Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-812-253/2010 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“, dėl nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi pripažinimo, įpareigojimo išduoti dokumentus, reikalingus nuosavybės įteisinimui ir nuosavybės įregistravimo viešame registre.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1) įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto mūrinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę;

2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išduoti dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo;

3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pagal įgyjamosios senaties faktą įregistruoti nuosavybę į šiuos statinius ir išduoti nuosavybės teisės pažymėjimą.

Ieškovas nurodė, kad nebaigtą statyti mūrinį statinį ieškovas nepertraukiamai valdo 15 metų. Ieškovo užsakymu 1994 m. buvo pagaminti reaktoriai biodujoms išgauti ir elektrai pagaminti, kurie iki šiol stovi mūrinėje aikštelėje, kurios ilgis 12 m, plotis – 14 m. Savivaldybė nereikalavo nugriauti statinio. 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl šio statinio įteisinimo, tačiau jos atsisakė tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad ieškovas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Jeigu tai yra nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju ieškovo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas (CK 4.47 str. 4 p.). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio mūrinį statinį pradėjo statyti 1991 m., o valdyti – nuo 1994 m. vasario mėnesio. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Ieškovas nurodė, kad jo statinys pastatytas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo nurodytu kadastriniu numeriu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra garažai. Teismo teigimu, byloje nėra jokių ieškovo nebaigto statyti mūrinio statinio kadastrinių matavimų, ar kitų viešojo registro duomenų apie tokį nekilnojamąjį daiktą. Įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo statiniui, į kurį ieškovas siekia įgyti nuosavybės teisę, ieškovas neturi. Ieškovas nurodė, kad jo statinys yra nebaigtas statyti. Tačiau tokio statinio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre turi būti pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie nebaigtą statinį. Ieškovas tokių duomenų nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovo statinys pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neteisėtai, aplinkybės, kad neteisėtai statybai galėjo būti panaudotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtas jo darbas, lėšos ar panaudoti kiti resursai, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.). Dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 str. 1 d., 4.47 str., 4.12 str., Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5.7 str.). Taip pat teismas nurodė, kad viena iš įgyjamosios senaties į daiktą sąlygų yra reikalavimas atvirai valdyti daiktą (CK 4.68 str. 1 d.), tai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01, tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Teismo teigimu, ieškovas J. B. ne tik nebaigtą statyti mūrinį statinį, pradėtą naudoti 1994 m. vasario mėnesį, turėjo įregistruoti viešame registre, bet ir nuo 2003-07-01 įregistruoti to daikto valdymą, tačiau to nepadarė, tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl negalima nustatyti ir daikto valdymo pagal įgyjamąją senatį fakto ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui VĮ Registrų pagal įgyjamosios senaties faktą įregistruoti nuosavybę į šiuos statinius ir išduoti nuosavybės teisės pažymėjimą yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl įgyjamosios senaties nustatymo, todėl atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, reikalavimas įregistruoti nuosavybę į mūrinį statinį atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovo reikalavimą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo išduoti reikiamus dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo teismas atmetė kaip nepagrįstas, motyvuodamas tuo, kad neaišku, kokie būtent dokumentai yra reikalingi ieškovui, ir dėl kokių priežasčių jis negali jų gauti, todėl tenkinti tokį ieškovo reikalavimą nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, turėjo įteisinti ieškovui nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), statinio nuosavybę, kadangi ieškovas šį statinį pastatė, jį prižiūri ir valdo jau 16 metų.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl negalima nustatyti ir daikto valdymo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Atsakovas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, įrodymų ar motyvų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, o taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylos duomenimis, apeliantas prašo įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto mūrinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę, kurį teigia, pradėjo statyti 1991 m., o valdyti – nuo 1994 m. vasario mėnesio.

Tuo atveju, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti. Statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą ir atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar kuriam gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai, apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išduoda pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Pateikus minėtą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir atitinkamus kitus nustatytus dokumentus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nebaigtas statyti pastatas yra užregistruojamas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“).

Byloje nėra pateikti įrodymai, kad apeliantui įstatymų nustatyta tvarka būtų išduotas leidimas statyti statinį, kurį apeliantas prašo įteisinti jam nuosavybės teise. Taip pat apeliantas nepateikė duomenų, kad dėl nebaigto statyti statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre būtų pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažyma apie nebaigtą statyti statinį ir toks statinys įregistruotas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto statinys pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neteisėtai, todėl toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.).

Taip pat CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 str.). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Pakruojo arka“ v. V. I., valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2008). Apeliantas teigia, kad statinį esantį, Šilutės pl. 103 A, Klaipėdoje, pradėjo valdyti nuo 1994 m. vasario mėnesio, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad statinio valdymas būtų buvęs įregistruotas viešame registre.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neįrodė visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl negalima nustatyti daikto nuosavybės pagal įgyjamąją senatį fakto (CPK 178 str.). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų paneigiančių minėtą teismo išvadą.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.