Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-1448-566/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2-1448-566/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
D. V., J. T., B. V.
Atsakovas
UADB „Industrijos garantas“
Trečiasis asmuo
UAB „Vakarų metalas“, UAB „Sabelija“
Advokatai
Iraida Žogaitė
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1448-566/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03490-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 35.3.6; 35.4; 38; 44.2.4.1; 60; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Ilonai Jakubauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Iraidai Žogaitei,atsakovo atstovui D. K.,ekspertei Ramunei Sitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. V., J. T. ir B. V. ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Vakarų metalas“ ir UAB „Sabelija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydami, kad 2010-07-10 trečiasis asmuo UAB „Vakarų metalas“ su atsakovu sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo atsakovo bendrovėje apdraudė savo darbuotojų gyvybę mirties, neįgalumo ir traumos atvejais. Ieškovės D. V. bei ieškovų J. T. ir B. V. tėvas M. V. nuo 2010-05-10 pagal darbo sutartį dirbo trečiojo asmens bendrovėje krovinio kabinėtoju. Nurodo, kad draudimo laikotarpiu po nelaimingo atsitikimo darbe patirtos traumos M. V. 2011-03-16 mirė. Darbo inspekcija atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą minėtą įvykį, kurio metu M. V. griūdamas atsitrenkė galvos pakaušio sritimi į kietus, bukus paviršius, ko pasekmėje mirė, pripažino nelaimingu atsitikimu darbe ir surašė N-1 formos aktą, o pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2012-01-02 nutarimu. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo apie draudimo išmoką. Atsakovas 2011-12-15 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, jog M. V. 2011-03-08 nualpo ir patyrė traumą dėl blogos savijautos, todėl vadovaujantis Draudimo taisyklių Nr. 039 5.1.4 p. ir 5.1.14 p. toks įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų ir draudimo išmoka negali būti mokama. Ieškovai su tokia atsakovo išvada nesutinka bei nurodo, kad atsakovas nepagrindė teiginio, jog įvykis priskiriamas prie nedraudžiamų, nors tai padaryti įpareigoja Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. ir 8 d.. Ieškovų nuomone, M. V. mirtis turi būti pripažinta draudiminiu įvykiu. Ieškovai prašo teismą priteisti iš atsakovo 100 000,00 Lt dydžio draudimo išmoka, 1 800,00 Lt. delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b.l. 1-6).

Ieškovai veda byla per advokatę, kurios atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalių dalyvavimu posėdyje (CPK 51 str. 2 d.).

Ieškovų atstovė ieškinį palaikį jame išdėstytais argumentais. Ieškovų atstovės nuomone atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Nurodė, jog priimant sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, atsakovas disponavo Valstybinės darbo inspekcijos aktu dėl nelaimingo atsitikimo, kuriame aiškiai pasakyta, kad tai nelaimingas atsitikimas, tačiau atsakovas be jokio papildomo tyrimo atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu. Savo ruožtu prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas po to, kai buvo gautas atsakovo atsisakymas, ir tik vėliau atsakovas pradėjo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovų atstovės teigimu, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog M. V. sirgo kokia nors liga dėl kurios galėjo nualpti ir nugriūti, byloje nėra pateikta. Atstovės nuomone, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra neteisėtas, nes draudimo įstatymas įpareigoja draudiką įrodyti aplinkybes atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, tačiau šioje byloje atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad ieškovai prašo priteisti 100000,00 Lt draudimo išmoką, nes tokiai sumai M. V. buvo draustas, todėl ieškovai mano, kad turi teisę i maksimalią draudimo sumą. Nurodė, kad ieškovai savo reikalavimą kildina iš paveldėjimo teisinių santykių. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi (3 tomas, b.l. 33-39).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus pažymėjo, jog pirmiausiai, ieškovai kreipdamiesi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo nepateikė atsakovui dokumentų, patvirtinančių jų paveldėjimo teises, ko reikalauja Draudimo taisyklių 12.6.11 p. Be to nurodo, kad atsakovo atsakomybė yra sutartinė, todėl atsiranda tik tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje. Tuo atveju, kai nustatoma, jog įvykis yra nedraudžiamasis, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Nurodo, kad atsakovui administruojant minėtą įvykį, kuris galėjo būti pripažintas draudžiamuoju, paaiškėjo, jog dėl M. V. mirties buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu apklausti liudytojai – kartu su M. V. dirbę kolegos, patvirtino, jog M. V. įvykio dieną nuo pat ryto jautėsi blogai, todėl įvertinęs visus apie įvykį surinktus duomenis, atsakovas padarė išvadą, kad M. V. mirties priežastis – galvos sumušimas, patirtas nugriuvus dėl sveikatos pablogėjimo. Pagal Draudimo taisykles nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi: trauma ar mirtis dėl bet kokių ligų ir (ar) ligų sukeltų priepuolių (5.1.8 p.), taip pat trauma ar mirtis įvykę dėl psichinių reakcijų, psichikos ar sąmonės sutrikimų (5.1.11 p.). Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. V. patirtą traumą, dėl kurios jis mirė, sąlygojo nugriuvimas (nualpimas), įvykęs dėl sveikatos pablogėjimo, todėl vadovaujantis minėtais Draudimo taisyklių punktais įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju ir atitinkamai atsakovui nekyla pareiga išmokėti ieškovų reikalaujamą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomas, b.l. 72-73).

