- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-29
- Bylos Nr.
- A2.13.-3039-158/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04084-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė,sekretoriaujant sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant Ž. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
Ž. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuobaudos termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. 2013 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-4275-512/2013 Ž. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos,
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – 43,44 Eur (150,00 Lt) bauda,
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje – 1.013,67 Eur (3500,00 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje – 8,69 Eur (30,00 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, už šiuos administracinius teisės pažeidimus Ž. M. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1.013,67 Eur (3.500,00 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
2013 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas nutarimu Ž. M. apeliacinio skundo netenkino ir 2013 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą.
2015 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Ž. M. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodoma, kad prašymo dienai yra suėję pusė paskirtos nuobaudos termino, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė jokio teisės pažeidimo, baigė papildomą vairuotojų mokymą, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti. Taip pat, nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukėlė ypatingai neigiamas pasekmes – ne tik nepatogumų buityje, bet ir darbe, nes prarado darbą, neteko pragyvenimo šaltinio, dėl ko pablogėjo jo ir jo šeimos materialinė padėtis. Nuo 2015 m. birželio 9 d. registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, mano, jog darbo susirasti negali todėl, kad yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat, nurodė ir tai, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint pasirūpinti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nuvežti į mokyklą, esančią Klaipėdos mieste, nes viešuoju transporto labai nepatogu ir brangu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo sutrumpinti nutarimu paskirtos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.
Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad nuo nuobaudos atimti teisę vairuoti transporto priemonę paskyrimo praėjo daugiau nei pusė laiko, teisės atėmimo laikotarpiu Ž. M. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 4), nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 6-11). Administracinės bylos medžiaga rodo ir tai, jog Ž. M. padarė net tris šiurkščius, neapdairius, neatsakingus, tyčinius, keliančius realią grėsmę visuomenės saugumui Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Už KET pažeidimus praeityje jis yra baustas daug kartų, tame tarpe ir už ATPK 130 str. numatyto pažeidimo padarymą, 2013 m. spalio 7 d. nutarimu teismo paskirtos piniginės baudos nesumokėjo. Pažymetina, kad bauda nėra sumokėta ne tik už šį padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ir už ankstesnius penkis administracinius teisės pažeidimus, kurių išieškojimui yra suėję senaties terminai .Tai rodo, kad praeityje taikytas poveikio priemones Ž. M. ignoravo, savo skeptiško požiūrio į būtinumą vykdyti KET reikalavimus nekeitė.
Šalies argumentai
Ž. M. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susirasti darbą bei norint savo sūnų nuvežti į mokyklą, esančią Klaipėdos mieste.
Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, Ž. M. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Be to, pažymėtina, jog iš Ž. M. paaiškinimų teismo posėdyje akivaizdu, jog iš buvusios darbovietės jis išėjo savo noru, o ne dėl teisės vairuoti transporto priemonę praradimo, iš bedarbių sąrašų buvo išbrauktas dėl neatvykimo registruotis nustatytu laiku, šiuo metu konkretaus darbo pasiūlymo, susijusio transporto priemonės vairavimu jis neturi, bedarbio statusą iš naujo įgijo tik 2015-06-09.
Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos ir Ž. M. įvardintos aplinkybės, susijusios su rūpinimusi šeimoje augančiu sūnumi. Ž. M. įvardinta aplinkybė, jog jis turi vaiką vežti į mokyklą, vėlgi formuojamos teismų praktikos aspektu, negali vienareikšmiai būti traktuojamos kaip išskirtinės. Be to, pažymėtina, jog Ž. M. gyvena Klaipėdos mieste, jo sūnus lanko mokyklą, taipogi esančią Klaipėdos mieste, todėl sūnų į mokyklą gali lydėti viešuoju transportu. Teismas pažymi, kad nubaustojo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas.
Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog Ž. M. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas,
nutaria:
Ž. M. prašymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.