Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės, nepilnamečio J. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės mamos I. B., ieškinį atsakovui E. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo jam įsiskolinimo priteisimo, bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, jog ieškovės I. B. šeima nebuvo įrašytos į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nenustatyta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių skyriuje nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. šeimai buvo vykdoma atvejo vadyba ir teikiamos paslaugos. 2021 m. rugsėjo 2 d. N. J. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motinai buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas). 2022 m. rugpjūčio 17 d. Skyriaus specialistė lankėsi I. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) I. B. su sūnumi gyvena gyvenamojo namo dalyje, kuriuo naudojasi pagal panaudos sutartį. Gyvenamajame name 3 kambariai, virtuvė, vonia ir tualetas. Name visi patogumai, namas šildomas kietu kuru. Namuose labai tvarkinga. J. N. turi savo kambarį. Name yra visi reikalingi vaiko poreikiams skirti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Su vaiko tėvu E. N. nebendrauta, nes gyvena Klaipėdos m., taip ieškinyje nurodė I. B.. 2022 m rugpjūčio 17 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kad apsilankyti E. N. gyvenamojo vietoje. Tačiau jie neapsilankė, nurodydami, kad E. N. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o ieškinyje nurodytu adresu gyvena E. N. tėvai, todėl jie ten nenuvyko. Skyriaus specialistė bendravo su J. N., kuris nurodė, kad su tėvu nebendrauja, nieko apie jį nežino. Atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia, nesidomi juo. Ištyrus šeimos gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į turimą informaciją, taip pat, jog mažametis vaikas gyvena motinos šeimoje, tėvas vaiku nesidomi, išlaikymo neteikia ir niekada neteikė, mano, kad J. N. gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. B. atitinka vaikų interesus. Sutinka su ieškovės pateikta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Skyriaus nuomone, I. B. prašoma išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovė patikslino, jog su atsakovu nepavyko atkurti šeimyninių santykių, nors ir bandė. Vaikas visą laiką gyveno su ja. Į prašomą priteisti sumą vaiko išlaikymą įeina visi vaiko poreikiai, nurodyti ieškinyje bei poreikių lentelėje. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo nei pinigais, nei daiktais, su vaiku nebendrauja. Ji registruota Užimtumo tarnyboje, gaunu socialinę išmoką . Panaudos sutartimi gyvena name nemokamai, nes prižiūri sodybą. Prašo priteisti įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį. Šiai dienai žino, kad atsakovas turto neturi, nėra socialai draustas, nedirbantis.

Atsakovui procesiniai dokumentai bei pranešimas apie posėdžio vietą, laiką ir datą įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (ir neprisijungė per ZOOM programą). Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. N., gimęs(duomenys neskelbtini) yra ieškovės I. B. ir E. N. vaikai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2015 m. gyvena atskirai. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, mama I. B. pagal jos gyvenamąją vietą adresu(duomenys neskelbtini) Atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pasak ieškovės, atsakovas paskutiniu metu gyveno kartu su tėvais jų nuomuojamame būste adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovo gyvenamoji vieta Klaipėdoje nenustatyta, nes jo tėvai neturi duomenų apie sūnaus gyvenamąją vietą. Gyventojų registro duomenuimis, atsakovo deklaruotas adresas: Klaipėdos miesto sav., Lietuva. Pagal SoDra informacinėje sistemoje esančius duomenis matyti, jog atsakovas nedirbantis. Bylos duomenimis taip pat patvirtina, jog atsakovas nuo 2015 m. prie sūnaus išlaikymo neprisideda, jo nelanko, su nepilnamečiu vaiku nebendrauja. Visa išlaikymo našta tenka ieškovei.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikai gyvena šiuo metu ir su kuo jie gyvena, kokia yra vaikų nuomonė su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi.

