Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atsakovui K. A., trečiajam asmeniui J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad: 2012-12-12 ieškovė (draudikas) ir trečiasis asmuo J. P. (draudėja) sudarė Būsto draudimo sutartį (liudijimo Nr.(duomenys neskelbtini)) standartiniu pastatų draudimo variantu butui (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2012-12-19 iki 2013-12-18 (el. byla, b. l.12, 13); 2013-03-29 ieškovės Turto sugadinimo, sunaikinimo akte (žalos bylos Nr.(duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad 2013-03-15 buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), o jo priede detalizuota, jog, pasak draudėjos: jos buto remontas darytas 2009 metais; patalpos 6-2 lubose yra iškritusi skylė, nes 2013-03-15 bute Nr.7 buvo remontuojamas vamzdynas; patalpoje 6-2 lubose matosi vandens žymės apie 0,5m², ant sienų matosi vandens nubėgimai apie 4 m², nes 2013-02 buvo užšalęs bendrastovinis lietaus nutekėjimo vamzdis; patalpoje 6-1 lubose matosi vandens žymės apie 1,5 m², kadangi 2013-01 bute Nr. 7 buvo remontuojamos patalpos (el. byla, b. l. 8-11); 2013-04-02 lokalinėje sąmatoje ((duomenys neskelbtini) J. P.) nurodyta darbų ir išlaidų aprašymai bei paskaičiavimai – tiesioginės išlaidos sudaro 731,00 Lt, bendra remonto išlaidų vertė be PVM – 858,00 Lt, su PVM – 1 038,18 Lt (el. byla, b. l. 14, 15); 2013-04-02 ieškovės draudimo išmokos apskaičiavime (žalos bylos Nr.(duomenys neskelbtini)) nurodyta draudimo išmokos suma 731,00 Lt ir apie šią išmoką ieškovė informavo trečiąjį asmenį J. P. pranešimu bei 2013-04-03 mokėjimo nurodymu minėtą sumą jai pervedė į sąskaitą (el. byla, b. l. 16-18); 2013-11-13 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovą apie nukentėjusiajai atlygintą žalą, nurodė apie turimą regreso teisę ir prašė atsakovo sumokėti 731,00 Lt sumą į jos sąskaitą (el. byla, b. l. 19); VĮ Registrų centro duomenimis butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui K. A., kuriame jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (el. byla, b. l. 49-51); pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti namo išorės, trečiojo asmens J. P. apdrausto buto apgadinimai bei atsakovo buto remontas, taip pat pateikti butų planai (el. byla, b. l. 20-48, 84, 86-115).

Kaip matyti, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą už trečiojo asmens J. P. apdrausto buto sugadinimus. Ieškovė teigia, jog žala trečiojo asmens J. P. butui buvo padaryta dėl trijų įvykių – 2-jų užliejimų ir vamzdžio nupjovimo atsakovo bute, dėl ko atsirado skylė J. P. bute esančio kambario lubose.

Byloje nėra ginčo, kad dviejų aukštų name atsakovui priklausantis butas Nr. 8 (ne Nr. 7, kaip nurodyta ieškovės Turto sugadinimo, sunaikinimo akte) yra antrajame aukšte, o trečiojo asmens J. P. analogiškas butas pirmame aukšte po atsakovo butu, taip pat atsakovas ir J. P. neneigia abipusės pareigos rūpintis per abu butus einančiu bendru lietaus nubėgimo stovu ir kad 2013 m. vasario mėnesį šis stovas buvo užšalęs, o atodrėkio metu ištirpusiam ant stogo sniegui persipildžius minėtą stovą, įvyko abiejų butų užliejimas. Taip pat J. P. nurodė, o atsakovas nepaneigė, jog name, kuriame jie gyvena, nėra nei bendrijos, nei namo administratoriaus ir namo gyventojai patys rūpinasi jų butuose esančia ar per juos einančia bendra namo įranga.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatomos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama, o asmuo yra kaltas, jei jis, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kadangi ieškovė nukentėjusiam asmeniui J. P. pagal jų tarpusavio draudimo sutartį atlygino žalą, tai ieškovei perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Šios bylos ieškovės ir atsakovo sutartinai santykiai nesiejo, duomenų apie atsakovo civilinės atsakomybės draudimą byloje nepateikta.

Trečiojo asmens J. P. butui padarytos žalos apimtis ir lokalizaciją patvirtina byloje pateiktos nuotraukos ir dėl to ginčo taip pat nėra, tačiau atsakovas nesutinka, kad J. P. buto kambaryje lubose skylė atsirado dėl jo veiksmų, taip pat nesutinka atlyginti žalą, atsiradusią dėl J. P. buto užliejimo, užšalus bendram lietaus nubėgimo stovui, ir nesutinka, jog J. P. koridoriaus sienose-lubose esančios užliejimo žymės atsirado ne dėl užšalusio bendro stovo, bet dar kito įvykio metu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, o teismas šio pobūdžio bylose įrodymų nerenka, tik juos vertina (CPK 178, 179 straipsniai). Šioje byloje yra pateiktas vienas turto sugadinimo aktas, kuriame nurodyta apie buvusius tris įvykius, kuriuos ieškovei nurodė draudėja J. P.. Pažymėtina, jog J. P. į draudiką kreipėsi tik vieną kartą – po to, kai jos butas nukentėjo dėl itin didelio užliejimo, užšalus bendram stovui, o duomenų apie prieš tai buvusį dar vieną užliejimą byloje nėra, nes trečiasis asmuo J. P. apie tokį įvykį draudikui savalaikiai nepranešė ir jokių pretenzijų dėl jos koridoriaus sienose ir lubose atsiradusių užliejimo žymių nei atsakovui, nei jo sugyventinei – liudytojai A. J. nereiškė, o šie neigia buvus tokį įvykį. Taigi, šioje byloje yra svarbu nustatyti ar dėl atsakovo ir ar tik dėl jo veiksmų trečiojo asmens J. P. butui buvo padaryta žala.

Dėl skylės lubose.

Atsakovas neneigia, kad, darydamas remontą savo bute, nupjovė savo buto kambario grindyse kyšantį vamzdį, kuris yra likęs nuo kažkada name buvusios ir jau seniai panaikintos bendros šildymo sistemos, o nuotraukos patvirtina, jog būtent toje vietoje žemiau esančio trečiojo asmens J. P. buto lubose yra ginčo skylė. Iš trečiojo asmens J. P. paaiškinimų matyti, kad jos bute iš lubų joks vamzdžio galas neiškrito – iškrito tik cementas, vadinasi, atlikdamas remontą savo bute, atsakovas nesielgė netinkamai ar piktybiškai – neištraukė jo buto grindyse, o J. P. buto lubose esančios vamzdžio dalies, taip pat jo neįstūmė J. P. į butą, nes iškritusio vamzdžio ji nerado, o atsakovas nurodė jį nupjovęs sulig grindimis (el. byla, b. l. 104). Įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktas nuotraukas, darytina išvada, kad J. P. lubose anksčiau padaryti to paties vamzdžio užtaisymai, nes jos bute anksčiau buvusios namo bendros šildymo sistemos vamzdis taip pat yra nupjautas, galėjo iškristi ne tik dėl vibracijos, atsakovui savo bute remonto metu pjaunant vamzdį, bet ir dėl nekokybiško to užtaisymo atlikimo jos pačios bute, nes, esant kokybiškam užtaisymui, remontas atsakovo bute neturėjo sukelti skylės atsiradimo, vėlgi, jei atsakovas nebūtų pjovęs to vamzdžio, galimai skylė nebūtų atsiradusi. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog atsakomybė dėl minėtos skylės atsiradimo J. P. lubose turi tekti abiems – ir atsakovui, ir trečiajam asmeniui (CPK 177, 178, 185 straipsniai, el. byla, b. l. 102).

Dėl užliejimų.

Kaip minėta, nei vienas bylos dalyvis neneigė įvykio, kai, rūsyje užšalus bendro naudojimo objektui – lietaus nubėgimo stovui, einančiam per atsakovo ir trečiojo asmens J. P. butus, buvo užlieti trečiojo asmens J. P. bei atsakovo butai, o šias aplinkybes patvirtino ir tuo metu atsakovo bute buvusi liudytoja A. J., kurios parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, juolab, kad jie sutapo su trečiojo asmens J. P. paaiškinimais. Iš minėtų paaiškinimų bei liudytojos parodymų akivaizdu, jog žala atsirado ne tik dėl atsakovo, bet ir trečiojo asmens J. P. tinkamo neveikimo – bendro naudojimo objekto netinamos priežiūros, taigi, atsakomybė už žalą dėl šio įvykio tenka ne tik atsakovui, bet ir trečiajam asmeniui J. P., kurie iš esmės neginčijo abipusės pareigos jį prižiūrėti, juolab, kad įstatymas numato kiekvienam bendraturčiui pareigą proporcingai savo daliai prižiūrėti bendrą namo įrangą, tvarkyti ir apmokėti iš to atsirandančias išlaidas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3, 7 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovas nurodo, jog nukentėjo ir jo butas, tačiau duomenų apie jo butui padarytos žalos dydį šioje byloje nepateikta, todėl teismas sprendžia tik dėl pareikštų reikalavimų ir negali išeiti už ieškinio ribų (CPK 177, 178 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl dar vieno įvykio, kurį atsakovas neigia, o ieškovė ir trečiasis asmuo J. P. nurodo įvykus prieš aukščiau minėtą užliejimą, tai konstatuotina, jog jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens J. P. paaiškinimai dėl įvykių eigos buvo nenuoseklūs, neatitiko turto sugadinimo akte užfiksuotos sekos, nors įvykiai šiame akte surašyti tik iš jos žodžių, taip pat ji nenurodė bent kiek tikslesnės šio užliejimo įvykio datos. Įvertinus šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, taip pat byloje pateiktas nuotraukas, darytina išvada, jog ir jos nepatvirtina dar vieno įvykio buvimą, nes: nubėgimai trečiojo asmens J. P. buto koridoriuje akivaizdžiai eina per blokų ir sienų sandūras, todėl tikėtina, jog jie galėjo atsirasti tuo metu, kai butas buvo užlietas iš užšalusio lietaus nubėgimo stovo, juolab, kad minėtas užliejimas buvo gausus; tai, kad koridoriaus užliejimų žymės yra arčiau virtuvės/vonios, nereiškia, jog vanduo atsirado kitu metu, juolab, kad minėtas bendras lietaus stovas yra atsakovo ir trečiojo asmens J. P. koridorių spintose, o atstumas nuo to stovo iki fiksuotų lubų ir sienų nubėgimų koridoriuje yra tik 3 metrų atstumu; kaip minėta, apie užliejimą, kurio metu atsirado minėtos žymės koridoriuje, jei jis buvo anksčiau, trečiasis asmuo J. P. niekam nepranešė, o visos ieškovės pateiktos nuotraukos yra darytos vienu metu – jau esant visoms nubėgimo žymėms ir net joms išdžiūvus; atsakovas ir jo sugyventinė liudytoja A. J. neigia buvus užliejimą iki minėtos bendro lietaus stovo avarijos, o pakartotinių užliejimų toje vietoje nebuvo, vadinasi, atsakovo buto vandens sistemų įranga nėra netinkamos būklės (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Taigi, apibendrinant tai kas nurodyta, darytina išvada, kad žala trečiojo asmens J. P. butui, kurią atlygino ieškovė, atsirado ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų – jie abu vienodai nevykdė įstatymuose numatytų pareigų dėl bendrų objektų priežiūros bei netinkamai vykdė remontus savo butuose, todėl atsakovui tenka ½ dalis atsakomybės už žalą tiek dėl užliejimo, tiek dėl skylės trečiojo asmens J. P. kambario lubose (CPK 185 straipsnis). Žalos fakto ir dydžio atsakovas neginčijo (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta tiesioginių išlaidų suma 731,00 Lt (211,71 Eur), o išskaičiavus nusidėvėjimą 7,00 Lt (2,03 Eur) iš atsakovo reikalaujama 724,00 Lt (209,68 Eur). Kadangi šie nuostoliai atsirado ir dėl atsakovo veiksmų, tai konstatuotina, jog yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, o ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu dalinai, todėl tenkintinas dalinai – iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo – 104,84 Eur /209,68:2=104,84/, o kitoje dalyje šis ieškinio reikalavimas netenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3, 7 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis, 6.2, 6.5, 6.38 straipsniai, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.280, 6.1015 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog prievolės atsargiai elgtis nevykdė ar netinkamai vykdė dėl būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos, nenugalimos jėgos (stichinės nelaimės, kt.), o bendros namo įrangos nepriežiūra nelaikytina stichine nelaime, juolab, kad Lietuvoje oro atšalimas-atšilimas žiemos metu yra įprastas reiškinys (CK 6.253 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 22,35 Eur kompensuojamųjų palūkanų, o piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti už termino prievolei įvykdyti praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokios palūkanos skaičiuotinos nuo žalos padarymo arba, jei žala atsirado vėliau, nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.261 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis, o prievolė mokėti kompensacines palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Nr. 3K-3-124/2013). Kadangi ieškovė pretenziją atsakovui pareiškė 2013-11-13, tai šiuo atveju pagrįstai reikalaujama palūkanų už 778 dienas, o atsižvelgiant į priteistinus iš atsakovo nuostolius ir šis reikalavimas tenkintinas dalinai – ieškovei iš atsakovo priteistina 11,17 Eur /104,84x5%:365x778=11,17/ kompensuojamųjų palūkanų, o kitoje dalyje šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti 5 % dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šis prašymas tenkintinas, nes įstatymai numato jai tokią teisę, todėl prašomos palūkanos iš atsakovo priteistinos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 185 straipsniai).

Ieškinį tenkinus dalinai (50 %), iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 7,50 Eur /15x50%=7,50/ žyminio mokesčio, 35,04 Eur /70,08x50%=35,04/ už advokato teisinę pagalbą; šalims tenkančių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, el. byla, b. l. 116-118).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, buveinė Vilniuje, J. B. g. 12, sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k.73000) 104,84 Eur (vieną šimtą keturis eurus 84 ct) turtinės žalos atlyginimo, 11,17 Eur (vienuolika eurų 17 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus 04 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.