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas neginčija darbo inspekcijos ar Sodros nustatyto fakto, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet draudimas sieja šį įvykį su draudžiamuoju įvykiu. Paaiškino, jog nelaimingas atsitikimas patenka į draudžiamojo įvykio sąvoką, bet tai nereiškia, kad visada nelaimingas atsitikimas bus draudžiamuoju įvykiu. Yra nustatyta, kas laikoma nedraudžiamaisiais įvykiais, todėl atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmokas pagal draudimo taisyklių 5.1.8 ir 5.1.11 punktus. Atsakovo nuomone M. V. patirtą traumą galėjo lemti tiek epilepsijos priepuolis, tiek širdies lėtinės išeminės ligos, sutrukęs širdies ritmas, ko pasėkoje jis prarado sąmonę ir patyrė traumą. Atsakovo atstovo teigimu, faktiniai įrodymai, kurie tai pagrindžia yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat liudytojų parodymai, jog M. V. nuo pat ryto jautėsi prastai, prakaitavo rankos, o tai gali būti širdies ligos požymis, taip pat, kad jam nukritus buvo pastebimi traukuliai ir putos, o tai yra epilepsijos požymiai. Atsakovas mano, kad M. V. prarado sąmonę ir tai lėmė traumą, o sąmonės netekimas patenka į nedraudžiamųjų įvykių skalę. Paaiškino, kad priimant sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, atsakovas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos 2011-11-22 aktu ir tyrimo medžiaga, o pagrindinis dokumentas buvo Vilniaus miesto prokuratūros 2012-01-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atstovo teigimu, M. V. griuvimą įtakojo ne išorinė jėga, nes ji nėra konkrečiai įvardinta, niekas nieko nematė, ar jis dirbo, ką jis veikė tuo metu, todėl atsakovas sprendžia, kad tai nutiko dėl ligos. Taip pat atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Prašė ieškinį atmesti (3 tomas, b.l. 33-39).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Vakarų metalas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad draudimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta siekiant apdrausti trečiojo asmens darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tuo siekiant užtikrinti jų turtinius interesus darbuotojų sužalojimo ar mirties darbe atveju. Taip pat sudarydamas minėtą draudimo sutartį trečiasis asmuo siekė apsaugoti savo civilinę atsakomybę nelaimingų atsitikimų darbe atveju. Taigi, trečiojo asmens nuomone, draudimo išmoka darbuotojui (jo paveldėtojams) turėtų būti išmokama visada, kai gali būti pagrįstai konstatuota, jog įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir nėra neginčijamai įrodyta, kad toks nelaimingas atsitikimas darbe priskirtinas prie atsakovo Draudimo taisyklių 5-ame skyriuje įvardintų nedraudžiamųjų įvykių. Nurodo, kad įvykis, kurio metu M. V. patyrė sužalojimus, darbo inspekcijos aktu buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Trečiasis asmuo su akto išvadomis ir kai kuriomis akte nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir savo motyvuotus paaiškinimus pateikė įvykį tyrusiam Vyriausiajam darbo inspektoriui, tačiau, trečiojo asmens įsitikinimu, Vyriausiasis darbo inspektorius į trečiojo asmens motyvuotas pastabas nepagrįstai neatsižvelgė. Nurodo, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados. Trečiasis asmuo, susipažinęs su 2011-12-15 pranešimu, apie atsisakymą ieškovams išmokėti draudimo išmoką, turiniu, mano, jog minėtu pranešimu nėra įrodyta, jog įvykis, kurio metu buvo sužalotas M. V., ko pasekmėje jis mirė, nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe ar laikytinas ne draudiminiu įvykiu. Tačiau trečiasis asmuo nesiima vertinti ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes (1 tomas, b.l. 94-97).

