Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui, atsakovui A. T., atsakovės UAB „Telmento transportas“ ir atsakovo A. T. atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovams UAB „Telmento transportas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginių išmokų priteisimo ir priimtų sprendimų panaikinimo, ir pagal atsakovų UAB „Telmento transportas“, A. T. priešieškinį ieškovei N. L., atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl žalos atlyginimo ir darbo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas S. B. paaiškino, jog 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais ieškovė įmonėje dirbo, apie jos ligą nieko nežino. Ieškovė turėjo savo kompiuterį ir jis nematė, kad juo būtų naudojęsi kiti darbuotojai. Antspaudas būdavo ant ieškovės stalo. Atlyginimas įmonėje mokamas kartą per mėnesį pervedant jį į kortelę. Į namus ieškovei dokumentų nevežiodavo.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. B. paaiškino, jog apie ieškovės susirgimus nieko nežinojo, ji visuomet būdavo darbe. Įmonėje ieškovė turėjo stacionarų kompiuterį. Raktus nuo įmonės ofiso ji taip pat turėjo.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta A. R. paaiškino, jog žinojo apie ieškovės susirgimus, operacijas. Sirgdama ieškovė būdavo namie. Būdavo, kad dokumentus jai atveždavo į namus. Prisimena, kaip ieškovė džiaugėsi dėl padidinto atlyginimo iki 4000 Lt. Dar 2008 m. liepos mėn. ieškovė važiavo į įmonę dėl atleidimo iš darbo.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta S. R. paaiškino, jog žinojo apie ieškovei padidintą atlyginimą. Ieškovė jai ne kartą minėjo, kad nori išeiti iš darbo. 2009-07-28 ji vežė ieškovę su sugipsuota ranka pas darbdavį. Rankos lūžio metu ieškovė įmonėje nedribo, tačiau ar dirbdavo namie nežino. Įmonėje kartais lankydavosi, tačiau ant stalo antspaudų niekada nematė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, priešieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje atsakovų UAB „Telmento transportas“ ir A. T. atstovė prašo teismo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti, paaiškinant nurodė priešieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Teismo posėdyje atsakovas A. T. priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti priešieškinyje išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė prašo teismo ieškovės ieškinį dalyje dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų panaikinimo palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine sprendimų apskundimo tvarka. Papildomai nurodė, kad ginčijami sprendimai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl jų naikinti nebūtų jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-04-02 ieškovė N. L. ir atsakovė UAB „Telmento transportas“ (pertvarkyta iš A. T. IĮ (IV tomas, b.l. 18-20)) sudarė darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą buhalterės pareigoms užimti. Ieškovė atleista iš darbo nuo 2009-08-25 pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. (I tomas, b. l. 37-38). Ieškovė prašo pripažinti atleidimą iš darbo šiuo pagrindu neteisėtu, nustatyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal darbuotojo prašymą dėl sveikatos būklės, priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas (išeitinę išmoką ir kt.).

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

Nustatyta, kad ieškovė 2009-08-15 prašymu, išsiųstu darbdaviui registruotu laišku 2009-08-17 (I tomas, b. l. 126), prašė atsakovės UAB „Telmento transportas“ atleisti ją iš darbo nuo 2009-08-17 dėl pablogėjusios sveikatos (I tomas, b. l. 7, 127). 2009-08-16 ieškovė išskrido į Londoną (I tomas, b. l. 20). Tokį ieškovės prašymą atsakovė UAB „Telmento transportas“ gavo 2009-08-19 (I tomas, b. l. 126). 2009-08-20 raštu UAB „Telmento transportas“ reikalavo iki 2009-08-25 atvykti į darbą, o nuo 2009-08-18 laikė ieškovę esant pravaikštoje, paaiškinti neatvykimo priežastis, pateikti raštišką pasiaiškinimą, perduoti įmonės buhalterinius likučius, dokumentus (I tomas, b. l. 9, 130, 131). 2009-08-25 įsakymu ieškovė atleista iš darbo LR DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu dėl to, kad ieškovė be svarbių priežasčių neatvyko į darbą nuo 2009-08-18 iki 2009-08-25 (II tomas, b. l. 13).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi LR DK 297 straipsnio 1 dalis numatė, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad praleido terminą atleidimui iš darbo apskųsti, todėl prašo šį terminą atnaujinti. Atsakovė UAB „Telmento transportas“ prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo, taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.) bei ieškinį šiuo pagrindu atmesti. CK nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1, 2 d.). Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004; kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo atsižvelgtina į tokias faktines aplinkybes, kaip: ieškovė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo LR DK 127 str. 2 d. pagrindu surašo 2009-08-15, 2009-08-16 išskrenda į Londoną, toks pareiškimas darbdaviui išsiunčiamas 2009-08-17 registruotu laišku, ieškovei jau nesant Lietuvoje, kurį jis gauna 2009-08-19. Darbdavys UAB „Telmento transportas“ 2009-08-20 registruotu laišku siunčia ieškovei reikalavimą pasiaiškinti (I tomas, b.l. 130), 2009-08-25 registruotu laišku ieškovei išsiunčiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo LR DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu (II tomas, b.l. 12). Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad šie darbdavio dokumentai buvo gauti, kadangi jai juos perdavė artimieji giminaičiai (tėvai), tačiau fiziškai ji juos pamatė tik 2010-06-04, grįžusi į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės. Be to, bylos duomenimis matyti, kad dar 2010-05-10 ieškovė kreipėsi į buvusį darbdavį UAB „Telmento transportas“ su paklausimu dėl privalomų įmokų nuo darbo užmokesčio (III tomas, b.l. 123). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė apie atleidimą iš darbo faktiškai sužinojo 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, t.y. per trumpą laiką po 2009-08-25 registruoto laiško jai išsiuntimo, be to, 2009-08-20 jai buvo sumokėti visi priklausantys atostoginiai už nepanaudotas atostogas (I tomas, b.l. 8, 108-109, 114), kas taip pat rodo darbo santykių pasibaigimą. Ieškovė į Jungtinę Karalystę išvyko dirbti, ką pati patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-142-897/2013 (III tomas, b.l. 144-168), bei kas matyti iš Gyventojų registro duomenų bazės (IV tomas, b.l. 41), dėl ko paneigti ieškovės ieškinyje išdėstyti argumentai dėl skubaus išvykimo gydytis bei kad dėl sunkios sveikatos būklės ji negalėjo savalaikiai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl konstatuotina, kad ieškovė sąžiningai ir savalaikiai nesinaudojo jai suteiktomis teisėmis ginti savo teisių pareiškiant ieškinį, nesidomėjo jos 2009-08-15 prašymo dėl atleidimo iš darbo tenkinimo eiga ir rezultatais, todėl be pateisinamų priežasčių praleido LR DK 297 str. 1 d. (ginčui aktuali įstatymo redakcija) nustatytą vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pateikti, šio termino atnaujinti nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, nenustatytos svarbios, objektyvios jo praleidimo priežastys, todėl ieškinys dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu pripažinimo neteisėtu atmestinas, praleidus ieškinio senaties terminą (LR DK 297 str. 1 d., CK 1.126 str. 2 d., 1.135 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus: 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų: 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais.

Pažymėtina, kad asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01) 37 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Ieškovė šia privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jei ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kaip minėta, nėra pasinaudojusi teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų panaikinimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka dar gali pasinaudoti (atnaujinti skundo padavimo termino VSDFV ji neprašė ir šis klausimas nebuvo sprendžiamas), ieškinys dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus: 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų: 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nenagrinėtu.

Dėl 29115,53 Lt žalos atlyginimo priteisimo

Atsakovė UAB „Telmento transportas“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 29115,53 Lt žalos atlyginimo (I tomas, b.l. 31-36, II tomas, b.l. 39-45, IV tomas, b.l. 16-17).

Šio reikalavimo pagrindu byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (LR DK 245, 253 - 255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (LR DK 246 straipsnis). Esant visų šių sąlygų visumai, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos sąlygos materialiniai ieškovės atsakomybei kilti: bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ėjo įmonės buhalterės pareigas ir ji buvo atsakinga už įmonės finansines operacijas, banko ir kasos operacijas, buhalterinės, finansinės apskaitos organizavimą, buvo įpareigota organizuoti buhalterijos darbą, kad būtų tenkinami be kita ko reikalavimai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo, jų įforminimo į bylas ir nustatyta tvarka perdavimo į archyvą ir kt. (III tomas, b. l. 2-4), 2009-08-21 antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (I tomas, b. l. 39-76) nustatyta, kad kompiuteryje, kuriame buvo saugoti įmonės buhalteriniai duomenys ir kuriuo naudojosi ieškovė, yra ištrinta didelė dalis atsakovei UAB „Telmento transportas“ priklausančios informacijos, susijusios su ataskaitų teikimu VMI, Sodrai, kitoms institucijos teikta informacija, duomenų bazėje „Rivilė“ nėra registruoti darbuotojai, ilgalaikis turtas, UAB „Anvita“, UAB „Avilura“, UAB „Tempo Invest“ atstatė ieškovės ištrintus duomenis kompiuterinėje laikmenoje, atliko pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2005 – 2008 m., 2009 m. aštuonis mėn. suvedimo į buhalterinės apskaitos registrus ir sutikrinimo su pateiktomis atskaitomis VMI, Sodrai darbus, dėl ko atsakovė UAB „Telmento transportas“ patyrė 29115,53 Lt žalos, už kurią kaip įmonės buhalterė atsakinga ieškovė.

Pagal LR DK 253 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), taip pat dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, bei netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos (LR DK 253 straipsnio 1, 5, 6 punktai). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, tačiau ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje, įtvirtinančiame visiškos materialinės atsakomybės atvejus (LR DK 254 str.). Taigi, darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Nagrinėjamai bylai aktualus LR DK 255 straipsnio 1 punkte numatytas visiškos materialinės atsakomybės atvejis. LR DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė taikoma tyčiniams veiksmams, kai darbuotojas valingai siekia daryti žalą (lot. dolus directus) arba sąmoningai leidžia jai atsirasti (lot. dolus eventualis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nurodytus buhalterio funkcijas reglamentuojančius vidinius įmonės aktus – pareiginius nuostatus (III tomas, b. l. 2-4), minėta, ieškovė buvo atsakinga už atsakovės UAB „Telmento transportas“, kaip ūkio subjekto, apskaitą, dokumentų tvarkymą, tinkamą ūkinių operacijų atlikimą, kt. Byloje esantys duomenys (I tomas, b. l. 39-83) patvirtina, kad ieškovė netinkamai tvarkė atsakovės UAB „Telmento transportas“ apskaitą, t.y. ją tvarką aplaidžiai ir apgaulingai, dėl ko buvo permokėta Sodrai, darbuotojams, ieškovė ištrynė didelę dalį kompiuterinės duomenų bazės buhalterinių duomenų. Teismas pripažįsta, kad šiuos veiksmus ieškovė atliko tyčia, siekdama sunaikinti įrodymus, kadangi pagal jos pačios suklastotą savo 1997-04-02 darbo sutartį, kurioje nurodytas didesnis nei jai priklauso darbo užmokestis – 4000 Lt, nuo kurio mokėti didesni nei priklausytų mokesčiai VMI, Sodrai, teikti tikrovės neatitinkantys pranešimai atsakingoms įstaigoms. Nors atsakovė UAB „Telmento transportas“ pripažįsta, kad kompiuteris, kuriame buvo vedama buhalterinė apskaita ir saugomi buhalteriniai duomenys, nebuvo įmonės vadovo įsakymu priskirtas ieškovei, tačiau tiek atsakovės UAB „Telmento transportas“ atstovas, tiek liudytojais apklausti S. B., R. B. parodė, kad ieškovė turėjo stacionarų kompiuterį, kuriuo faktiškai tik ji naudojosi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pranešusi darbdaviui apie jos kompiuteryje dingusius (ištrintus) buhalterinius duomenis, nors pagal byloje esančius duomenis buhalterinių duomenų trynimai prasidėjo nuo 2009-01-01, o kai kurių net nuo kompiuterio darbo pradžios (I tomas, b.l. 39). Be to, kaip minėta, byloje nustatytas būtent ieškovės suinteresuotumas buhalterinių duomenų ištrynimu. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, turėdama specialių išsilavinimą, darbo patirtį ir įgūdžius, žinodama apie teisės aktais jai numatytą atsakomybę už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, jai kaip buhalteriai įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus apskaitos tvarkymo reikalavimus, veikė tyčia, privalėjo suprasti savo veiksmų žalingumą ir priešingumą įstatymams, numatyti tokių veiksmų neigiamas pasekmes, todėl privalo atlyginti atsakovei UAB „Telmento transportas“ visą jos patirtą žalą – 29115,53 Lt (I tomas, b. l. 77-83, 88) (LR DK 245, 255, 257 straipsniai).

Dėl 4499,34 Lt priteisimo

Atsakovas A. T. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 4499,34 Lt nuostolių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-03-10 ieškovė N. L. su AB bankas „Snoras“ sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo suteikta 20000,00 Lt paskola (I tomas, b.l. 121-123). Atsakovas A. T. 2005-03-10 Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) savo turtu laidavo už tinkamą ir savalaikį Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą (I tomas, b.l. 124-125). Vykdydamas Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas A. T. sumokėjo kreditoriui AB bankas „Snoras“ 4499,34 Lt sumą (I tomas, b.l. 84, 85).

CK 6.83 straipsnio 1 dalis numato, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįstą pareigą grąžinti atsakovui A. T. jo sumokėtą 4499,34 Lt sumą (III tomas, b. l. 113-118), ginčo dėl to byloje nėra, todėl atsakovo A. T. reikalavimas dėl 4499,34 Lt priteisimo kaip pagrįstas tenkintinas (CK 6.83 str., CPK 187 str., 182 str 1 d. 5 p., 268 str. 5 d.).

Dėl ieškovės pateiktos 1997-04-02 darbo sutarties Nr. 12 pripažinimo negaliojančia

Atsakovė UAB „Telmento transportas“ priešieškiniu prašo pripažinti ieškovės į bylą pateiktą 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12 negaliojančia. Nurodė, kad ieškovė kompiuteriniu būdu atspausdino 1997-04-02 tarp jos ir atsakovės sudarytą darbo sutartį, kuri nuo originalios skiriasi tuo, kad pakeistas 1.2 punktas, kuriame nurodyta, jog ieškovės pareigos nuo 2008-04-01 – vyr.buhalterė, 4 punktas, kuriame nurodyta, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis – 4000,00 Lt, mokamas kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienomis (I tomas, b. l. 6), t.y. ieškovės pateikta 1997-04-02 darbo sutartis yra suklastota, kadangi tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo užpildyta rašikliu ir niekada nekeista, o atsakovės UAB „Telmento transportas“ atstovo parašas ant ieškovės suklastotos sutarties atsirado ieškovei panaudojus apgaulę.

Bylos duomenimis matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-03-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-897/2013 pripažino įrodyta, jog N. L. pagamino netikrą dokumentą – 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12, spausdintą kompiuteriu, kurią UAB „Telmento transportas“ atstovas pasirašė ieškovei panaudojus apgaulę, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo per savo atstovą, nesupratusį pastarosios nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikdama į šią civilinę bylą (III tomas, b.l. 144-168). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013-03-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-897/2013 nustatytas ir pripažintas aplinkybes, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti ieškovės į bylą pateiktą 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12, spausdintą kompiuteriu, kurioje įrašytas asmens kodas ir darbo pažymėjimo numeris priklauso ne ieškovei, o kitam asmeniui – J. N., kurioje padaryti pakeitimai, kad nuo 2008-04-01 pasikeitė ieškovės pareigos iš buhalterės į vyr.buhalterę, bei mokamas darbo užmokestis nuo 1000 Lt iki 4000 Lt, mokant du kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis negaliojančia (CK 1.91 str., CPK 182 str. 3 p., 184 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas A. T. pateikė rašytinius įrodymus apie 135,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (I tomas, b.l. 147). Atsakovė UAB „Telmento transportas“ pateikė rašytinius įrodymus apie 1053,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 2904,00 Lt (su PVM) advokato teisinei pagalbai apmokėti (I tomas, b.l. 146, II tomas, b.l. 54-57). Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, atsakovui A. T. priteistina 135,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Telmento transportas“ 3453 Lt bylinėjimosi išlaidų (1053 Lt žyminis mokestis + 2904 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti – 504 Lt PVM, kadangi šia suma atsakovė UAB „Telmento transportas“ (buv. A. T. IĮ) kaip PVM mokėtoja sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (II tomas, b.l. 46-47, III tomas b.l. 107-108) (CPK 150 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 21,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimų: 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų: 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo palikti nenagrinėtu. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Priteisi atsakovei UAB „Telmento transportas“ iš ieškovės N. L. 29115,53 Lt (8432,44 Eur) žalos atlyginimo bei 3453,00 Lt (1000,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. T. iš ieškovės N. L. 4499,34 Lt (1303,10 Eur) nuostolių bei 135,00 Lt (39,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti negaliojančia 1997-04-02 darbo sutartį Nr. 12, spausdintą kompiuteriu, kurioje įrašytas asmens kodas ir darbo pažymėjimo numeris priklauso ne ieškovei N. L., o kitam asmeniui – J. N., kurioje ieškovės N. L. pareigos nuo 2008-04-01 nurodytos vyr.buhalterė, gaunamas darbo užmokestis – 4000,00 Lt, mokamas kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienomis.

Priteisti iš ieškovės N. L. 21,85 Lt (6,33 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-395-323/2011) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovei N. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančio turto, lėšų areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.