Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams Z. M. ir O. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, R. G. dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo šalys turi nuosavybės teisę į du skirtingus, bet gretimai esančius žemės sklypus.

Ieškovui S. K. priklauso 0,0834 ha žemės sklypas, esantis Šakių g. 18, Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 33).

Atsakovams Z. M. ir O. M. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 16, Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87).

Ieškovas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsniu ir LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, prašo panaikinti atsakovo Z. M. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 16, Šiaulių mieste, atliktus kadastrinius matavimus, pažymėtus 1995-03-10 namų valdos žemės sklypo ribų plane.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. P. N. turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Registravimas pagal savo prigimtį yra administracinė veikla, todėl ginčai, susiję su kadastro ir registro duomenų ginčijimu, teismingi administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. Šių dviejų ribų nustatymo būdų tarpusavio santykis reguliuojamas CK 4.45 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Egzistuojant šioms aplinkybėms, savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti, kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą nustatant sklypo ribas. Jis gali administracine tvarka ginčyti registro duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti administracinį teisminį procesą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo sprendimas administracine tvarka ir procedūra nepaneigia žemės sklypo savininko teisės civiline tvarka kreiptis su ieškiniu gretimo sklypo savininkui pagal CK 4.45 straipsnį. Jei asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu pagal CK 4.45 straipsnį išspręsti nesutarimą dėl žemės sklypų ribos, tai teismas turi šį klausimą spręsti.

Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis nustato kriterijus, pagal kuriuos yra nustatoma žemės sklypo riba. Šioje teisės normoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Ieškovo teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad 1987-11-23 Šiaulių miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 287 ieškovui S. K. individualiojo namo statybai paskirtas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 18 (1 t., b. l. 69). Šiaulių miesto valdybos 1993-12-13 potvarkiu Nr. 663 „Dėl privačių žemės valdų pardavimo“ ieškovui S. K. leista įsigyti 834 kv. m. žemės sklypą (1 t., b. l. 18-19). Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 18 (834 kv. m.) pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 1993-12-16 ir įregistruota Šiaulių m. žemėtvarkos tarnyboje (1 t., b. l. 20). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad minėtas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų nustatymo data 1993-12-09. 1993 m. nupirkto žemės sklypo plano ieškovas teismui nepateikė. Tokio plano neturi nei Žemėtvarkos skyrius, nei Valstybės įmonė Registrų centras.

Ieškovas remiasi 1987 metais sudarytu situacijos planu (1 t., b. l. 16), kuriame nurodoma žalieji plotai dešinėje ir kairėje sklypo (duomenys neskelbtini) 18 pusėje, ir teigia, kad jam buvo parduotas 0,0600 ha žemės sklypas ir jo dešinėje pusėje esantis žaliasis plotas. Nurodo, kad iš žemės sklypo įkainojimo akto (1 t., b. l. 21) matyti, kad 6 arus viršijančio sklypo plotas yra 2,34 aro ir yra artimesnis sklypo dešinėje pusėje esančios žaliosios zonos plotui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus atsirado valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (1 t., b. l. 14, 61). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriuje saugomose sklypų (duomenys neskelbtini) 16 ir 18 bylose yra situacijos schemos. Sklypui (duomenys neskelbtini) 18 schema sudaryta 1993-06-26 (1 t., b. l. 7); sklypui (duomenys neskelbtini) 16 situacijos schema sudaryta 1995-03-10 (1 t., b. l. 62), kuriose pagal Šiaulių miesto vietinės koordinačių sistemos taškus matyti, kad taškų 1 ir 4 koordinatės X ir Y abiejų sklypų schemose sutampa. Šie situacijos planai yra ir VĮ Registrų centras Šiaulių filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylose, kurių šviesokopijos yra prijungtos prie nagrinėjamos bylos.

Taip einančią sklypų (duomenys neskelbtini) 18 ir 16 ribą patvirtina ir kiti įrodymai.

1988 metais sudarytame sklypo tvarkymo plane nurodoma, kad sklypo (duomenys neskelbtini) 18 kairėje pusėje yra suformuotas žalias plotas (1 t., b. l. 71). 1991-12-27 statinių išdėstymo plane pavaizduota, kad žemės sklypas, kurį nuosavybės teise valdo ieškovas, iš kairės pusės ribojasi su 320 kv. m. žalia juosta (1 t., b. l. 67), o (duomenys neskelbtini) 18 gyvenamojo namo techniniame pase nurodoma, kad naudojama 920 kv. m. žemės, iš kurių 320 kv. m. sudaro „kita žemė“ ( 1 t., b. l. 68).

Liudytojas V. K. nurodė, kad jis vadovavo žemėtvarkos skyriui, vykdė savivaldybės sprendimus, žino, kad valstybinė žemė buvo parduodama pagal inventorinėje byloje esančius duomenis ir vadovaujantis šiais duomenimis žalia juosta buvo kairėje sklypo (duomenys neskelbtini) 18 pusėje; (duomenys neskelbtini) 16 sklypui buvo skirta 6 arai žemės, tiek ir buvo nupirkta; sklypui Šakių g. 18 buvo skirta 6 arai, o nupirkta 8,34 arai.

Liudytojas A. N. nurodė, kad yra matininkas, geodezininkas. Paaiškino, kad sudarant žemės sklypų planus, juos su savininkais derindavo žemėtvarkos skyrius, po to žemės sklypai buvo išsiperkami. (duomenys neskelbtini) 18 sklypo kairėje pusėje buvo žalias plotas, kuris buvo išpirktas, o dešinėje pusėje buvo parengtas kitas žemės sklypas.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas sprendžia, kad pradiniai abiejų žemės sklypų privatizacijos, kurios metu įgyta privati nuosavybė, dokumentai patvirtina, kad dviejų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 18 ir 16, riba yra aiški, tai yra, bylos įrodymai patvirtina, kad sklypus skiria tiesi linija, einanti per taškus(duomenys neskelbtini).

Ieškovas pateikė teismui 2011-03-03 korporacijos „Matininkai“ sudarytą šiuo metu jo naudojamo žemės sklypo planą. Pagal CK 4. 45 straipsnį, jo aiškinimą faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Teismas sprendžia, kad ieškovo faktiškai naudojamo 834 kv. m. žemės sklypo ribos niekada ir niekur oficialiai nebuvo užfiksuotos, nebuvo suderintos su gretimų sklypų savininkais, todėl nėra pagrindas ieškinio tenkinimui.

Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypai buvo privatizuoti pagal nustatytas ribas, o atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 16, Šiauliuose, atlikti kadastriniai matavimai ir pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, tenkinti ieškinio reikalavimą nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, sklypo ribų plane turi būti pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus LR CK 4. 45 str. taikymui reikšmingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas nepareiškė tinkamo reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo, neteikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų sklypų bendro plano ir nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atmetus ieškinį iš ieškovo turi būti priteistos atsakovų ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str.). CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo tvarka ir sąlygos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų atstovas advokatas paruošė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ir atsakovas Z. M. advokatui už atstovavimą sumokėjo 2420 Lt (2 t. b. l. 11 ). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina iš ieškovo.

Trečiojo asmens R. G. atstovas advokatas atstovavo ją teismo posėdžiuose ir tretysis asmuo R. G. advokatui už atstovavimą sumokėjo 1000 Lt ( 2 t., b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, kad atstovas jokio procesinio dokumento neparuošė, remiantis minėtomis rekomendacijomis, už dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistina išlaidu suma mažintina iki 600 Lt.

Valstybei iš ieškovo priteistina 32,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 32,15 Lt (trisdešimt du litus, 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.