Trečiasis asmuo UAB „Vakarų metalas“, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai teismo šaukimu (3 tomas, b.l. 25), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo UAB „Sabelija“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „Sabelija“, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai teismo posėdyje (3 tomas, b.l. 15), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės D. V. sutuoktinis ir ieškovų J. T. ir B. V. tėvas M. V. pagal 2010-05-10 Darbo sutartį Nr. 113 nuo 2010-05-10 dirbo trečiojo asmens UAB „Vakarų metalas“ įmonėje krovinių kabinėtoju (1 tomas, b.l. 8-10, 41-44). Nustatyta, kad, trečiojo asmens UAB „Vakarų metalas“ prašymo pagrindu, 2010-07-10 trečiasis asmuo UAB „Vakarų metalas“ su atsakovu UADB „Industrijos garantas“ sudarė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 039 (toliau – Draudimo taisyklės) atsakovas apdraudė prie draudimo pridėtame pareigybių sąraše nurodytus pas trečiąjį asmenį dirbančius asmenis, tame tarpe ir M. V., nuo draudimo rizikų nurodytų Draudimo taisyklėse, o būtent, nuo nelaimingų atsitikimų darbe, ir tuo pagrindu atsakovas trečiajam asmeniui išdavė draudimo liudijimą serija NA Nr. 0005510 (1 tomas, b.l. 45-52). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-03-08 M. V. darbe patyrė galvos traumą, ko pasekoje buvo hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (1 tomas, b.l. 12). Dėl minėtų aplinkybių Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriuje 2011-03-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 1-2). 2011-03-16 M. V. dėl darbe patirtų traumų mirė (1 tomas, b.l. 12). Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie TM Vilniaus skyriaus ekspertė, pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus užduotį, atlikusi M. V. mirties aplinkybių tyrimą, 2011-03-17 Specialisto išvadoje Nr. M 382/11 (01) konstatavo, jog M. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje, linijiniu pakauškaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kaktinėse ir smilkininėse skiltyse, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais smegenėlėse, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma. Nurodyta, kad galvos sumušimas padarytas griuvimo metu atsitrenkiant galva pakaušio sritimi į kietus, bukus paviršius, kas kvalifikuotina sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 17-26). Tuo pačiu 2011-03-22 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo pradėtas mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos l. 85). Atlikus tyrimą, 2011-11-22 Valstybinė darbo inspekcija surašė N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, kuriuo minėtą įvykį, M. V. patirtą galvos traumą darbe, priskyrė prie nelaimingų atsitikimų darbe (1 tomas, b.l. 13-16, Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos l. 1-3). Apie minėtą įvykį 2011-03-22 raštu buvo informuotas ir M. V. nuo nelaimingų atsitikimų darbe draudikas – atsakovas (1 tomas, b.l. 56).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė J. T. 2011-11-21 kreipėsi į atsakovą su prašymu nurodyti visų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl draudimo išmokos priimti, sąrašas (1 tomas, b.l. 52). Atsakovas 2011-11-22 raštu tokį sąrašą ieškovei pateikė (1 tomas, b.l. 53). 2011-12-06 ieškovė J. T. kreipėsi į atsakovą su prašymu informuoti ją apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos žalos byloje Nr. 11 NA 0119 (1 tomas, b.l. 54). Nustatyta, kad atsakovas 2011-12-15 raštu Nr. 02-29-7350 Dėl nelaimingo atsitikimo, adresuotu ieškovei ir trečiajam asmeniui, nurodė, kad vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe aktu Nr. 2 bei liudininkų paaiškinimais, padarė išvadą, jog M. V. 2011-03-08 nualpo ir patyrė traumą dėl blogos savijautos, todėl vadovaujantis Draudimo taisyklių 5.1.4 p. ir 5.1.14 p. minėtas įvykis priskirtinas prie nedraudžiamųjų įvykių ir draudimo išmoka negali būti mokama (1 tomas, b.l. 55). 2012-01-02 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-528-11 dėl minėto įvykio buvo nutrauktas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., požymių (1 tomas, b.l. 34-40). Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012-07-19 sprendimu Nr. 6-15-1112 M. V. 2011-03-08 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu (2 tomas, b.l. 149).

