arba vidaus vandenų transporto priemonės savininko, kuris nėra vidaus vandenų transporto priemonės valdytojas, duomenims; 3) pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės duomenims; 4) keičiant laikino įregistravimo laikotarpį. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) vienu prašymu gali kreiptis dėl keleto Taisyklių 58 punkte išvardytų transporto priemonės registravimo duomenų keitimo atvejų (Taisyklių 64 punktas).

Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu prašymai išnagrinėjami laikantis Taisyklių 16 ir 17 punktuose nustatytų procedūrų. Priėmusi sprendimą registruoti pasikeitusius (keičiamus) vidaus vandenų transporto priemonės registravimo duomenis, Administracija: 1) įrašo registre arba patvirtina anksčiau registre įrašytus Nuostatų 15 punkte nurodytus vidaus vandenų transporto priemonės, jos savininko (valdytojo), kitus su vidaus vandenų transporto priemonės registravimu susijusius duomenis; 2) patvirtina anksčiau vidaus vandenų transporto priemonei suteiktą registro objekto identifikavimo kodą; 3) grąžina pareiškėjui jo pateiktus dokumentų originalus (išskyrus prašymą ir iki duomenų pakeitimo galiojusį vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą); 4) išduoda pareiškėjui atitinkamą vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą (kai keičiami buvusiame transporto priemonės registracijos dokumente įrašyti duomenys arba transporto priemonės registracijos dokumentas išduodamas vietoj prarasto, sugadinto ar susidėvėjusio).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog gali būti keičiami tik Registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių duomenys. Byloje nustatyta, kad ankstesnis laivo savininkas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, 2012 m. kovo 16 d. atsakovei pateikė prašymą išregistruoti laivą iš Registro. Administracijos 2012 m. kovo 16 d. išduoto Vidaus vandenų transporto priemonės išregistravimo iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro liudijimo Nr. 003113 turinys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas buvo tenkintas ir laivas 2012 m. kovo 16 d. buvo išregistruotas iš Registro. Akivaizdu, kad laivas nebėra Registro duomenų objektu, todėl išnyko galimybė keisti laivo duomenis Registre. Kaip ir anksčiau nurodyta, Nagrinėjimo taisyklėse aiškiai numatyta, kad viešojo administravimo subjektas privalo prašymus nagrinėti atsižvelgdamas į jų turinį, todėl atsakovė, nustačiusi, jog laivas nebėra Registro objektu, privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymą. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovė Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti laivo duomenis Registre, motyvuodama aplinkybe, jog laivas nėra įrašytas į Registrą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 15B-9376 „Atsisakymas keisti vidaus vandenų transporto priemonės duomenis“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Administracijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.