Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė V. K., skolininkės sutuoktinis V. K. bei antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-20154-541/2017 dėl 240,10 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų (v. b. Nr. 0178/17/03026, l. 1-3), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-22385-936/2017 dėl 297,36 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų (v. b. Nr. 0178/17/03093, l. 1-3) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3152-734/2019 dėl 58,32 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų (v. b. Nr. 0178/17/03093, l. 1-3) išieškojimo iš skolininkės V. K. UAB „Legal Balance“ naudai (v. b. Nr. 0178/19/00915, l. 1-3). Pareiškėjas nurodė, kad 2019-10-30 patvarkymu antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 135). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0178/12/00185 esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) – sutuoktinis V. K. (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 96, 104). Suinteresuoto asmens (skolininkės) V. K. vardu registruotino bei realizuotino turto, iš kurio būtų galimas realus susidariusių skolų išieškojimas, nėra realiai nustatyta, skolininkė niekur nedirba ir darbo užmokesčio negauna (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 97-98, 101), tačiau nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis V. K. gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „Precizika Metrology“, turi banko sąskaitas (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 111-113). Antstolis Dainius Šidlauskas 2019-10-08 Turto arešto aktu Nr. S19-48971 areštavo skolininkės sutuoktinio V. K. pinigines lėšas, gaunamas iš UAB „Precizika metrology“ bei pinigines lėšas, esančias V. K. priklausančiose kredito įstaigų sąskaitose (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 117-118). Antstolis D. Šidlauskas, vykdydamas šį skolos išieškojimą iš skolininkės V. K., 2019-10-30 Patvarkymu Nr. S19-52785 pasiūlė kreditoriui (pareiškėjui) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios V. K. gaunamose su darbo santykiais susijusiose pajamose iš UAB „Precizika Metrology“ bei kredito įstaigų sąskaitose, nustatymo (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 135). Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad skolininkė V. K. ir jos sutuoktinis V. K. 2019-11-05 sudarė povedybinę sutartį (v. b. Nr. 0178/12/00185 l. 137-139).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, kad pagal LR CPK 667 straipsnio nuostatas paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, be to, pagal LR CPK 667 straipsnį yra nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai yra daroma ginčo teisenos tvarka (LR CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus, t. y. sudarant turto balansą bei sumokant ir priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs bei nustatant bendro dalytino turto visumą (LR CK 3.118 ir kt.) (LAT 2006-06-21 nutartis Nr. 3K-3-423/2006 m.). Pažymėtina tai, kad LR CK 3.88 str. 2 d. nuostatose yra įtvirtinta prezumpcija, jog visas sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta kitaip. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. taip pat yra numatyta, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas daro išvadą, jog sistemiškai įvertinęs nurodytas materialinės bei procesinės teisės normas, darytina išvada, kad iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis turi teisę areštuoti sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (LR CPK 736 str. 2 d.). LR CK 3.102 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta vedybų arba povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (LR CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. nuostatose yra įtvirtinta, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Iš bylos medžiagos turinio matyti, jog šiuo atveju santuoka tarp skolininkės V. K. ir skolininkės sutuoktinio V. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir teismų sprendimai, kuriais iš skolininkės buvo priteistos piniginės lėšos buvo priimti iki povedybinės sutarties sudarymo, o povedybinė sutartis tarp skolininkės V. K. ir jos sutuoktinio V. K. buvo sudaryta 2019-11-05, t. y. po teismo sprendimų, kuriais iš skolininkės V. K. buvo priteistos skolos. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog antstoliui, išnaudojus visas galimybes skolą išieškoti iš skolininkės V. K. bei neradus realizuojamo turto ar pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš santuokinio turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pats savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo ir sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį, be to, jeigu kitas sutuoktinis davė sutikimą ir prisiėmė prievolę, kurios pagrindu kreditorius vykdo išieškojimą, tai, nepakakus bendrosios jungtinės nuosavybės turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą, todėl susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (LAT 2006-11-14 nutartis Nr. 3K-3-493/2006). Pažymėtina tai, kad šis išaiškinimas nereiškia, jog kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.

Iš šalių sudarytos povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas įgytas iki santuokos įregistravimo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.1. punktas), o turtas įgytas po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.2. punktas). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo ir įregistravimo vedybų sutarčių registre dienos (2 punktas) ; sutuoktiniai susitaria, kad povedybinėje sutartyje išdėstytos nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio rėžimo bus taikomos bet kokiam sutuoktinių turtui. Taip pat susitarta, kad pajamos, gautos atskirai po sutarties sudarymo, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (5.1 punktas) ir povedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos sudarymo, t. y. po 2019-11-05. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių santuokoje įgytas turtas iki 2019-11-05, t. y. iki povedybinės sutarties sudarymo, išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, ir iš jo gali būti išieškoma skolininko skola, tačiau visas kitas turtas, t. y. įgytas jau po šios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2019-11-05 (imtinai), dalį.

Ištyręs bylose esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas šiuo atveju yra tenkintinas tik iš dalies ir nustatytina, jog skolininkei V. K. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. K. turto ir pajamų, įgytų iki 2019-11-05 (imtinai), o likusioje dalyje pareiškimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CK 3.88 str., 3.117 str. 1 d. ; LR CPK 176 str. – 179 str., 667 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti dalinai.

Nustatyti, kad skolininkei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), turto ir pajamų, įgytų iki 2019-11-05 (imtinai).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.