Pažymėtina, kad draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 str. 11 d.). Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui arba naudos gavėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal DĮ 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; ir kt.). Pagal iki 2012 m. sausio 1 d. DĮ galiojusios redakcijos 82 str. 6 d., o nuo 2012 m. sausio 1 d. DĮ įsigaliojusios redakcijos 96 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Draudimo taisyklių 13.4 p. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip draudikas, įrodinėja, kad 2011-03-08 įvykęs nelaimingas atsitikimas, M. V. – apdraustojo patirta galvos trauma, kurios pasekmėje jis mirė, negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nes nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nenustatyta jokių išorinių poveikio veiksnių, sąlygojančių M. V. griuvimą ir galvos sutrenkimą, todėl darytina išvada, jog apdraustasis traumą patyrė – nugriuvo ir sutrenkė galvą dėl sąmonės praradimo/nualpimo, sąlygojamo staigaus apdraustojo sveikatos sutrikimo/pablogėjimo.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; ir kt.). Taigi, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui, kaip draudikui, nustatyta pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, t.y. draudikas turi pateikti teismui pakankamus įrodymus savo įrodinėjamų aplinkybių pagrindimui, o teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą bei jų tarpusavio sąsajumą pagal vidinį savo įsitikinimą turi pareigą konstatuoti apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, pagal draudimo santykių teisinį reglamentavimą draudimo taisyklėse, be kitų reikalavimų, gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Draudimo taisyklių 2 skyriaus „Draudimo sutarties sąvokos“ 2.12 p. trauma (kūno sužalojimas) apibūdinama, kaip apdraustajam konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje dėl staigaus, netikėto fizinio, cheminio, terminio aplinkos poveikio įvykęs audinių vientisumo pažeidimas, sukėlęs funkcijų sutrikimą ir kuris išvardintas traumų lentelėje. Draudimo taisyklių 2.13 p. nelaimingas atsitikimas apibūdinamas, kaip staigus, netikėtas įvykis, kurio metu prieš apdraustojo valią apdraustojo kūną iš išorės veikianti fizinė jėga, cheminis, terminis, nuodingų dujų ar kitas poveikis pakenkia apdraustojo sveikatai arba tampa jo mirties priežastimi. Draudimo taisyklių 2.14 p. pateikta nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka, kuri nelaimingą atsitikimą darbe apibūdina, kaip su apdraustojo darbu susijęs, konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukėlęs apdraustojo traumą (kūno sužalojimą) ar mirtį dėl traumos (kūno sužalojimo), kuris pagal LR įstatymus, reglamentuojančius nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą, ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Pagal Draudimo taisyklių 4.3 p., tais atvejais, kai darbdaviai sudaro draudimo sutartis, apdrausdami darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir draudimo apsauga pagal draudimo sutartį galioja tik darbe bei pakeliui į darbą ar iš darbo, draudžiamuoju įvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas, kuris pagal LR įstatymus, reglamentuojančius nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą, ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir įvykęs atliekant darbdavio pavestą darbą, prieš darbą ar po jo sutvarkant darbo vietą, atliekant su darbo procesu susijusius ir darbdavio pavestus darbus, įskaitant ir komandiruotėje kitoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, pakeliui į darbą arba grįžtant iš darbo, poilsio, pietų, papildomų pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje arba įmonės teritorijoje.

Draudimo taisyklių 5 skyriuje yra išvardinti atvejai, kuriais įvykiai nepripažintini draudžiamaisiais. Pagal Draudimo taisyklių 5.1.4 p., 5.1.8 p., 5.1.11 p. ir 5.1.14 p., kuriais remiantis atsakovas nepripažįsta įvykio draudžiamuoju, nedraudžiamaisiais įvykiais pripažįstami: įvykiai, susiję su vystymosi sutrikimų, įgimtų bei anksčiau įgytų trūkumų arba susirgimų, psichikos sutrikimų gydymu; trauma ar mirtis dėl bet kokių ligų ir (ar) ligų sukeltų priepuolių (epilepsijos, cukrinio diabeto ir kt.); trauma ar mirtis, įvykę dėl psichinių reakcijų (afekto būsenos), psichikos ar sąmonės sutrikimų; įvykiai, įvykę apdraustajam dalyvaujant visų rūšių sportiniuose užsiėmimuose, treniruotėse ar varžybose, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Byloje nepateikta jokių duomenų patvirtinančių, jog apdraustasis M. V. traumą patyrė sportiniuose užsiėmimuose, treniruotėse ar varžybose, todėl teismas laiko, jog atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, Draudimo taisyklių 5.1.14 p. nurodytą pagrindą nurodė nepagrįstai.

