- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- A-492-407-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00030-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- A. S., V. K.
- Advokatai
- Jolanta Špakausk
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir V. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja R. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio administratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 304; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (3.4.5)S-687; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą atstatyti (įrašyti) pastatų, plane pažymėtų šifrais 3J1/m bei 4J1/m, esančių Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis bei nuosavybės teises į juos.
Paaiškino, kad skundžiamuose aktuose nurodytas vienintelis atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą patikslinti ginčo statinių motyvas – kadastro ir registro bylos (19/19261) istoriniais, 1986 m. gruodžio 1 d. kadastrinių matavimų, duomenimis šie pastatai sunaikinti. Pareiškėja nurodė, kad VĮ Registrų centro Centrinio administratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija neatsižvelgė į pareiškėjos motyvus ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo statinių teisinė registracija bei nuosavybės teisė į juos egzistavo po 1986 m. gruodžio 1 d. ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančiųjų nugriovimą bei jų vietoje naujų statinių pastatymą. Paaiškino, kad jos tėvas A. M. 1965 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-29036 pagrindu įsigijo 1/3 dalį ginčo statinių, o jam mirus pareiškėja paveldėjo jo turtą, esantį Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau tarp paveldėto turto ginčo statinių nėra. Nurodė, kad Gyvenamojo namo techninio paso duomenys patvirtina, jog 1985 m. gruodžio 9 d. atlikta teisinė registracija, pagal kurią pareiškėjos tėvui nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis statinių, plane pažymėtų 1A/m, 2J/m, 3J/m bei 4J/m, buvo panaikinta tik 2001 m. vasario 12 d. – t. y. perkėlus duomenis, ginčo statinių tiesiog nebeliko, tačiau lyginant toje pačioje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančius planus, matyti, kad plane, kuris buvo panaikintas 1986 m. gruodžio 1 d., buvę ginčo statiniai naujai parengtame plane yra pažymėti kitais šifrais – 9J1/m bei 10J1/m (vėliau pakeista į 9J1Ž bei 10J1ž), tačiau pakeitus statinių žymėjimą, negalėjo pasikeisti nuosavybės teisės į juos. Akcentavo, kad 1989 m. gruodžio 7 d. pažymos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos tėvui priklausė ir 1/3 dalis ginčo statinių. Nurodė, kad 1979 m. spalio 15 d. Statybos ir Architektūros valdybos rašte Nr. 262p. nurodyta, kad nugriovus senus ūkinius pastatus inventorizacijos byloje pažymėtus 3J1/m ir 4J1/m leidžiama pastatyti iš turimų šiferinių skydų laikiną apie 40 m² ūkinį pastatą (dirbtuves stalių darbams), tačiau iš šio rašto negalima daryti išvados apie ginčo statinių sunaikinimo faktą, be to, ginčo statiniai negalėjo būti nugriauti nesant pareiškėjos tėvo sutikimo.
Atsakovai VĮ Registrų centras bei VĮ Registrų centro Kauno filialas su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 81–83).
Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruoti nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas 1A1m, ūkiniai pastatai 2I1ž, 7I1ž, 11I1ž, garažas 5G1p ir kiemo statiniai, kurių kadastro duomenys nustatyti 2001 m. vasario 12 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Akcentavo, kad pareiškėja daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo 2003 m. balandžio 7 d. ir 2004 m. kovo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimų bei 2004 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau nė karto nesikreipė į teritorinį registratorių dėl kadastro duomenų tikslinimo, o ginčo pastatų sunaikinimas užfiksuotas 1986 m. gruodžio 1 d. inventorizacijos metu, buvusių ūkio pastatų vietoje pažymėti naujai pastatyti pastatai – stoginė 9I1ž ir ūkio pastatas 10I1ž. Nurodė, kad LDT VK Statybos ir architektūros valdybos 1979 m. spalio 15 d. rašte Nr. 262p, išduotame namų valdos Tunelio g. (tuo metu Baršausko g.) (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtei V. K., buvo leista, nugriovus senus ūkinius pastatus 3J1/m ir 4J1/m, pasistatyti laikiną ūkinį pastatą (dirbtuves stalių darbams) ir šis dokumentas patvirtina, kad ginčo pastatai nugriauti teisėtai – visų bendraturčių susitarimu.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir A. S. atsiliepime (b. l. 93–94) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą bei iš esmės palaikė atsakovų poziciją.
