Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja J. S., sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamiesiems D. M., M. V., V. B., kaltinamųjų gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nepilnamečių kaltinamųjų įstatyminėms atstovėms ir civilinėms atsakovėms D. B., V. V., nukentėjusiesiems S. P., P. M., A. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, administracine tvarka baustas 2014 m. birželio 25 d. pagal ATPK 50 str., 2014 m. sausio 24 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 91-1-00466-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nutrauktas vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., BPK 1 d. 1 p., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.;

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, lietuvis LR pilietis, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.;

V. B., asmens kodas gim. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini)administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., M. V. 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje – lapkričio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), P. M. sodyboje veikdami bendrininkų grupėje iš kieme stovėjusio nerakinto automobilio R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono pagrobė metalinę talpą 60 Lt vertės, su 20 l benzino 90 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 140 Lt turtinę žalą.

D. M., M. V. 2014 m. lapkričio 7 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, ištraukė pakabinamos spynos laikiklį ir įsibrovė į O. L. sodyboje esančią rūkinę ir pagrobė S. P. priklausančių 30 kg rūkytos mėsos gaminių, tuo nukentėjusiam padarydami 700 Lt turtinę žalą.

D. M., M. V. ir V. B. 2014 m. lapkričio 7 d. apie 0.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išlaužė durų spyną ir įsibrovė į A. K. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė meškerė 50 Lt vertės, kirvį 20 Lt vertės dėl vagystės, nukentėjusiam padarydamas 70 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad su M. ėjo link namų, užsuko pas P., kanistrą benzino paliko prie kaimo parduotuvės ir nuėjo pas S.. Įsibrovė į rūkinę, iš rūkinės parėjo pas jį. Jokių daiktų iš A. sodybos neišsinešė. Nusikaltimai nebuvo padaryti per vieną dieną. Su M. užsuko pas P., paėmė 20 litrų talpos kanistrą, užsuko dar pas S.. Sekančią dieną įsibrovė į A. sodybą. Ėjo su M., o V.s atvažiavo su dviračiu pasitikti. S. ir P. pažįsta. Eidami į P. sodybą žinojo, kad jis parsivežęs benzino, jo ir ėjo. Pas S. ėjo į rūkinę, žinojo, kad ten lašinių bus. Lašinių niekas jiems nedavė, buvo su M.. Kitą dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, sutiko M., V. dar prisijungė ir ėjo pas A. apsižiūrėt. Nuėjo į sodybą, pakvailiojo ir išėjo. Meškerės ir kirvio neišsinešė, daiktus paliko kitose vietose. Benziną pardavė, lašinius jis suvalgė, M. išmetė. Už parduotą benziną gavo 40 Lt, kiek M. – nežino. Iš A. K. sodybos meškerę išsinešė pro duris į lauką. Kirvuko jis nematė, galėjo draugai išnešti. P. M. pareikšto civilinio ieškinio neatlygino, su suma sutinku, žada atlyginti iki sausio pabaigos. Su S. P. civiliniu ieškiniu sutinka. Jei teismas skirtų viešuosius darbus sutinka dirbti, ieškiniui atlyginti lėšų neturi. Pirmiau užėjo pas P.ą, paskui pas S., sekančią dieną pas A..

Teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad iš P. M. paėmė benziną, iš S. P. rūkinės paėmė lašinius ir ėjo pas D., sekančią dieną visi ėjo apžiūrėti Antano sodybą, spyną išlaužė, leidimo į namą įeiti neturėjo. Kanistrą kuro, lašinius paliko pas D., jis namo nieko neparsinešė ir nieko nepardavė. Iš A. namo paimtus daiktus paliko tvarte, kirvuką išsinešė jis, meškerę – D.. Jei name būtų buvę vertingų daiktų, jų nebūtų ėmę. Su civiliniais ieškiniais sutinka, bet dar neatlygino. Jis teisiamas pirmą kartą, mokosi mokykloje, 8 klasėje. Gyvena su mama, kuri gali daryti gerą įtaką, ketina pasitaisyti.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. B. nurodė, kad M. V. parašė atvažiuot pasitikti, nuvažiavo, sugalvojo nueiti pas A. į sodybą. M. V. išlaužė durų spyną, įėjo į namą. Žinojo, kam priklausė sodyba, į ją ėjo apžiūrėti. Matė kai išlaužė duris, žinojo, kad vyksta kažkas neteisėto. Iš namo meškerę išnešė D., kirvuką – M.. Į namą niekas jiems neleido įeiti. Name tik apsižiūrėjo, kokiu tikslu apsižiūrėjo, nežino. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes nebuvo sutikęs. Daugiau nusikaltimų nedarys. Iš A. sodybos nieko nepaėmė, nes nieko nereikėjo. Į sodybą nuėjo apie 12 val. Matė kaip M. ir D. daiktus išnešė. Suprato, kad svetimus daiktus nešė.

Kadangi po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, kaltę įrodo protokolai – pareiškimai (b. l. 2, 5, 9), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l. 17), apžiūros protokolas (b.l.18), bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. M., M. V., veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 4 d. , 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., V. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. M., M. V. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., tai yra iš nerakinto automobilio pagrobė turto už 140 Lt, taip pat kaltinamųjų veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jie tyčia, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, įsibrovė išlauždami ir sugadindami spynas į svetimas sodybas, iš kur pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinami, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo, kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.

Baigiamosiose kalbose prokuroras ir kaltinamųjų gynėjas prašė taikyti BK 93 str., t. y. atleisti M. V. ir V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jie pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamas veikas, yra pagrindo manyti, kad nepilnamečiai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Iš kasacinės teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant BK 93 straipsnyje numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008). Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. būdamas nepilnametis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkius nusikaltimus, ir V. B. būdamas nepilnametis padarė vieną apysunkį nusikaltimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (kasacinė byla Nr. 2K-P-85/2008) išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Beje, minėtoje plenarinės sesijos nutartyje buvo atsižvelgta, kad analogiški teisiniai argumentai, aiškinant, ką laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nurodyti ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006. Kaip matyti M. V. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią, o ne idealią sutaptį, jo atsakomybės klausimas yra sprendžiamas vienoje byloje, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad M. V. nusikaltimą padarė pirmą kartą, todėl nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 93 str.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. B. veikdamas bendrininkų grupėje 2014 m. lapkričio 7 d. išlaužė durų spyną ir įsibrovė į svetimą sodybą. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu prisipažino padaręs šią veiką ir nurodė veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių apysunkio nusikaltimo. V. B. anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, yra nepilnametis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas atleidžia nepilnametį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidžiant V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtinas auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimą, tai yra 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; tęsti mokslą; uždrausti bendrauti su D. M., M. V..

Dėl bausmių paskyrimo

Skiriant bausmę būtina laikytis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems D. M., M. V. būtina atsižvelgti į tai, kad jie įvykdė tyčines nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos pripažintinos baigtomis. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. M.. M. V. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamųjų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. D. M. yra nedirbantis, nesimokantis, baustas administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai. M. V. šiuo metu mokosi, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka nebaustas. Kadangi D. M. ir M. V. pagal dabartinę jų finansinę situaciją neturėtų galimybės įvykdyti baudos bausmės, be to M. V. yra nepilnametis ir šiuo metu mokosi, teismas laiko, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti kaltinamiesiems skiriant laisvės apribojimo bausmes.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. D. M. ir M. V. veiksmuose nustatytos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. D. M. yra baustas, charakterizuojamas neigiamai, tad neatsižvelgiant į byloje esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas konstatuoja, jog norint pasiekti bausmės tikslus jam skirtinas didesnis negu numatytą vidurkį atitinkantys laisvės apribojimo terminas už kiekvieną nusikalstamą veiką bei paskirtas bausme subendrintinos. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad D. M. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba ir nesimoko, jam skirtinas įpareigojimas pradėti mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų D. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu, ir per laisvės apribojimo terminą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad M. V. yra jauno amžiaus šiuo metu mokosi, jam skirtina mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės vidurkis už kiekvieną nusikalstamą veiką, kurios subendrintinos. BK 48 str. 4 d. nurodoma, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kaltinamasis šiuo metu mokosi, todėl jam skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina įpareigoti jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, uždrausti bendrauti su kaltinamiesiems tarpusavyje.

Kaltinamiesiems paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 4 d. bendrintos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei iš dalies pridedama bausmė pagal BK 178 str. 2 d. Subendrintos bausmės remiantis BK 64¹ str. mažintinos vienu trečdaliu.

Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 250 Lt ir 700 Lt civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 15, 26.). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. M., S. P. žalą patyrė dėl tyčinių D. M., M. V. nusikalstamų veikų, patys kaltinamieji su civiliniais ieškiniais sutiko, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4631, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. gruodžio 10 d. už antrinę teisinę pagalbą D. M. sudaro 80 Lt advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d.7 p imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai kaltinamasis yra suimtas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti ar mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per laisvės apribojimo terminą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su V. B. ir M. V..

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į A. K. priklausančią sodybą) ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti ar mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per laisvės apribojimo terminą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su V. B. ir M. V..

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į O. L. sodyboje esančią rūkinę) ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti ar mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per laisvės apribojimo terminą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su V. B. ir M. V..

Vadovaujantis BK 63 str. 5 p. 2 p. paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 4 d. ir BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į A. K. priklausančią sodybą) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti ar mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per laisvės apribojimo terminą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su V. B. ir M. V..

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į O. L. sodyboje esančią rūkinę) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti ar mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per laisvės apribojimo terminą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su V. B. ir M. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti ar mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per laisvės apribojimo terminą išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su V. B. ir M. V..

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję mokslu; nebendrauti su D. M. ir V. B..

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į A. K. priklausančią sodybą) ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję mokslu; nebendrauti su D. M. ir V. B..

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į O. L. sodyboje esančią rūkinę) ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję mokslu; nebendrauti su D. M. ir V. B..

Vadovaujantis BK 63 str. 5 s. 2 p. paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 4 d. ir BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į A. K. priklausančią sodybą) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję mokslu; nebendrauti su D. M. ir V. B..

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (už įsibrovimą į O. L. sodyboje esančią rūkinę) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję mokslu; nebendrauti su D. M. ir V. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję mokslu; nebendrauti su D. M. ir V. B..

Nepilnametį V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 82 str. V. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 6 mėnesiams – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu; tęsti mokslą; uždrausti bendrauti su D. M. ir M. V..

Nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. ir M. V. solidariai priteisti 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt Lt) turtinei žalai atlyginti P. M..

Nepilnamečiui M. V. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 125 Lt (šimtą dvidešimt penkis Lt) iš civilinės atsakovės V. V..

Nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. M. ir M. V. solidariai priteisti 700 Lt (septynis šimtus Lt) turtinei žalai atlyginti S. P..

Nepilnamečiui M. V. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt) iš civilinės atsakovės V. V..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.