Taigi, Draudimo taisyklės nelaimingą atsitikimą sieja su staigiu, netikėtu įvykiu, kuris siejamas su išorine fizine jėga, cheminiu, terminiu, nuodingų dujų ar kitu poveikiu, nepriklausančiu nuo apdraustojo asmens valios, kurio metu yra sužalojama apdraustojo asmens sveikata. Savo ruožtu nelaimingo atsitikimo pripažinimą nelaimingu atsitikimu darbe Draudimo taisyklės iš esmės sieja su įstatymų įgaliotos institucijos (pvz., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM (toliau – Valstybinė darbo inspekcija)), atlikusios atitinkamo įvykio aplinkybių tyrimą, sprendimu pripažinti ar nepripažinti atitinkamą įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 43 str. 2 d. nustato, jog mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, ko pasekmėje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Valstybinės darbo inspekcijoje buvo pradėtas mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Remiantis DSSĮ 44 str. 4 d., sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija <...>. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 p., ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas. Baigus sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, N-1 arba N-2 formos aktą surašo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (Nuostatų 47 p.). Pagal Nuostatų 8 p. N-1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Pažymėtina, kad įstatymas atriboja DSSĮ 43 str. 2 d. nurodytų institucijų kompetenciją, t.y. prokuratūra tiria ar įvykis neturi nusikaltimo, numatyto BK 176 str., požymių, savo ruožtu Valstybinė darbo inspekcija vadovaudamasi Nuostatais tiria nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir yra įgaliota pripažinti arba nepripažinti įvykusį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

Nagrinėjamu atveju, Valstybinė darbo inspekcija surašė N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, t.y. pripažino nelaimingą atsitikimą, kurio pasekmėje apdraustasis M. V. mirė, nelaimingu atsitikimu darbe (1 tomas, b.l. 13-16, Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos l. 1-3). Atsakovas (draudikas) Valstybinės darbo inspekcijos 2011-11-22 surašyto N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 neginčija. Tačiau, 2011-12-15 raštu pripažindamas minėtą įvykį nedraudiminiu ir atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, atsakovas nenurodo jokių motyvų, dėl kurių jis neatsižvelgia į Valstybinės darbo inspekcijos 2011-11-22 surašytame akte pateiktas išvadas. Atsakovas savo poziciją grindžia Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-01-02 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodoma, jog „<...> nelaimingo atsitikimo 2011-03-08 tyrimo metu nenustatyta, kad M. V. patyrė traumą atlikdamas jam pavestas darbines funkcijas <...>“, taip pat nurodoma, kad „<...> darytina išvada, kad M. V. nukrito ir susižeidė dėl staigaus sveikatos pablogėjimo <...>“ (1 tomas, b.l. 34-40). Teismas su tokiomis ikiteisminio tyrimo metu padarytomis išvadomis nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie TM Vilniaus skyriui atlikus M. V. mirties priežasties nustatymo tyrimą, 2011-03-17 Specialisto išvadoje Nr. M 382/11 (01) konstatuota, jog M. V. mirė nuo galvos sumušimo, o galvos sumušimas padarytas griuvimo metu atsitrenkiant galva pakaušio sritimi į kietus, bukus paviršius (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 82-88). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius atlikęs papildomą tyrimą, 2011-10-28 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 18-382/11 (01) papildomai konstatavo, kad muštinė žaizda, kurią M. V. patyrė 2011-02-21, su M. V. mirtimi jokio ryšio neturėjo (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 92-94).

