- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2K-417/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00021-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- K. P., ir E
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutarties.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu K. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį šešeriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta šešeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktu, K. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutartimi atmestas nuteistojo K. P. apeliacinis skundas.
Apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti ir E. S. bei S. P., tačiau dėl jų nuteisimo kasaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė G. L. sveikatą: 2010 m. sausio 10 d., apie 20.30 val., G. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio tarpusavio konflikto metu tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius G. L. į galvos ir kūno sritis, taip jam padarė daugybines kirstines žaizdas veide, galvoje, kairėje rankoje, sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, įspaustinį atvirą kairio kaktikaulio lūžimą, kaukolės pamato kaulų lūžimą priekinėje dauboje, oro atsiradimą kaukolės dėžėje, nosies kaulų lūžimą, viršutinio žandikaulio abiejų pusių La Fort II lūžimą, t. y. nukentėjusiajam G. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
K. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 29 d., apie 11 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, veikdamas kartu su E. S., panaudojo fizinį smurtą prieš A. K.: E. S. agresyviai pareikalavus šokti ir ne mažiau kaip vieną kartą alkūne sudavus A. K. į dešinę veido pusę, K. P. metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas – kairės pusės petį, kaklo sritį, kojas, rankas. E. S. sudavus žarstekliu ne mažiau kaip tris smūgius į kojų sritį ir žodžiais užgauliojant bei tyčiojantis, K. P. žarstekliu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą A. K. į kojų sritį bei rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į ausų sritis, taip bendrais veiksmais padarė kraujosruvas kairiojo peties srityje bei abiejose rankose ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. P. kasaciniame skunde prašo atsižvelgti į byloje padarytus baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pažeidimus, perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dalyvaujant jo gynėjui. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimo metu jis reikalavo, kad jį gintų paskirtas gynėjas. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad jeigu jis neturi galimybės susimokėti už advokato darbą, tai gynėjas jam nepriklauso. Taip jį suklaidinus jis buvo verčiamas pasirašyti, kad atsisako gynėjo.
Kasatorius nurodo ir tai, kad nesutapo jo ir liudytojų parodymai apie aplinkybes, kaip buvo surastas nukentėjusysis G. L. Jis aiškino, kad su broliu užėjo pas nukentėjusįjį, kurį rado sumuštą, apie tai pranešė pagalbos telefonu, tačiau medikams apie sužalotą nukentėjusįjį jau buvo pranešta anksčiau. Nuteistojo manymu, jeigu nukentėjusiojo kaimynai būtų matę jį su broliu įvykio vietoje, būtų juos atpažinę. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis ne iš karto po sumušimo ar grįžęs iš ligoninės, o tik praėjus pusei metų po įvykio pradėjo duoti parodymus, kad jis, K. P., jį sužalojo. Kasatoriaus manymu, kaltinančius parodymus nukentėjusysis davė remdamasis pažįstamų, kurie nebuvo apklausti teisme, apkalbomis. Be to, tiriant šią nusikalstamą veiką buvo pažeista baudžiamojo proceso tvarka, nes jis, K. P., nebuvo suvestas akistaton su nukentėjusiuoju, nenustatyta, kas atidarė nukentėjusiojo buto duris, nepaimti atspaudai ir neatlikta ekspertizė.
Nuteistasis dar nurodo, kad baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo tiriama ir nagrinėjama nuo 2006 m. sausio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d., t. y. ketverius metus ir devynis mėnesius. Visą šį laikotarpį jam buvo taikomi laisvės apribojimai – dokumentų paėmimas, draudimas išvykti, reikalavimas kiekvieną savaitę atsižymėti policijos įstaigoje. Dėl to jis buvo priverstas nedirbti, nes darbų pagal jo gyvenamąją vietą Kybartuose nebuvo. Be to, dėl nukentėjusiojo A. K., kuris turėjo būti pagrindinis liudytojas kitoje nužudymo byloje, veiksmų jis, K. P., nuo 2006 m. vasario iki balandžio mėn. tapo įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir buvo uždarytas į areštinę, taip du mėnesius buvo be kaltės sulaikytas, prarado darbą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į nuteistojo K. P. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad nuteistojo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu K. P. buvo tinkamai išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau įrašai protokoluose dėl gynėjo atsisakymo patvirtina, kad jis nepageidavo pasinaudoti šia teise. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą iš esmės, išaiškino kaltinamajam K. P. teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, tarp kurių ir teisę turėti gynėją, tačiau tokio pageidavimo šis nepareiškė. Kasatoriaus teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas jį privertė atsisakyti gynėjo, yra deklaratyvūs, dėl tokių pareigūnų veiksmų kasatorius niekam nesiskundė.