Papildomai nurodė, kad pareiškėjos tėvas 1975 m. kovo 17 d. davė sutikimą V. K. statyti garažą savo valdomoje dalyje bei įsirengti kūrybinę dirbtuvę (studiją) vietoje ūkinio pastato 4J1/m. Nurodė, kad 1986 m. gruodžio 1 d. inventorizacijos metu buvo užfiksuoti pakeitimai – neliko 3J1/m bei 4J1/m pastatų, o jų vietoje buvo pažymėti atsiradę nauji pastatai – stoginė 9I1/ž ir ūkio pastatas 10I1/ž. Teigė, kad pareiškėjai žinomos aplinkybės, kokiomis patalpomis ir statiniais naudojosi jos tėvai. Pažymėjo, kad V. K. su I. V. 1965 m. kovo 31 d. sutartimi nusistatė naudojimosi statiniais tvarką, taip pat ir ūkiniais, pagal kurią V. K. atiteko teisė naudotis sandėliu 3J1/m, o sandėlis 4J1/m atiteko I. V.. Akcentavo, kad A. M. iš I. V. ir P. S. 1965 m. birželio 28 d. pirkdamas butą ir kitus statinius, sutarė vadovautis 1965 m. kovo 31 d. naudojimosi tvarkos sutartimi. Pažymėjo, kad V. K., nebūdama 1965 m. birželio 28 d. sutarties šalimi, nepardavusi A. M. savo turėtos dalies, 1965 m. kovo 31 d. sutartimi gavusi teisę viena naudotis sandėliu 3J1/m, neturėjo jokių prievolių A. M., o pastarasis sutiko, kad jam nepriklauso naudojimosi teisė sandėliu 3J1/m, o pagal 1965 m. birželio 28 d. sutarties 3 punktą jis turėjo teisę naudotis tik sandėlio 2J1/m patalpa Nr. 4.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu (b. l. 150–156) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, kad tarp pastatų, pareiškėjos įgytų 2003 m. balandžio 7 d., 2004 m. kovo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimais, bei 2004 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartimi, ginčo pastatų nėra. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo archyvo 1989 m. gruodžio 7 d. raštas patvirtina, jog A. M. priklausė 1/3 dalis ginčo statinių, pažymėtų šifrais 3J1m ir 4J1m. Teismas padarė išvadą, jog šio rašto duomenys nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo pareiškėjos vardu, taip pat nepatvirtina nuosavybės teisių ir pareiškėjos tėvo atžvilgiu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad ginčo pastatai buvo sunaikinti – nugriauti, perstatyti. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 33 straipsnio, nes nekilnojamojo daikto registro duomenų atkūrimas (įrašymas) šiuo atveju negali būti laikomas techninių klaidų taisymu, taip pat nurodė, kad registre nenustatyta jokių klaidingų duomenų. Pažymėjo, kad ginčo pastatai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, o ir negalėjo būti įregistruoti bei perkelti teisės aktų nustatyta tvarka į šią duomenų bazę, nes Kadastro ir registro bylos duomenimis, 1986 m. gruodžio 1 d. atlikus einamąją inventorizaciją, užfiksuotas ūkio pastatų, plane pažymėtų šifrais 3J1m ir 4J1m, sunaikinimas, o buvusių ginčo pastatų vietoje yra pažymėti naujai pastatyti pastatai – stoginė 9J1ž ir ūkio pastatas 10J1ž. Teismas nurodė, kad pareiškėjos tėvas duomenis dėl ūkio pastatų 3J1m ir 4J1m sunaikinimo laikė teisingais ir pagrįstais, jų neginčijo, prašymų dėl Kadastrinių matavimų bylos taisymo neteikė. Akcentavo, kad A. S. ir V. K., kurios šiuo metu ir 1986 m. gruodžio 1 d. turėjo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, prašymų dėl kadastrinių matavimų taisymo taip pat neteikė. Pažymėjo, kad pareiškėja iki 2011 m. sausio 18 d. nesikreipė į teritorinį registratorių dėl kadastro duomenų taisymo. Akcentavo, kad nėra galimybės atkurti (įrašyti) sunaikintų pastatų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre – t. y. įregistruoti nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir dėl to, kad fiziškai neįmanoma nustatyti nesančio daikto kadastrinių duomenų, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 6 straipsnyje. Įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Nekilnojamojo turto registro įrašai neatitinka dokumentų, pagal kuriuos jie buvo padaryti, turinio ir, taip pat nėra pagrindo taisyti šių įrašų kaip klaidingų (netikslių), nes Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys visiškai atitinka Kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 19261 esančių dokumentų duomenis. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas.
III.
Pareiškėja R. Š. padavė apeliacinį skundą (b. l. 165–170), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina nuosavybės teisių į ginčo statinius atsiradimo pareiškėjos tėvo vardu. Teigia, kad tokią išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1985 m. gruodžio 9 d. einamosios teisinės registracijos išvada, 1976 m. liepos 6 d. sutartis dėl sklypo naudojimosi tvarkos, 1985 m. gruodžio 9 d. Gyvenamojo namo techninis pasas, Namų valdos techninės apskaitos kortelė, 1989 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 4494 ir kt.
2. Akcentuoja, kad 1965 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta, jog A. M. nesinaudos ginčo statiniais, į kuriuos jis įgijo nuosavybės teisę. Atkreipia dėmesį į tai, kad 1965 m. kovo 31 d. naudojimosi statiniais nustatymo sutartimi nebuvo susitarta dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šia sutartimi bendrosios nuosavybės teisė nepasibaigė ir pardavėja I. V. galėjo perleisti pareiškėjos tėvui nuosavybės teisės į ginčo statinius. Mano, kad naudojimąsi daiktu teismas nepagrįstai sutapatino su nuosavybės teise. Akcentuoja, kad teisė naudoti daiktus – tai tik viena iš daikto savininko teisių. Nurodo, kad nors 1965 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje nėra numatyta A. M. naudojimosi ginčo statiniais tvarka, tačiau šios sutarties objektas bei dalykas labai aiškiai įvardintas – nekilnojamųjų daiktų perdavimas nuosavybėn, t. y. kad I. V. parduoda, o A. M. perka 1/3 dalį statinių, esančių adresu Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat ir ginčo statinių – 3J1/m bei 4J1/m.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio, nes nekilnojamojo daikto registro duomenų atkūrimas šiuo atveju negali būti laikomas techninių klaidų taisymu, be to, nenustatyta jokių klaidingų duomenų. Pažymi, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl statinių, kurie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau be pagrindo iš jo buvo išregistruoti, duomenų atkūrimo. Pažymi, kad nagrinėdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti pareiškėjos skundžiamų (prašomų atkurti) duomenų (statinių 3J1/m bei 4J1/m teisinės registracijos bei nuosavybės teisės į juos išregistravimas) atitikimą šiems duomenims pagrįsti atsakovo nurodytam juridiniam pagrindui, t. y. dokumentams, kurių pagrindu ginčo statinių registracija buvo panaikinta.
4. Akcentuoja, kad statinys laikomas nugriautu kai išardytos visos konstrukcijos (tarp jų – ir pamatai), pašalintos medžiagos bei atliekos ir išlygintas žemės paviršius. Tokios aplinkybės gali būti nustatomos kadastrinių matavimų metu ir įforminamos atitinkamu dokumentu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 str.), kuris būtų pagrindas išregistruoti statinį. Teigia, kad ginčo statiniai buvo išregistruoti nesant teisės aktų nustatyto dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Akcentuoja, kad apie ginčo statinių nugriovimą ar sunaikinimą nėra jokios žymos ir senesniame plane, kuris buvo panaikintas 1986 m. gruodžio 1 d. Paaiškina, kad ginčo statiniai be teisinio pagrindo dingo iš planų (pasikeitė jų žymėjimas), o 2001 m. vasario 12 d. perkeliant duomenis apie statinių teisinę registraciją, dingo ir šių statinių teisinė registracija bei nuosavybės teisės į juos.
5. Mano, kad ginčo statiniai per klaidą galėjo būti įvardinti naujais šifrais t. y. 9J1/m bei 10J1/m, taip padarant techninę klaidą. Aiškina, kad tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog byloje nėra duomenų kokiu pagrindu statiniai 9J1/m bei 10J1/m atsirado kadastrinių matavimų byloje. Atsakovų atstovė paaiškino, kad tai laikini pastatai, todėl jie nėra registruoti, tačiau iš byloje esančios ekspertizės akto matyti, kad pvz. statinys, pažymėtas šifru Nr. 10J1/m yra su pamatais, iš ekspertizės akte esančių fotonuotraukų matyti, kad šie statiniai egzistuoja.
Atsiliepimas
Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 175–177) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos reikalaujamas nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas negali būti vertinamas kaip techninių klaidų taisymas, nes nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka nekilnojamojo daikto kadastro byloje įrašytus kadastro duomenis bei pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad Kadastro byloje Nr. 19/19261 yra 1986 m. gruodžio 1 d. inventorizacijos duomenys, jog ūkio pastatai 3J1/m ir 4J1/m nugriauti tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, ką patvirtina Kauno m. LDT Statybos ir architektūros valdybos 1979 m. spalio 15 d. raštas Nr. 262p, bei bendraturčių sutikimai. Pažymi, kad nugriautų statinių vietoje užfiksuoti naujai pastatyti statiniai: stoginė 9I1ž ir ūkinis pastatas 10I1ž, kurių statybos metai įrašyti kadastro duomenyse – 1986. Akcentuoja, kad šie kadastro duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad pareiškėjos pateiktas 2011 m. birželio 17 d. Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro Statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas Nr. 11-82 nepaneigia, jog ūkiniai pastatai 3J1/m ir 4J1/m šiuo metu neišlikę, o jų vietoje yra stoginė 9I1ž ir ūkio pastatas 10I1ž, pastatytas 1986 metais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 179–181) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Taip pat prašo priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.
Paaiškina, kad A. M. nereiškė pretenzijų V. K. dėl naudojimosi pagalbiniais pastatais, ūkiniais pastatais 3J1/m bei 4J1/m nei pareiškėjos tėvas, nei ji pati niekada nesinaudojo. Nurodo, kad pareiškėjai yra žinomas naudojimosi namų valdos žeme pasidalinimas. Teigia, kad analizuojant sutartį, kuria A. M. pirko dalį pastatų, taip pat ir ginčo statinius, reikia sistemiškai vertinti ir sutarties 3 punktą kuriame ir nurodoma, kokiu pagalbiniu plotu jis kaip pirkėjas naudosis: jam suteikiamas nuolatiniam naudojimuisi sandėlio 2J1/m skyrius Nr. 4. Pažymi, kad apeliantės motyvas, jog nėra jokių duomenų apie senųjų ginčo pastatų nugriovimą paneigiamas jos pačios pateiktu ekspertizės aktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl teritorinio bei centrinio registratoriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2010 m. balandžio 15 d. prašymą dėl duomenų tikslinimo ir pastatų, plane pažymėtų šifrais 3J1/m bei 4J1/m, esančių Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenų bei nuosavybės teisių į juos atstatymo (įrašymo), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriui pateikė prašymą (b. l. 11), kuriuo prašė patikslinti duomenis pastatų, esančių Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaunas, registro Nr. 20/50857, pažymėtų plane šifrais 3J1/m ir 4J1/m, įgytų pagal 1965 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-29036. 2010 m. balandžio 28 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu Nr. (3.4.5)S-687 (b. l. 12) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atstatyti (įrašyti) ūkio pastatų, plane pažymėtų šifrais 3J1m ir 4I1m, esančių Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune kadastro duomenis ir teises į juos, nes kadastro ir registro bylos (invent. Nr. 19/19261) istoriniais 1986 m. gruodžio 1 d. kadastrinių matavimų duomenimis šie pastatai sunaikinti. Pareiškėjos skundą dėl šio teritorinio registratoriaus išnagrinėjusi Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 304 (b. l. 23–24) skundo netenkino nurodydama, kad Kadastro / registro dokumentų bylos Nr. 19/19261, kurioje surinkti ir saugomi dokumentai apie nekilnojamuosius daiktus, esančius Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nuosavybės teisės į juos, duomenimis 1986 m. gruodžio 1 d. atlikus einamąją inventorizaciją užfiksuotas ūkio pastatų 3J1m ir 4J1m sunaikinimas.
Kaip teisingai sprendimuose pažymėjo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija bei pirmosios instancijos teismas, pareiškėja 2010 m. balandžio 15 d. prašymu iniciavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje reglamentuotą procedūrą dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009). Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pasinaudoti nurodytomis procedūromis galima tik tada, kai duomenys, kuriuos siekiama patikslinti, pakeisti ar papildyti, apskritai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.
Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.
2012 m. sausio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (registro Nr. 20/20857) duomenimis nustatyta, kad Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune yra įregistruoti šie statiniai – gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1m, ūkio pastatai, plane pažymėti 2I1ž, 7I1ž, 11I1ž ir 13I1ž, garažas, plane pažymėtas 5G1p bei kiemo statiniai. Ginčo statiniai, plane pažymėti šifrais 3J1/m ir 4J1/m bei nuosavybės teisės į juos, Nekilnojamojo turto registre registruoti nėra ir nebuvo. Taip pat jie nebuvo perkelti iš ankstesnių registrų (šiuo atveju Kauno inventorizacijos techninio biuro), administracinėje byloje pateikiami 1986-12-01 atliktos inventorizacijos duomenys (planas, b. l. 55, namų valdybos techninės apskaitos kortelė b. l. 60, 61) įrodo, kad šie statiniai buvo sunaikinti, jų vietoje įregistruoti kiti, naujai pastatyta stoginė 9I1ž, ūkio pastatas 10I1ž. Archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje yra Kauno m. LDT VK Statybos ir architektūros valdybos 1979-10-15 raštas Nr. 262p, išduotas vienai iš bendraturčių, kuriuo leista nugriovus senus ūkinius pastatus 3J1/m ir 4J1/m pasistatyti laikiną ūkinį pastatą (dirbtuves stalių darbams). Šis dokumentas patvirtina ginčo statinių nugriovimo teisėtumo faktą. Byloje nepateikiami įrodymai, kad sunaikintų statinių bendraturtis A. M. kada nors būtų reiškęs pretenzijas dėl minėtų pastatų nugriovimo ar dėl vėliau fiksuotų 1986-12-01 bei 2001-02-21 kadastro duomenų. Dėl šių priežasčių nekilnojamojo turto registratorius pagal pareiškėjos 2010 m. balandžio 15 d. prašymą negalėjo atlikti nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta procedūra. Atitinkamai nėra galimas ir duomenų nekilnojamame registre atkūrimas, nes atkurti galima tik tai, kas buvo nepagrįstai panaikinta.
Iš pareiškėjos skundų nekilnojamojo turto registratoriui ir teismui turinio galima suprasti, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti pastatai, plane pažymėti šifrais 3J1/m ir 4J1/m, esantys Tunelio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro kadastro įstatyme yra numatytos atskiros procedūros (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str.) – t. y. siekiant registruoti nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį turi būti pateikiamas prašymas, kartu su juo, be kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, taip pat turi būti pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d.), dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių su tokiu prašymu, taip pat nėra duomenų, kad teritorinis registratorius būtų atsisakęs tokius veiksmus atlikti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos 2010 m. balandžio 15 d. prašymas pagalėjo būti patenkintas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. pateikė prašymą atlyginti apeliacinio skundo parengimo išlaidas, kurios pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas (b. l. 183) bei 2011 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 564991 (b. l. 184) sudaro 150 Lt.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 5 dalimis, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos R. Š. skundas, paliko nepakeistą. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus pareiškėjos reikalavimus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. S. teisės, ir ji įgijo teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5 MMA ir tai yra 1 200 Lt. A. S. prašo priteisti 150 Lt už atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą surašymą. Ši prašoma suma neviršija Rekomendacijų 8.11 bei 5 punktuose įtvirtinto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija įvertinusi Rekomendacijų 2.1–2.3 bei 2.6–2.7 punktuose nustatytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais nusprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui atlygintina 150 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš pareiškėjos R. Š. 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.