Iš ieškovės parodymų, Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. išvados Nr. 10SD-, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena su mama, ieškove, adresu(duomenys neskelbtini) su sūnumi gyvena gyvenamojo namo dalyje, kuriuo naudojasi pagal panaudos sutartį. Gyvenamajame name 3 kambariai, virtuvė, vonia ir tualetas. Name visi patogumai, namas šildomas kietu kuru. Namuose labai tvarkinga. J. N. turi savo kambarį. Name yra visi reikalingi vaiko poreikiams skirti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Iš nepilnamečio nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad jis su tėvu nebendrauja, nieko apie jį nežino. Atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia, nesidomi juo. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl vaikų bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Kaip jau buvo nurodyta, nepilnametis nuo 2015 m. gyvena tik su mama. Tėvas su vaiku nebendrauja. Per visą minimą laikotarpį kelis kartus bendarvo su sūnumi. Ieškovė 2017 metais bandė atkurti santykius, gyventi kartu, kad nenutrūktų sūnaus J ir atsakovo E. N. tarpusavio ryšys, bendravimas. Tačiau nepavyko. Ieškovė patvirtino, jog nedraudžia ir nedraus atsakovui bendrauti su vaiku. Tačiau kaip matyti iš bylos, atsakovas yra nusišalinęs nuo jų priežiūros ir auklėjimo, tarp nepilnamečio ir jo tėvo šiuo metu galimai emocinis ryšys yra nutrūkęs. Iš Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog bendarujant nepilnametis sūnus nurodė, jogf tėvas su juo nebendrauja, vaikas apie jį nieko nežino.

Teismas, atžvegdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų ir nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nurodyta ieškovės ieškinyje.

Pažymėtina, kad, atsakovui sustiprinus ryšį su vaiku ar kitaip pasikeitus teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, ši tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu arba teismo tvarka (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atsižvelgia į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Pragyvena iš gaunamų pašalpų ir atsitiktinių darbų bei pramos iš artimųjų. Kaip matyti iš pateiktos pažymos apie šeimos pajamas, ieškovei kiekvieną mėnesį yra mokama 127 Eur išmoka vaikui bei 307 Eur socialinė pašalpa. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad materialiai jai padeda artimieji, mama, sesuo, ji pati sezono metu renka grybus, uogas, uždarbiauja pas vietos ūkininką, atlieka pavežėjos darbą, taip užsidirba apie 300 Eur. Be to, jai padeda sesuo R. G. bei mama D. G., teikdama iš savo ūkio gaunamas daržoves (kurių vertė ne mažiau 100 eurų), be to padeda ir piniginėmis lėšomis, įvairiomis dovanomis vaikui. Tam, kad patenkinti vaiko normalų vystymąsi, vidutinius jo poreikius, t.y. poreikį maistui, higienos prekėms, aprangai, ugdymui, būstui išlaikyti, medicininėms išlaidoms, mokyklinėms reikmėms, laisvalaikiui ir panašiai, per mėnesį ieškovė skiria ne mažiau 500 Eur per mėnesį. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovei vaiko išlaikymui valstybė moka 127 Eur per mėnesį socialinę išmoką, todėl iš atsakovo prašo priteisti atitinkamai mažiau nei reikia teikti per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti sumos. Išlaikymą nepilnamečiui J. N. prašo priteisti kas mėnesį po 186 Eur (500 Eur – 127 Eur = 372 Eur : 2 = 186 Eur).

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, atsakovas šiuo metu gyvena Klaipėdoje ir savo vardu jokio turto neturi, nedirba. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs adresu Klaipėdos r. sav. Iš viešųjų registrų taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas. Nėra duomenų, jog atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių.

Vertinant nepilnamečio sūnaus poreikius, nustatyta, kad sūnus yra 9 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini)mokykloje, 3-čioje klasėje. Iš ieškovės parodymų teisme, jos pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad nepilnamečio būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį skiria apie 500 Eur. Iš mėnesio išlaidų vaiko poreikiams lentelės matyti, jog maistui skiria apie 180 Eur, elektra, šildymas malkomis, dujos – 100 Eur, ugdymo priemonėms - 40 Eur, pramogoms, papildomui ugdymui (ekskursijos, šokių bateliai, žaislai) –apie 30 Eur, higienos reikmenims (šampūnas, dušo želė, muilas, ausų krapštukai, dantų pasta, šepetėlis, kempinė) – apie 30 Eur, rūbams, avalynei – apie 50 Eur; sveikatai, apsilankymui pas gydytojus - apie 40 Eur , t.y. iš viso apie 500 Eur. (Be to, nurodė ir papildomas išlaidas: naudotas paspirtukas - 20 Eur, naudota lova - 40 Eur., striukė žiemai - 35 Eur, komoda rūbams – 79 Eur, naudotas mobilaus ryšio telefonas, striukė pavasariui - 25 Eur).

Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės.

Teismas sprendžia, jog šiuo metu šalių sūnaus būtiniems poreikiams: maistui, aprangai, sveikatai, medicininiams poreikiams, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai apie 500 eurų suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikas taptų pilnavertėmis asmenybėmis, augtų sveikoje bei saugioje aplinkoje išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jų fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti vaikui išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad vaikas nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinas tėvų teiktinas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Sūnaus išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis, nes nėra žinoma atsakovo materialinė padėtis. Tikėtina, jog atsakovas dirba ir uždirba pakankamas pajamas, kad galėtų prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie sūnaus minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti po 186 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamas išlaikymas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ( 2022 m. lapkričio 25 d.) naikintina Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteisti iš atsakovo E. N. materialinį išlaikymą J. N. poreikiams tenkinti po 186 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. už 36 mėnesių laikotarpį: 6696 Eur įsiskolinimo, skaičiuojant per mėnesį po 186 Eur (36 mėn. x 186 Eur = 6 696 Eur ) (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.).

Ieškovės ir atsakovo sūnus gimęs (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog šeima kartu nebegyvena nuo 2015 m. Vaikas nuo šios datos iki ieškinio pateikimo teismui dienos visada gyveno tik su mama, jos išlaikomas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą kas mėnesį. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2015 m. iki ieškinio padavimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 1 d. vaikui būtų teikęs išlaikymą ir kita forma, tai yra pirkęs jam maistą, reikalingus daiktus, rūbus, avalynę, ugdymo priemones, būtų prisidėjęs prie kitų vaiko poreikių tenkinimo.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas nustatė, kad atsakovo sūnui mokėtina išlaikymo suma yra 186 Eur. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkintų mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti prašomą per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną.

Teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo vaiko poreikius iki ieškinio padavimo atitinka ieškovės prašoma suma - 186 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, tai yra iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 6696 Eur (36 mėn. x 186 Eur = 6 696 Eur ). Vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jo mama ieškovė I. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už neturtinį reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) taikant indeksavimą priteistinas 100 Eur žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą); už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį mokama: 50,66 Eur žyminio mokesčio (186 Eur × 12 mėnesių = 2232 Eur × 3 % = 66,96 Eur × 75 % = 50,22 Eur ); 150,66 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą (6696× 3 % = 200,88 Eur × 75 % = 150,66 Eur), iš viso – 301,32 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2022 m. birželio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (8.3.Mr) ATP-C-2022-01333, pagrindu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 12 d. pažymos Nr. APD -2022-10701 matyti, kad valstybės išlaidos byloje už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 280 Eur. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 208 Eur ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. N., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, t.y. vaiko mama I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko J. N., gimusio (duomenys neskelbtini)bendravimo tvarką:

1. E. N. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. N. kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 18 val., su teise sūnų pasiimti su savimi per naktį, jei to pageidautų pats sūnus. Vaiką pasiimti ir grąžinti į/iš jo gyvenamosios vietos;

2. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. N. visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei vaikas pats to nori;

3. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. N. ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ir galimybes, bei susitikimus suderinęs su vaiko mama I. B..

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą J. N., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti po 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki J. N. pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 20 dienos į Šilutės kredito unijos/ LKU kredito unijų grupė esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6696 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ) išlaikymo įsiskolinimą J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 301,32 Eur (tris šimtus vieną eurą 32 ct) bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB Luminor bankas; (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske bank, a/s, Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu), nurodytą sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo E. N. materialinį išlaikymą J. N. poreikiams tenkinti po 186 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Teismas išaiškina, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.