Atsiliepime pažymima, kad, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismas byloje esančius įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, savo išvadas pagrįsdamas įrodymų visuma. Nuteistasis teigdamas, kad nukentėjusysis G. L. davė parodymus, prisiklausęs žmonių kalbų, nes apie sužalojimo aplinkybes nieko neprisiminė, nepateikė jokių svarių argumentų šiems teiginiams pagrįsti, ir tai laikytina siekiu sukelti abejones nuosprendžio pagrįstumu. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. L. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina specialisto išvada, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi. Nuteistasis, ginčydamas nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo A. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, nepateikia jokių argumentų, išreikšdamas vien nepasitenkinimą, kad dėl šio nukentėjusiojo veiksmų kitoje byloje jis buvo nepagrįstai sulaikytas, jam buvo pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo. Šie argumentai paliktini nenagrinėti, nes jie nesusiję su nagrinėjama byla.
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą patikrino Kauno apygardos teismas. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į esminius apelianto argumentus nutartyje atsakyta, motyvuotai paaiškinant, kodėl jie atmetami (BPK 331 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis teigia ir tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl A. K. sužalojimo vyko nepateisinamai ilgą laiką, o jam nuo 2006 m. sausio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. buvo taikomi įvairūs apribojimai, dėl kurių jis negalėjo įsidarbinti ar išvykti ieškotis darbo kitur. Prokurorė pažymi, kad šie apribojimai kasatoriui buvo taikomi ne skundžiamojoje, o kitoje byloje, kurioje K. P. buvo pareikštas įtarimas dėl tyčinio S. B. nužudymo. 2009 m. liepos 28 d. ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas, panaikintos 2006 m. balandžio 7 d. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas. Vėliau kardomosios priemonės K. P. buvo paskirtos pareiškus įtarimą dėl kito nusikaltimo, padaryto 2010 m. sausio 10 d., t. y. G. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl S. B. nužudymo ikiteisminis tyrimas dėl A. K. sužalojimo 2006 m. sausio 29 d. buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu dėl G. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir teisme byla nagrinėjama dėl abiejų nusikalstamų veikų. Kasacinio skundo argumentai rodo, kad nuteistojo nepasitenkinimą bylos procesu, įrodymų vertinimu sukėlė ne padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, bet priimtas jam nepalankus apkaltinamasis nuosprendis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
Kasatorius teigdamas, kad nepagrįstai nuteistas už nukentėjusiojo G. L. sunkų kūno sužalojimą, ginčija įrodymų patikimumą, jų vertinimą: nurodo, kad nukentėjusysis tik praėjus pusei metų po įvykio pradėjo duoti jį kaltinančius parodymus; nukentėjusiojo kaimynai jo neatpažino; įvykio vietoje nepaimti atspaudai, neatlikta ekspertizė.
Pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagal kurias K. P. nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius G. L. į galvos ir kūno sritis, nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje patikrintais ir tinkamai įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo G. L., liudytojų A. K., E. K., A. S. parodymais, iš dalies nuteistųjų K. P. ir S. P. parodymais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo G. L. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs. Nors nukentėjusysis G. L. pirmos apklausos metu, būdamas po atliktos galvos operacijos, neprisiminė įvykio aplinkybių, vėlesnių apklausų metu jis paaiškino jam žinomas jo sumušimo aplinkybes, nurodydamas, kad K. P. nenustatytu daiktu jam trenkė į galvos sritį; kartu su juo buvo ir jo brolis S. P., kuris stovėjo toliau ir nieko nedarė. Nukentėjusysis paaiškino ir tokių K. P. veiksmų priežastį – jis kaltino G. L. pavogus jo telefoną. Tai, kad nebuvo atlikta nukentėjusiojo ir K. P. akistata, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes pagal BPK 190 straipsnio nuostatas, ar atlikti šį procesinį veiksmą sprendžia tyrimą atliekantis pareigūnas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šio procesinio veiksmo tikslingumą. Teisiamojo posėdžio metu K. P. turėjo galimybę užduoti klausimų nukentėjusiajam, aiškintis jo ginčijamas veikos padarymo aplinkybes ir šia teise jis pasinaudojo. Tai, kad teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas nukentėjusiojo kaimynas A. K. parodė, kad pro praviras nukentėjusiojo buto duris girdėjo kelių asmenų balsus, tarp jų atpažino G. L. balsą, vėliau laiptinėje matė du asmenis, tačiau jų neatpažino, nes jie lipo laiptais žemyn ir juos matė iš nugaros pusės, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, bet, priešingai, patvirtina nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes. Pažymėtina, kad A. K. netrukus užėjo į nukentėjusiojo butą ir rado G. L. sužalotą, kruviną; kraujas dar buvo šviežias, nesukrešėjęs; 20.48 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šie duomenys paneigia K. P. tvirtinimą, kad kai jis su broliu atėjo pas G. L., jau rado šį sužalotą, jie nekalbėjo su nukentėjusiuoju ir greitai iš buto išėjo. Toks teiginys nelogiškas, nes jei žmogus pamato kitą žmogų sužalotą, paprastai suteikia jam pagalbą, o ne greitai pasišalina. Tai, kad įvykio vietoje nerasta K. P. pirštų atspaudų, taip pat nepaneigia jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, nes tai tik vienas iš galimų nusikaltimo padarymo įrodymų byloje.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamų veiksmų turinį – suduoti stiprūs smūgiai nesipriešinančiam, fiziškai silpnesniam, neblaiviam nukentėjusiajam į galvą – konstatavo, kad K. P. suprato, jog tokiais veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, numatė, kad dėl jų gali kilti pavojingi žmogaus sveikatai padariniai, tačiau jų nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, taip jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo buvo skundžiamas įrodymų vertinimas, nenustatė nei baudžiamojo proceso pažeidimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti žemesnių teismų išvadų dėl K. P. dalyvavimo ir jo veiksmų kvalifikacijos dėl G. L. sužalojimo.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Kasatorius K. P. teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu prieš apklausiant jį kaip įtariamąjį 2010 m. sausio 13 d. dėl A. K. sužalojimo ir 2010 m. gegužės 17 d. dėl G. L. sužalojimo, K. P. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Įrašai protokoluose dėl gynėjo atsisakymo patvirtina, kad jis nepageidavo pasinaudoti šia teise (T. 2, b. l. 171, 182). Kasatoriaus teiginių, kad jis buvo suklaidintas ir verčiamas pasirašyti, jog atsisako gynėjo, patvirtinti neįmanoma.
Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą iš esmės, išaiškino kaltinamajam K. P. teises, įtvirtintas BPK 22 straipsnyje, tarp kurių ir teisę turėti gynėją, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tokio pageidavimo šis nepareiškė, apie privertimą atsisakyti gynėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neminėjo ir dėl tokių pareigūnų veiksmų niekam nesiskundė. Taigi kasatoriaus teiginių apie teisės į gynybą pažeidimą nepatvirtina bylos medžiaga.
Dėl baudžiamojo proceso trukmės ir kasatoriaus teisių pažeidimo
Nuteistasis, neginčydamas nusikalstamos veikos sutrikdant A. K. sveikatą kvalifikavimo, nurodo, kad baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo tiriama ir nagrinėjama nuo 2006 m. sausio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. ir per šį laikotarpį jam buvo taikomi laisvės apribojimai, dėl kurių jis buvo uždarytas į areštinę ir du mėnesius buvo be kaltės sulaikytas, prarado darbą, vėliau negalėjo įsidarbinti ar išvykti ieškotis darbo kitur.
Pažymėtina, kad kasatoriaus minimi apribojimai buvo taikomi ne šioje, o kitoje byloje, kurioje K. P. buvo pareikštas įtarimas dėl tyčinio S. B. nužudymo. 2009 m. liepos 28 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikintos 2006 m. balandžio 7 d. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl S. B. nužudymo, ikiteisminis tyrimas dėl A. K. sužalojimo 2006 m. sausio 29 d. sujungtas su ikiteisminiu tyrimu dėl G. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir teisme byla buvo nagrinėjama dėl abiejų nusikalstamų veikų. Pareiškus kasatoriui 2010 m. sausio 13 d. įtarimą dėl plėšimo, įvykdyto prieš A. K. (kuris 2010 m. gegužės 11 d. buvo pakeistas į nežymų sveikatos sutrikdymą), šioje byloje K. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kadangi kasatorius dėl padarytų nusikaltimų buvo nuteistas, negalima daryti išvados, kad kardomosios priemonės buvo taikytos neteisėtai ir nepagrįstai apribotos kasatoriaus teisės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. P. kasacinį skundą atmesti.