Nustatyta, kad liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis 2011-03-08 su kita darbuotoja G. M. V. gulintį ant žemės aptiko apie 16.30 val., liudytoja G. M. apklausoje nurodė, kad ji 2011-03-08 apie 16.45 val. stovėdama prie mašinos išgirdo kaip kažkas nukrito, o atsisukusi ji pamatė ant žemės gulintį M. V., liudytojas V. L. apklausos metu papildomai nurodė, jog M. V. nukrito vilkiko pakrovimo/iškrovimo metu, t.y. darbo metu, liudytojas D. V. nurodė, jog M. V. nukrito dalyvaujant vilkiko pakrovimo darbuose (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 24, 53-54, 57, 59-60, 2 tomas, b.l. 3). Pažymėtina, kad 2005-10-03 įsakymu Nr. V-2A patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 5.4 p. nustatytas UAB „Vakarų metalas“ darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 2 tomas, b.l. 33-34). Taigi, iš minėtų liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, pvz., 2011-03-08 Krovos darbų schemos (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos l. 10), matyti, kad M. V. pirmą kartą nugriuvo tarp 16.30-16.45 val., t.y. darbo metu, atlikdamas savo darbines funkcijas. Iš ikiteisminiame tyrime esančių liudytojų parodymų nustatyta, kad M. V. tą pačią dieną po darbo buvo nugriuvęs dar kartą, po ko liudytojas A. R. su liudytoju A. N. atvedė jį į rūbinę, kur jis dar kartą nugriuvo nuo suolo, po ko apsaugos darbuotojas J. B. apie 19.00 val. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri M. V. išvežė į ligoninę (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 23, 64-65). Iš ikiteisminio metu liudytojų duotų parodymų ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, kad po M. V. pirmojo griuvimo apie 16.30-16.45 val. jam prasidėjo traukuliai, kai kurių liudytojų parodymais jam iš burnos pradėjo veržtis putos, dėl ko liudytojai pamanė, kad M. V. ištiko epilepsijos priepuolis (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 24, 53-54, 59-60, 2 tomas, b.l. 3, Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos l. 14, 17). M. V. dešinės kūno pusės traukulius nustatė ir 19.30 val. į įvykio vietą atvykusi VšĮ Greitosios medicinos pagalbos felčerė D. B. (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 193). Atsakovo nuomone, minėti liudytojų parodymai suponuoja galimą išvadą, jog nuketėjusysis pargriuvo prasidėjus epilepsijos priepuoliui, o liudytojų parodymai, anot kurių, M. V. įvykio dieną (2011-03-08), grįžęs po biuletenio, nuo pat ryto jautėsi nelabai gerai, stipriai prakaitavo, jam drebėjo rankos (G. M., V. L. parodymai)-(Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00528-11, 1 tomas, b.l. 53-54, 59-60), suponuoja galimą išvadą dėl prastos atsakovo sveikatos būklės tą dieną, įrodo, jog M. V. mirties priežastis – galvos sumušimas, patirtas nugriuvus dėl staigaus sveikatos pablogėjimo. Šiais įrodymais atsakovas remiasi įrodinėdamas aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (Draudimo taisyklių 5.1.8 p. ir 5.1.11 p.).

Byloje nagrinėjamų aplinkybių nustatymui buvo reikalingos specialios žinios, todėl atsakovo prašymu, teismas paskyrė pomirtinę dokumentinę teismo ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai Januš Rybalko ir Ramunė Sitienė 2013-01-21 Ekspertizės akto Nr. EKM 14 (97)/13 (01) išvadoje (2 tomas, b.l. 70-78) nurodė, kad 2011-03-16 M. V. lavono tyrimo metu abiejose kaktinėse ir smilkininėse skiltyse, smegenų audinio žievėje nustatytos kraujosruvos vertinamos kaip 2011-03-08 įvykusios galvos traumos pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertė Ramunė Sitienė teismo posėdyje atsakydama į klausimus ar galėjo M. V. griuvimo priežastimi, ko pasekmėje jis patyrė galvos traumą, būti epilepsijos priepuolis, paaiškino, jog tokia galimybė neatmetama, tačiau nurodė, kad tokią prielaidą ekspertai padarė remdamiesi duomenimis, jog M. V. po traumos buvo nustatyti traukuliai. Tuo pačiu ekspertė nurodė, jog traukuliai galėjo būti sąlygoti ir kitokių priežasčių, kaip antai, M. V. kūno traukulius galėjo sukelti ir po patirtos traumos kraujo išsiliejimas kaukolės ertmėje. Paaiškino, kad putos iš burnos galėjo veržtis ir ne tik dėl epilepsijos. Be to, ekspertė nurodė, kad prasidėjus epilepsijos traukuliams sąmonė neprarandama. Ekspertė taip pat paaiškino, kad M. V. nustatytas 25 proc. kraujagyslių nepraeinamumas galėjo atsirasti dėl vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo, susiaurėjimas šiuo atveju yra cirkuliarus, kas reiškia, kad nebuvo pastovios širdies išemijos vainikinėse arterijose, savo ruožtu dažniausiai reikšmingas ir matomas yra 80-90 proc. kraujagyslių susiaurėjimas, kai kraujo trūkumas yra nuolatinis, o šuo atveju yra tik iki 25 proc., tai išemija dėl momentinių susiaurėjimų. Nurodė, kad M. V. nustatyti širdies raumens pakitimai būdingi lėtinei išeminei ligai, bet jei ligos eiga nekomplikuota, tai žmogus prarasti sąmonės negali. Tam, kad sukelti komplikacijas reikia papildomų veiksnių. Paaiškino, jog pagal pirmą ir penktą teismo ekspertizės išvadas komplikacijoms indikacija kilti negalėjo, nes išvadose nurodytos ne papildomos ligos, o tiesiog aprašyta mirusiojo širdies būklė, parodant, kas yra lėtinė išeminė liga. Ekspertė paaiškino, jog ligos istorijoje ekspertai nenustatė jokių ligų, kurios galėjo sąlygoti sąmonės praradimą.

Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą ir jų tarpusavio sąsajumą (CPK 185 str.), teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pagal Draudimo taisyklių 5.1.4 p., 5.1.8 ar 5.1.11 p. pripažinti minėtą įvykį nedraudžiamuoju ir atleisti atsakovą nuo draudimo išmokos išmokėjimo ieškovams, kaip apdraustojo M. V. teisių ir pareigų paveldėtojams. Pažymėtina, kad iš byloje esančių medicinos specialistų išvadų bei liudytojų parodymų darytina išvada, jog M. V. mirtį lėmė būtent trauma (galvos sumušimas), patirta 2011-03-08 tarp 16.30-16.45 val. (pirmojo griuvimo metu), t.y. darbo metu vykdant darbines funkcijas. Tai patvirtina liudytojų parodymai, anot kurių, jog M. V. po nugriuvimo pirmą kartą prasidėjo traukuliai. Nors vėlesnių M. V. griuvimų metu traukuliai M. V. kartojosi, tačiau tai laikytina pirmos traumos pasekmė. Tokia išvada darytina remiantis tuo, jog M. V. nugriuvus ir galva atsitrenkus į kietą buką daiktą, jam kaukolės ertmėje išsiliejo kraujas, kas teismo vertinimu ir sukėlė M. V. kūno traukulius. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, išskyrus galimas prielaidas, patvirtinančių, jog M. V. sirgo epilepsija(CPK 178 str.). To nenustatė ir medicinos darbuotojai bei ekspertai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo medicinos ekspertai savo pateiktose išvadose sveikatos sutrikimų ar ligų, nesusijusių su darbu, kurios galėjo lemti M. V. staigų sveikatos pablogėjimą ir to pasekmėje staigų trumpalaikį sąmonės praradimą (nualpimą), dėl ko jis galėjo nugriūti ir patirti minėtą traumą, kurios pasekmėje jis mirė, nenustatė. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, paties M. V. griuvimo momento nei vienas iš liudytojų asmeniškai nematė. Taigi, pakankamų įrodymų, jog M. V. nugriuvo dėl staigaus sąmonės praradimo (nualpimo), o ne dėl išorinių veiksnių, byloje nėra. Pažymėtina, jog tai, kad medikai neaptiko jokių išorinių M. V. sužalojimų savaime neįrodo, jog nebuvo jokio išorinio poveikio nulėmusio griuvimą, taip pat tai savaime nepatvirtina fakto, jog griuvimas buvo nulemtas ligos, nesusijusios su darbu. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų, kurie neturi specialių medicinos žinių, parodymai, kad M. V. įvykio dieną nuo pat ryto jautėsi negerai, laikytini jų subjektyvia nuomone, pagrįsta prielaidomis, todėl teismas jais nesivadovauja. Tuo pačiu pabrėžtina, kad tie patys liudytojai, kurie pareiškė apie blogą M. V. savijautą įvykio dieną, savo parodymuose pažymėjo ir tai, jog M. V. tą dieną savo sveikata nesiskundė. Taigi, nors tiesioginės M. V. griuvimo, ko pasekmėje jis patyrė mirtiną traumą, priežasties, t.y. veiksnių nulėmusių nelaimingą atsitikimą, nagrinėjamoje byloje nustatyti nėra galimybės, tačiau, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindo konstatuoti, kad M. V. nugriuvo dėl staigaus sveikatos pablogėjimo, sukelto liga (-omis), nesusijusia (-iomis) su darbu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija minėtą įvykį pripažino nelaimingu atsitikimu darbe, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, taip pat įvertinus tai, jog byloje jokių įrodymų paneigiančių tai, kad traumą sukėlė būtent išoriniai veiksniai, taip pat nepateikta, t.y. atsakovui neįvykdžius DĮ 96 str. 6 d. (ankstesnė redakcija DĮ 82 str. 6 d.) nustatytos pareigos, nelaimingas atsitikimas, kurio metu M. V. patyrė mirtiną traumą, Draudimo taisyklių 2.14 p., 4.1 p. ir 4.3 p. pagrindu pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, todėl iš atsakovo priteistina draudimo išmoka.

Pagal Draudimo sutartį, M. V. buvo priskirtas prie III rizikos grupės asmenų (1 tomas, b.l. 51). Draudimo sutarties priede III rizikos grupės asmenys traumos atveju buvo apdrausti maksimaliai 10000,00 Lt sumai, neįgalumo atveju – maksimaliai 20000,00 Lt sumai, mirties atveju nustatyta maksimali 100000,00 lt draudimo išmoka (1 tomas, b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju M. V. dėl 2011-03-08 patirtos traumos 2011-03-16 mirė (Draudimo taisyklių 4.4 p.), ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių sudarančių pagrindą mažinti draudimo išmoką, konstatuotina, kad atsakovui, kaip draudikui kilo pareiga išmokėti maksimalią draudimo išmoką, t.y. 100000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo tenkintinas.

Pagal CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Draudimo taisyklių, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis, 12.8 p. nustatyta, kad draudimo išmoka mokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Draudikas už kiekvieną pavėluotą dieną moka 0,02 proc. delspinigių nuo priskaičiuotos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nagrinėjamu atveju pripažino, jog atsakovas, kaip draudikas, neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų kada atsakovas gavo visą reikiamą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, teismas sprendžia, kad draudimo išmoka turėjo būti išmokėta 2011-12-15, t.y. tą dieną kai atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Esant nurodytoms aplinkybėms, Draudimo taisyklių 12.8 p. numatyti delspinigiai skaičiuotini nuo 2011-12-16. Ieškovai už laikotarpį nuo 2011-12-16 iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2012-03-14 (90 dienų), paskaičiavo atsakovui 1800,00 Lt (100000,00 Lt x 0,0002 x 90) delspinigių. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai prašo priteisti delspinigius už trijų mėnesių terminą iki ieškinio pateikimo dienos, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo nėra praleistas (1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atmestinas. Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovo priteistina 1800,00 Lt delspinigių.

Remiantis CPK 274 str. 1 d., priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidari. Pagal Draudimo taisyklių 2.4 p., naudos gavėju (apdraustuoju) įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal Draudimo sutartį buvo M. V.. Mirus M. V., atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju teisė į draudimo išmoką yra paveldima, teisė į draudimo išmoką perėjo jo paveldėtojams. Iš vieningos teismų sistemos Liteko nustatyta, kad ieškovai, Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-17 priimto sprendimo pagrindu, M. V. palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovų teisė į draudimo išmoką kildinama iš paveldėjimo teisinių santykių. Todėl teismas, nustatydamas ieškovams priteistinų sumų dalis, nagrinėjamu atveju vadovaujasi paveldėjimą pagal įstatymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Vadovaujantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ir 5.13 str., teismas nustato, kad ieškovei D. V. priklauso 2/8 priteisintų sumų dalys, o ieškovams J. T. ir B. V. po 3/8 priteistinų sumų dalis, atitinkamai ieškovei D. V. priteistina 25000,00 Lt draudimo išmokos ir 450,00 lt delspinigių, o ieškovams J. T. ir B. V. priteistina po 37500,00 Lt draudimo išmokos ir 675,00 Lt delspinigių.

Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pažymėtina, jog pagal CK 6.210 str. 2 d., 6 proc. dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nagrinėjamu gi atveju ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl jų reikalavimams taikytina ne CK 6.210 str. 2 d., o CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei D. V. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 25450,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ieškovei J. T. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 38175,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ieškovei B. V. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 38175,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai viso patyrė 14867,74 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3036,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 7) ir 11831,74 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, b.l. 4-8). Remiantis CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Maksimalūs užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą, dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 p. Nors nagrinėjamu atveju ieškovų prašomų priteisti išlaidų už advokato pagalbą dydis ir viršija Rekomendacijų 8 p. nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą, dydžius, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, t.y. sprendžiamų klausimų sudėtingumą, specialių žinių poreikį, procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, į teikiamų atstovavimo paslaugų intensyvumą, vadovaujantis Rekomendacijų 11 p. bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydis nemažintinas, todėl ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 14867,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 134,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, 25000,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų 00 ct) draudimo išmokos, 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 25450,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei J. T., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, 37500,00 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) draudimo išmokos, 675,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 38175,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei B. V., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, 37500,00 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) draudimo išmokos, 675,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 38175,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovams D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), J. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir B. V., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovo UAB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, 14867,74 Lt (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, 134,31 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė