Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-8-1035/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-01-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
II-8-1035/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02240-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Valerij Lauš (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas
Advokatai
Kristijonas Paliutis, Saulius Pikturna
Kategorijos
Skundas Nr. II-8-1035/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02240-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 19.20. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, Deimantei Rutkauskaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. B., jo atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. B. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1744-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, ir jam paskirta 16 Eur bauda. L. B. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 12 d., apie 14.35 val., namo rūsyje (duomenys neskelbtini), kartu su V. (V.) V. ir D. V. savavališkai atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kurią ginčija kitas asmuo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, L. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) kuriame kartu su sutuoktine turi butą. Šiame name V. K. ir J. K. 2018 m. pradžioje nusipirko pirmojo aukšto ir rūsio patalpas, kuriose 2018–2020 m. vykdė statybos darbus. Vykdydami savavališkus statybos darbus rūsio patalpoje ir pastato išorėje, išgriovė jų patalpas ribojančias išorines sienas ir prisijungė patalpas „n-12“, tai pat dalį patalpos „n-18“ (šios aplinkybės yra nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-327-808/2020). Kita patalpa, kurioje buvo atlikti savavališkos statybos darbai, yra bendrojo naudojimo patalpa ties įėjimu į pastato šilumos punktą, kurioje J. K. ir V. K. 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. išgriovė ten buvusias betonines grindis ir iškasė po grindimis apie 60 cm gylio duobę. Šių darbų rezultatai buvo užfiksuoti antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. sausio 18 d. atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Dėl šių atliktų statybos darbų rezultato, t. y. netvarkingo ir pavojingo įėjimo į pastato šilumos punktą, Namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) gavo įpareigojimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus. Bendrija, reaguodama į gautą įpareigojimą „užtikrinti, kad Namo priestato, per kurį patenkama į Namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai“, 2019 m. rugpjūtį priėmė sprendimą „organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkyti priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant į buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis“. Prieš sprendime numatytą darbų pradžią Bendrija kreipėsi į Šedbaro advokatų profesinę bendriją dėl planuojamų atlikti statybos darbų teisėtumo įvertinimo. Šedbaro advokatų profesinė bendrija 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakymu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštus, kuriuose yra pasisakyta dėl V. K. rūsio patalpose atliktų statybos darbų vertinimo kaip paprastojo remonto statybos darbų, ir tų raštų pagrindu apibendrino statybų valstybinės priežiūros institucijos poziciją dėl bendrijos planuojamų atlikti statybos darbų statybos darbų rūšies ir tiems darbams atlikti reikalingų dokumentų. Vykdydamas Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. priimtą sprendimą, Pareiškėjas kartu su kitais bendrijos nariais ir namo gyventojais atstatė V. K. ir J. K. 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. savavališkai sunaikinta grindų dangą pastato bendrojo naudojimo rūsio patalpoje. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjo teisę turėti atstovą administracinio nusižengimo byloje, byla buvo išnagrinėta formaliai, akivaizdžiai siekiant nubausti Pareiškėją, o ne objektyviai įvertinti jo atliktus veiksmus. Skundžiamame nutarime nėra paminėtos esminės aplinkybės, pavyzdžiui, kad Pareiškėjo atlikti statybos darbai yra V. K. toje pačioje patalpoje atliktų statybos darbų padarinių šalinimas ir jie atlikti vykdant Bendrijos sprendimą, priimtą vykdant savivaldybės administracijos nurodymą ir kt. Bendrija atitinkamus sprendimus priėmė turėdama tam tiek Civiliniame kodekse, tiek Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek Bendrijos įstatuose nustatytus įgaliojimus ir vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įpareigojimą „užtikrinti, kad Namo priestato, per kurį patenkama į Namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai“. Pagal įstatyme ir įstatuose nustatytą kompetenciją Bendrija turi kompetenciją priimti tokius sprendimus, nes tai yra namo bendrojo naudojimo patalpose ir joks teismas nėra panaikinęs ar pripažinęs neteisėtu Bendrijos sprendimo. Pareiškėjo nuomone, vyksta Vilniaus miesto 2 policijos komisariato neteisėtas bendradarbiavimas su V. K..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariatas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti pilnai, t. y. tyrėjas, priimdamas nutarimą, teisėtai ir pagrįstai įvertino surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu medžiagos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje L. B. palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad V. K. dalyvauja visuose Bendrijos susirinkimuose ir žino nutarimus, balsuoja. Po visų šių sprendimų V. K. juos arba Bendriją atskirai paduoda į teismą. Tai trukdo Bendrijai tvarkyti su Namu susijusius klausimus ir kt. Jaučiasi V. K. suinteresuotumas. Konfliktas kilo, nes šis žmogus, nesitardamas su Bendrija, užgrobė patalpas. Anksčiau Bylai aktuali patalpa buvo išbetonuota ir buvo įėjimas į šilumos punktą. Ten niekas nevaikšto, patekimas yra aptarnaujančiam personalui. Esmė ta, kad V. K. rūsyje gilinosi grindis ir bendro naudojimo patalpose savavališkai pakeitė duris, išdaužė betoną. Kai darbininkai pradėjo dirbti ir daužyti betoną, atvažiavo policija, kuri nieko neišsprendė. V. K. išgriovė grindis visoje patalpoje. Kai nebeliko betonuotų grindų, buvo betonas ir žemė. Visos betoninės grindys buvo pašalintos. Kai policija nepriėmė jokio sprendimo, jie V. K. daug kartų sakė sutvarkyti, tačiau pastarajam visiškai tai nerūpėjo. Vienas iš Bendrijos susirinkime spręstų klausimų buvo sutvarkyti priestatą ir įėjimą į šilumos punktą. Tai buvo nuspręsta daryti savo jėgomis. Tame susirinkime dalyvavo V. K., kuris savo nuomonės susirinkime neišreiškė. Nežino, ar buvo skųstas Bendrijos nutarimas. 2020 m. sausio 12 d. susiorganizavo ir savo medžiagomis padarė betonines grindis. Buvo būtina atlikti tuos veiksmus, kadangi juos spaudė savivaldybė ir įpareigojo sutvarkyti grindis, kadangi galėjo pratekėti vanduo. Jie V. K. siūlė pačiam atstatyti grindis, taip pat buvo kreiptasi į Statybos inspekciją. Atlikdamas tuos darbus, už kuriuos jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, jis žinojo advokatų kontoros išvadą ir nematė savęs kaip pažeidėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini). Ji yra patalpų bendrasavininkė ir ji išnuomojo jas įmonei, kurios vadovė yra. Geltonai pažymėta patalpa yra bendro naudojimo patalpa (apžiūrimas 1 t., b. l. 9). UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo patalpas su dviem įėjimais. Vienas įėjimas iš (duomenys neskelbtini), kitas – iš kiemo pusės. Iš bendrų patalpų buvo įėjimas į (duomenys neskelbtini) patalpas. Iš vidinio įėjimo ir (duomenys neskelbtini) durys buvo metalinės. Negali atsiminti, kaip buvo rakinamos durys. Ji negali atsiminti, iš kurios pusės buvo įdėta spyna. Ji tose patalpose buvo tuomet, kai ruošiesi jas įsigyti. Lauko įėjimas, kaip iki šiol, buvo rakinamas ir uždaromas. Negali pasakyti, ar ji gavo raktą, kai įsigijo patalpas. Matyt, kai įsigijo patalpas, savininkas atidavė visus raktus ir pasakė, kur kreiptis, kad gautų kitus raktus. Šiais klausimais užsiėmė jos vyras. Vyras asmeniškai per tuos įėjimus ėjo tuomet, kai ji apžiūrėjo patalpas prieš jas įsigyjant. Sutarties sudarymo dieną ji tose patalpose nebuvo. Ji turi vyrą, kuris jai padeda ir rūpinasi statybiniais klausimais. Negali pasakyti, kodėl nuomojamų patalpų perdavimo priėmimo akte (2 t., b. l. 53) fiksuojamos vienos įėjimo durys. Negali pasakyti, kas rengė tą aktą. Negali pasakyti, koks buvo grindų lygis, nes jos vyras prižiūrėjo statybas. (duomenys neskelbtini) patalpoje laiptukai yra išlikę, kad išeitume per duris į bendrąsias patalpas. Ji neprižiūrėjo, todėl negali atsakyti į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šios patalpos įgilinimą. Ji sudarinėjo sutartis su rangovais. Negali atsakyti, ar šių sutarčių pagrindu buvo atliekami įgilinamo darbai (duomenys neskelbtini) patalpoje. Sąskaitas, kurias pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Sprendimą apmokėti sąskaitas priėmė vadovė, bendradarbiaudama su advokatais. Jai teko girdėti iš vyro apie užlietas (duomenys neskelbtini) patalpas. 2018 m. rugsėjo 26 d. tose patalpose, kadangi reikėjo išlyginti grindis ir lieti betoną, kažkokie darbai buvo daromi. Negali pasakyti, ar tų darbų atlikimo metu buvo prakirsti vamzdžiai ir užlietos patalpos. Jai žinomos aplinkybės dėl prastovų. Neatsimena, dėl kokių priežasčių buvo prastovos. Visos prastovos buvo susijusios su statybos darbais, kai kažkas negalėjo atlikti veiksmų dėl kažkokių aplinkybių, kurios buvo nenumatytos. Negali atsakyti, ar 2018 m. rugsėjo 26 d. darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“. Jai yra žinomas kapitalinio remonto projektas, pritaikytas neįgaliesiems. Negali atsakyti, ar šis projektas apėmė statybos darbus, susijusius su ginčo patalpa. Negali atsakyti, ar pagal šį projektą surašyta 2019 m. balandžio deklaracija. Šiai dienai bendro naudojimo patalpų statusas nepasikeitęs. Ji į (duomenys neskelbtini) patalpą gali įeiti iš lauko. Statybos darbų žurnalą pildė statybos darbų vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdyti rangovai ginčo patalpoje neišgriovė grindų ir po jomis nesikasė. Nežino, ar buvo atlikti tokie darbai. Įsigijus patalpas, reikėjo daryti remontą, kad patapos būtų pritaikytos komercinei veiklai. Neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) patalpų aukštis buvo pakankamas vykdyti komercinei veiklai. Ji, pasirašydama sutartis, bendrauja su rangovais. Ji nežino nieko, kas buvo atliekama su statybos darbais. Kameros buvo įrengtos tam, kad apsaugotų duris. Negali pasakyti, kada buvo pastatytos durys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ten įvykdė visus remonto darbus. Negali pasakyti asmens vardo ir pavardės, kuris įrengė kameras. Kamerų duomenų tvarkytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kameros priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie samdo įmonėje žmogų, kuris išima duomenis. Dabar negali pasakyti vardo žmogaus, kuris išima duomenis. Tai ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis žmogus. Ji pati atsidariusi kompiuterį negali pažiūrėti įrašų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašus saugo pagal savo asmens duomenų politiką. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens duomenų politika yra kažkur saugoma. Jai žinoma aplinkybė, kad rangovė „(duomenys neskelbtini)“ jiems pateikė pretenziją. Ji po nuomos sutarties sudarymo nebuvo rūsio patalpose. Jų pasamdyti rangovai patekdavo į patalpas per vieną ar kitą įėjimą. Ji pati rangovams raktų nedavė. Jie išsinuomojo tas patalpas su mintimi, kad jas suremontuos ir toliau tęs veiklą. Kaimynams labiausiai trukdo, kad tai yra (duomenys neskelbtini) prekių parduotuvė. Jie pasakė, kad darys viską, jog įmonės čia nebūtų. Buvo sukurta ne viena prezentacija apie įmonės veiklą ir apie V. K., kurią R. B. rodė visiems kaimynams. Darbininkai į (duomenys neskelbtini) patalpas turėdavo įeiti per kitą įėjimą, nes yra patogiau. Vyko konfliktas – milijonas skundų visoms įmanomoms instancijoms, yra kaltinama visais nebūtais dalykais. Kadangi jų samdyti darbininkai lipdavo tais laiptukais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė įėjimą iš (duomenys neskelbtini). Laipteliai buvo visą laiką. Negali pasakyti, kada (duomenys neskelbtini) patalpoje buvo įrengti laipteliai. Negali pasakyti, kelių pakopų yra laipteliai. Ji dėl šių patalpų bendravo su K. P.. Jie rengė projektą tose patalpose ir pagal tuos duomenis, kuriuos jie įsigijo. Ji konkrečiai teismui negali nurodyti atskiro pokalbio su K. P. dėl (duomenys neskelbtini) patalpos. Ji nepretendavo į ginčo patalpą. Kaimynai minėjo, kad prieš juos R. B. sukūrė prezentaciją. Neįvardins kaimynų, nes ji jų nepažįsta.

Po liudytojos apklausos skundą padavęs asmuo L. B. paaiškino, kad 2020 m. sausio 12 d. (iki pradedant darbus) grindyse buvo duobė, didžiausias tarpas nuo laiptelio. Nuo apatinio laiptelio buvo 50 cm. Jie užpylė tiek medžiagų, kiek turėjo. Jie būtų atstatę grindis į reikiamą lygį. Jie neatstatė iki grindų to lygio, nes jų medžiagos baigėsi. Jie paliko tarpą, nes nenorėjo liesti jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) durų. Jis neatsimena, kodėl nuo paskutinio laiptelio iki išbetonuoto grindų lygio yra 8 cm.

Teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad rūsio patalpos (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir jo žmonai bendrąja jungtine nuosavybės teise. Patalpos išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės vienintelė savininkė ir akcininkė yra J. K. – jo sutuoktinė. Faktinės aplinkybės yra tokios, kad tai yra vienas iš įėjimų į patalpas, viena darbuotoja negalėjo išeiti iš patalpų. Buvo pirmadienis, ankstyvas rytas. Atvažiavęs atėjo per lauko įėjimą ir pamatė, kad yra išbetonuota. Buvo pakeltas betonas apie 5 cm. Dėl šios priežasties nebuvo galima atidaryti durų. Nors durys iki to momento buvo naudojamos. Tai durys, kurios yra iš jų patalpų į bendro naudojimo patalpas, pro kurias galima patekti į lauką arba į šilumos punktą. Iš pradžių durys buvo metalinės su sklastimi, kurios atsidarė į išorę – bendrą patalpą, po to jos buvo pakeistos kitomis durimis, taip pat atsidarančiomis į išorę. Dėl durų aukščio negali atsakyti, mano jos yra vienodos. Buvo įmontuotos durys pagal buvusias senąsias. Šiuo metu iš patalpų išeiti negalima, nes durys neatsidaro, jos prasiveria apie 5 cm ir nuo esančio trukdžio apačioje, t. y. dėl betono, kuris buvo išbetonuotas, jos daugiau neatsidaro. Nuo buvusio durų lygio yra išbetonuota 5 cm. 5 cm betono sluoksnis buvo užbetonuotas ant senų grindų. Apie grindų pagilinimo aplinkybes jis nieko nežino. Pas juos buvo konfliktas su gyventojais, vienu metu dirbo trys brigados: „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) darbininkai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomi darbuotojai, kurie tuo metu dirbo jiems priklausančiose patalpose. Būdavo labai daug skundų iš namo gyventojų. Negali pasakyti, kuri įstaiga ir ką darė toje bendroje patalpoje. Kai jų dabartinės durys buvo įstatytos, viskas buvo išbetonuota ir viskas funkcionavo puikiai. Administruojanti įmonė nėra pateikusi jokių nusiskundimų nei Bendrijos pirmininkams, nei policijai, kad negalėtų patekti į šilumos punktą ir pan. Jiems taip pat viskas gerai, naudojasi tomis durimis. Viskas funkcionavo iki 2020 m. sausio 12 d., kai trys žmonės užbetonavo tam tikrą betono sluoksnį. Tie asmenys gali būti tose patalpose, bet jie niekada jomis nesinaudojo. Pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi jis negalėjo atidaryti durų, paskambino į policija, kad būtų užfiksuotas faktas. Parašė laišką administruojančiai įmonei ir Bendrijos pirmininkei. Gavo atsakymą iš pirmininkės, kad juos ragina atstatyti grindis. Jis nieko neiškasė. 2019 m. sausio mėn. pradžioje tam tikri gyventojai buvo pateikę raštą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame prašoma nieko nedaryti be jų žinios, nes bus įsteigta nauja bendrija. Iki tų pačių metų sausio 12 d. jie naudojosi tomis patalpomis. Nenaudojo kaip pagrindinių durų, tačiau turi teisę jomis naudotis. Yra du įėjimai, yra privažiavimo kelias iki pagrindinio įėjimo. Kartais jis būna užstatytas, tai galima naudotis ir kitu įėjimu. Dėl fizinio asmens veiklos pritaikymo išnuomotoms patalpoms aplinkybių pasakyti negali. Patalpas įsigijo 2018 m. kovo mėn. Po mėnesio sulaukė pirmų skundų iš gyventojų. „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė atsinešė planus, parodė senąjį planą, pagal kurį nuėjo į bendrąsias patalpas. Buvo du įėjimai, t. y. į jo patalpas ir į šilumos punktą. Senuose brėžiniuose pastebėjo, kad nebuvo nurodytų durų į šilumos punktą. Registrų centro išimtame plane nebuvo šilumos punkto (1 t., b. l. 9). Nėra pavaizduota nei šilumos punkto durų, nei laiptų link šilumos punkto, kurie yra žemiau prie priestato. Tačiau tuo metu buvo ir durys, ir laiptai. Jam paklausus vadybininkės, kodėl nėra pažymėtos nei durys, nei laiptai, ji atsakė, kad tai nėra svarbu, nes tai rūsys ir bendros patalpos. Paminėjo, kad šios paslaugos yra brangios, o namo gyventojai nenori samdyti matininko, kad visa tai atliktų. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus, užsakė matininkus ir jie atliko fiksacijas realiu laiku. Jie viską įregistravo Registrų centre pagal naujausias taisykles su visais išėjimais, taip kaip turi būti. Pagal Registrų centro matavimo įstatymą, visos patalpos yra vaizduojamos su išėjimu. Einant pro rūsio įėjimą, jų nuosavybė prasideda nuo jų durų į jiems priklausančias patalpas. Į bendras patalpas jie nepretenduoja, jiems jos nėra aktualios. Jis dalyvavo Bendrijos visuotiniame susirinkime, kuriame tarp kitų klausimų buvo ir klausimai, su kuriais žmonės nėra supažindinami per 14 d. prieš susirinkimą. Vienas klausimas buvo, ar įpareigoti V. K. užbetonuoti jo savavališkai atkastas grindis ir atstatyti jas į buvusią padėtį. Tikslaus klausimo nepamena. Nebuvo jokių duomenų koks aukštis ir pan. Teko bendrauti su Statybos inspekcija, remiantis teisės aktais yra nurodomi aukščiai, Registrų centras reglamentuoja visas statybos nuostatas. Tame laiko tarpe iki kol durys atsidarė, jie buvo pasiruošę išsiklijuoti plyteles. Daugiau kažko pridėti nebuvo įmanoma. Buvo pasiruošę sutvarkyti, kad priėjimas būtų gražesnis ir patogesnis. Buvęs patalpų savininkas, iš kurio pirko šias patalpas, galėjo naudotis tomis patalpomis. Buvęs patalpų savininkas jam perdavė raktą. Jeigu neklysta, priestato durų raktą gavo iš „(duomenys neskelbtini)“. Sena spyna buvo tyčia pakeista. To rakto jam nebedavė, todėl išsikvietė antstolį. Buvo užkabinta nauja spyna, raktai buvo perduoti „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau turėjo raktus tie, kam jų reikėjo. Kai jie nusipirko patalpas, buvo pasakyta, kad yra du išėjimai. Kokiomis aplinkybėmis tas išėjimas buvo sukurtas, jis negali atsakyti. Jie traktavo, kad tai yra dar viena galimybė iš savo patalpų išeiti per dar vieną išėjimą. Jis nežino, kas įgilino rūsio grindis. Su antstolio protokolu buvo susipažinęs. Ten filmuojamos jo rūsio patalpos iš vidaus. Primins, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo atliekama daug darbų. Kas ten ką darė, jis nežino. Jis tuo išėjimu nesinaudojo taip dažnai, kad galėtų pastebėti ar su jomis buvo kažkas daryta. Duris į (duomenys neskelbtini) patalpą pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomi darbininkai, bet buvo klausimas prieš dedant duris ar jas dėti, ar laukti kol jas kažkas sutvarkys. Rodytos nuotraukos (1 t., b. l. 97) buvo spalio mėnesio, 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesį jis nežino kas ką darė. Kai darbininkai įdėjo duris pagal tuo metu buvusį aukštį, jos atsidarė. Vėliau darbai buvo sustabdyti, nesilankė apie pusę metų. Nuo 2019 m. spalio mėn. tomis durimis naudojosi nuomininkai, jokių priekaištų neturėjo. Apie durų neatsidarymą buvo informuotas 2020 m. sausio 13 d. Negali pasakyti, kokie darbuotojai atliko durų keitimo darbus. Jam yra žinoma, kad buvo pildomas statybos darbų žurnalas, nes buvo šalinama avarinė būklė patalpose. Buvo parengtas projektas, pagal kurį yra reikalavimas pildyti šį žurnalą. Bet kiek supranta, keičiant tiek langus ar duris, joks žurnalas nėra pildomas. Asmenų L. ir R. jis nežino. Dabartinės durys ir spynos patalpose yra keletą kartų keistos. Bendroje patalpoje ant sienos yra domofoninė kamera, kuri veikia pagal judesį. Šią kamerą įrengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomas darbuotojas. Kamera yra nukreipta į duris. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą įrengti kamerą ir kada ji buvo įrengta. Nežino, kas saugo kamerų įrašus. 2020 m. sausio 12 d. įrašo jis neturėjo. Jis pasakė sutuoktinei, kad reikalingas vaizdo įrašas. Sutuoktinė kreipėsi į vadybininką, kuris atrado kas įrengė kamerą ir pas ką saugomi įrašai. Įmonė, kuri statė, pateikė vaizdo įrašo atkarpą, kurią išsiuntė policijai. Vadybininkas vardu P., pavardės nepamena. Vaizdo įrašą jis pateikė. Su juo pasidalino tos atkarpos nuoroda per „Google Drive“, kad galėtų nusiųsti už tai atsakingam policijos atstovui. Jų patalpos, kurios išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo užliejamos beveik metus. Patalpos buvo užliejamos, nes jų patalpose yra kanalizacijos stovas, į kurį buvo blogai įmontuotas kanalizacijos trišakis. Patalpos nebuvo užliejamos iš ginčo patalpų. Šilumos punkte buvo maža drenažinė duobė, kuri neatitiko tam tikrų reikalavimų. Dėl susikaupusio vandens ir jų patalpų užliejimo, 2019 m. sausio mėn. jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos būtų skyriaus direktorių dėl keturių punktų. Vienas iš punktų buvo, kad drenažinė duobė neatitinka reikalavimų. Vanduo į patalpas patekdavo per sienas. Užlietos patalpos buvo tik tada, kai jis parašė skundą, ir galbūt šių metų rugsėjį. 2018 m. lapkritį vyko daug skirtingų darbų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomi „(duomenys neskelbtini)“ projektai darė šildymo sistemos avarinės būklės šalinimą. Vieną dieną atvykus darbuotojams į šilumos punktą, jie rado šilumos punkto patalpas apsemtas vandens. Skundo pateikimo metu nepamena kokios buvo grindys. Į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi tik po to, kai negavo atsakymo iš „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į Pareiškėjo (tiksliau, jo atstovo) skundo turinį, prie skundo pridėtą medžiagą, taip pat viso teisminio skundo nagrinėjimo metu teikiamus papildomus duomenis, kurie, viena vertus, tepadėjo teismui konstatuoti, kad tarp Pareiškėjo, kitų Namo gyventojų (iš vienos pusės) ir V. K., J. K., jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iš kitos pusės) yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl Namo rūsio patalpų, kita vertus, iš dalies apsunkino šios konkrečios bylos nagrinėjimą, kadangi buvo iš esmės prašoma teismo įvertinti visų kitų tarp minėtų asmenų ginčų pobūdį, nusprendžiant, kas iš tikrųjų šioje bendroje situacijoje yra teisūs, o kas – ne. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos nagrinėjimo ribas, neturi kompetencijos pasisakyti dėl Pareiškėjo atstovo nurodytų kitų civilinių ginčų, kurie sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka, kaip ir dėl kitų administracinių nusižengimo bylų, iškeltų ir nagrinėjamų vienos iš konfliktuojančių pusių iniciatyva. Dėl šios priežasties teismas taip pat šioje byloje nepasisako dėl kitų Vilniaus miesto 2 policijos komisariato priimtų procesinių sprendimų, kurie išsamiai nurodyti Pareiškėjo skunde, (ne)pagrįstumo. Pastebėtina, kad Pareiškėjo atstovo akcentuojamos aplinkybės, iš kurių atstovas daro išvadas dėl komisariato pareigūnų galimo neteisėto suinteresuotumo, o būtent, jog komisariato pareigūnai panašiose situacijose priima visiškai skirtingus procesinius sprendimus (pasak atstovo, palankius K. ir nepalankius Namo gyventojams), neturi teisinės reikšmės teismui nagrinėjant šią bylą, kadangi visi kiti komisariato pareigūnų priimami procesiniai sprendimai taip pat gali būti ir yra revizuojami įstatymų nustatyta tvarka, skundžiant juos teismui.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl skundžiamame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad Pareiškėjas kartu su kitais namo gyventojais atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose. Turima omeny patalpas, į kurias patenkama iš lauko (kiemo) pusės ir kurios veda į K. priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) bei į šilumos punktą. Namo rūsio patalpų plane šios patalpos pažymėtos geltona spalva (1 t., b. l. 9).

Iš teismui pateiktų skundo priedų ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad dar 2018 m. spalio 3 d. ginčo patalpų grindų lygis buvo ties durų į šilumos punktą slenksčiu ir durų į (duomenys neskelbtini) patalpą slenksčiu (2 t., b. l. 157, 159, 160). Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų šių durų (šilumos punkto ir (duomenys neskelbtini) patalpų) slenksčiai (apatinė dalis) buvo iš esmės tame pačiame lygyje. Tačiau jau 2019 m. sausio 23 d. antstolio D. Kisieliaus buvo užfiksuota, kad ginčo patalpose grindys yra įgilintos (1 t., b. l. 16, 23, 24, 69 (vaizdo įrašas)). Be to, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad, ginčo patalpoje įgilinus grindis, buvo pakeistos durys į (duomenys neskelbtini) patalpą. Naujų durų slenkstis nebesutampa su šilumos punkto durų slenksčiu ir yra žymiai žemesnis. Dėl šios priežasties teismas kritiškai vertina liudytojo V. K. parodymus, kad naujos durys į (duomenys neskelbtini) patalpą buvo analogiškos senoms durims. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šio grindų įgilinimo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kaltinant V. K., kad jis 2018 m. gruodžio 17 d. savavališkai iškasė grindis apie 60 cm gylio, dėl ko praėjimas į šilumos punktą tapo pavojingas administruojančios pastatą įmonės darbuotojams, kurie prižiūri šilumos punktą. Pastebėtina, kad nagrinėjamai byla nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kas įgilino grindis ginčo patalpoje. Svarbesnis yra pats faktas, kad grindys buvo įgilintos. Aplinkybė dėl durų pakeitimo taip pat yra svarbi, nes ji padeda teismui daryti pagrįstą prielaidą, kad grindų įgilinimo priežastimi galėjo būti ketinimas, keičiant duris į (duomenys neskelbtini) patalpas, pažeminti slenksčio lygį. Be to, ši aplinkybė nagrinėjamai bylai svarbi tuo, kad V. K. pareiškimas, kuriuo pagrindu buvo surašytas protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas, yra motyvuojamas būtent tuo, kad, Pareiškėjui su kitais asmenimis atliktus grindų betonavimo darbus, nebegalima atidaryti minėtų (teismo pastaba – pakeistų) durų. Taigi, V. K. pareiškimo pagrindu tapo faktinė situacija, kai kažkam įgilinus ginčo patalpos grindis ir pakeitus (duomenys neskelbtini) patalpos duris (minėta, kad durys buvo pakeistos jų slenkstį padarant žemiau buvusio grindų lygio), Pareiškėjas kartu su kitais namo gyventojais tiesiog beveik (nes realiai grindų lygis net nebuvo atstatytas, neužteko medžiagų) atstatė iki buvusio grindų lygio. Pagrindinis klausimas yra tas, ar šiuo atveju Pareiškėjo veiksmai laikytini administraciniu nusižengimu.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teismui sprendžiant dėl Pareiškėjo veiksmuose tyčios buvimo, svarbu paminėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. raštą dėl būtinų priemonių nesiėmimo Namo techninei būklei gerinti (1 t., b. l. 29–31). Šis raštas adresuotas Bendrijai, jame, akcentuojant Bendrijos pirmininkei pagal teisės aktus tenkančią atsakomybę, nurodytas įpareigojimas pateikti išsamią informaciją apie numatytas ar numatomas priemones Namo techninei būklei gerinti. Namo savininkai 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime, svarstant klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus rašte nustatyto įpareigojimo – sutvarkyti įėjimą į Namo šilumos punktą, balsų dauguma nutarė organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui, sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis (1 t., b. l. 32–33, protokolo 6.1 punktas). Kaip matyti, besiruošdama įgyvendinti šį nutarimą, Bendrija kreipėsi į Šedbaro advokatų profesinę bendriją su paklausimu dėl Bendrijos teisės atlikti šiuos statybos darbus ir gavo atsakymą, kuris, be kita ko, grindžiamas ne tik susiklosčiusia faktine situacija (ginčo patalpų įgijimo faktu), bet ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštais, taip pat teisės aktų nuostatų analize, kad Bendrija privalo vykdyti įpareigojimą – sutvarkyti įėjimą į Namo šilumos punktą (1 t., b. l. 43–45). Būtent vykdant Bendrijos nutarimą Pareiškėjas kartu su kitais Namo gyventojais atliko skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Bendrijos nutarimas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir laikytinas vykdytinu. Todėl Pareiškėjo veiksmai, nurodyti skundžiamame nutarime, buvo atlikti ne sąmoningai ignoruojant įstatyme nustatytą tvarką, taip pakenkiant K., o priešingai, t. y. vykdant Bendrijos narių valią, išreikštą susirinkime, vykdyti savivaldybės Bendrijai nustatytą įpareigojimą. Toks veikimas negali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tarp K. ir kitų Namo gyventojų tiesiog kilo ne vienas civilinis ginčas, kurie gali būti ir yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl papildomai šį ginčą (jo dalį) spręsti administracinės teisės priemonėmis nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Kadangi Pareiškėjo skundas yra patenkintas, nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos iš Pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1744-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną dėl L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, nutraukti.

Atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš