Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-850/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-17Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
1-27-850/2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01421-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-850/2012Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01421-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5., (S) 2.1.10.1.
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,sekretoriaujant I. Ž.,dalyvaujant prokurorui G. T.,kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gim.. T. m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyv., dirbantis“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d.,182 str. 3 d., 182 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-09-22, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Gaurės g. 22, Tauragė, A. D., neteisėtai veikdamas UAB „Pajūrio sauga“, įm. kodas 141954386, vardu, remiantis darbo sutartimi buvo atleistas 2010-09-17, už UAB „Pajūrio sauga“ suteiktas civilinės saugos paslaugas iš UAB „Ievos medis“ įm. kodas 300008402, įgaliotos atstovės D. P. paėmė 270 litų bei pastarajai išdavė UAB „Pajūrio sauga“ Kasos pajamų orderį Nr. 0134, tačiau pinigų bendrovei negrąžino, taip jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB „Pajūrio sauga“ priklausantį turtą – 270 Lt. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d.

Be to, jis, 2010-09-23, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kleinickio g. 19, Tauragė, neteisėtai veikdamas UAB „Pajūrio sauga“, įm. kodas 141954386, vardu, remiantis darbo sutartimi buvo atleistas 2010-09-17, už UAB „Pajūrio sauga“ suteiktas civilinės saugos paslaugas iš D. B. įmonės, įm. kodas 7975379, savininkės D. B. paėmė 363 litus bei pastarajai išdavė UAB „Pajūrio sauga“ Kasos pajamų orderį Nr. 0135, tačiau pinigų bendrovei negrąžino, taip jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB „Pajūrio sauga“ priklausantį turtą - 363 Lt. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d.

Be to, jis, 2010-09-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Jurbarko mieste, neteisėtai veikdamas UAB „Pajūrio sauga“, įm. kodas 141954386, vardu, remiantis darbo sutartimi buvo atleistas 2010-09-17, už UAB „Pajūrio sauga“ suteiktas civilinės saugos paslaugas iš UAB „Egidijus ir Vytautas“, įm. kodas 158745779, vyr. finansininko A. B. paėmė 217,80 litų bei pastarajam išdavė UAB „Pajūrio sauga“ Kasos pajamų orderį Nr. 0136, tačiau pinigų bendrovei negrąžino, taip jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB „Pajūrio sauga“ priklausantį turtą – 217,80 Lt. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d.

Šalies argumentai

A. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dirbo UAB „Pajūrio sauga“ apie 3 mėnesius. 2010-09-17 nuvykęs į centrinę būstinę Klaipėdoje pateikė prašymą atleisti iš darbo. Darbdaviui grąžino telefoną ir SIM kortelę. Kasos pajamų orderių negrąžino. Persigalvojo ir 2010-09-20 pateikė raštą, kad visus pareiškimus laikyti negaliojančiais. Kadangi iš darbdavio negavo jokio atsakymo, suprato, kad gali toliau dirbti nuotoliniu būdu, nors jokios sutarties, kad dirbs nuotoliniu būdu nepasirašė. Teigia, kad buvo sutarta su darbdaviu, jog jam mokės ne atlyginimą o 15 procentų už padarytų sutarčių kiekį. 2010-09-22, 2010-09-23 ir 2010-09-24 iš trijų įmonių, kurioms UAB „Pajūrio sauga“ pardavė civilinės saugos paslaugas, pagal kasos pajamų orderius Nr. 0134, 0135, 0136, kurie jau buvo pasirašyti direktoriaus K. Ž., o jis tik užpildė tuščius blankus, paėmė pinigus grynais. 2010-09-30 rado pakeistą darbo kabineto spyną. Nuėjęs į Sodrą sužinojo, kad nuo 2010-09-17 yra atleistas iš darbo UAB „Pajūrio sauga“. Tikslo pasisavinti pinigus neturėjo, jų nepanaudojo savo tikslams, pinigai visą laiką buvo laikomi segtuve kabinete. Iš segtuvo pinigus paėmė prieš dieną ar tą pačią dieną, kai pervedė į įmonę, įėjo į kabinetą, nes ten dirbo R. S. ir ji tai matė. 2010-12-13 pinigus per banką pervedė UAB „Pajūrio sauga“, tuo metu jau buvo pateikiami kaltinimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam anksčiau buvo įteiktas raginimas grąžinti pinigus, tačiau jis nesugalvojo kokiu būdu juos grąžinti, nes yra nuvežęs ne vieną pinigų sumą ir negaudavo tai patvirtinančio dokumento. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pinigus pasiliko už kurą ir mašinos remontą, tačiau vėliau patvirtino, kad pinigų negrąžino, nes su juo nebuvo atsiskaityta už kurą. Prašo išteisinti.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad A. D. dirbo jo įmonėje UAB „Pajūrio sauga“ nepilnai du mėnesius. Kaltinamasis T. T. filiale, ten dirbo du žmonės. Po to, pačiam prašant buvo iš darbo atleistas, rugsėjo 17 d., su juo atsiskaityta atleidimo dieną ir jis ofise negalėjo lankytis. Po kurio laiko gavo A. D. faksinį raštą, kur parašyta: „jei sumokės 2000 Lt, tai viskas gali būti taip, kaip yra“. Už ką prašė pinigų nepaaiškino. Su reikalavimu nesutiko ir parašė ieškinį į policiją. Vėliau, rugsėjo 30 d., sužinojo, kad A. D., nedirbdamas įmonėje iš trijų įmonių pasiėmė pinigus - suėjus mokėjimo terminui paskambino į įmones, kur pasakė, kad pinigai yra paimti. Tada surašė A. D. laišką, kad grąžintų 850 Lt. Į laišką kaltinamasis neatsakė, pinigų negrąžino, todėl spalio 5 d. kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo bylos užvedimo. Bylas persiuntė į Tauragę, jos buvo kelis kartus nutrauktos, galiausiai Klaipėdos apygardos teismas nutartimi byla buvo atnaujinta. Paprastai įmonė grynųjų pinigų neima, visos įmonės pinigus praveda pavedimais, tačiau jei užsakovas paprašo, galima mokėti grynais, pagal kasos pajamų orderį, todėl kiekvienas vadybininkas privalo turėti kasos pajamų orderį. Per tą laiką, kol kaltinamasis dirbo jo įmonėje, jis nebuvo panaudojęs kasos pajamų orderių, naudojo juos tik išėjęs iš darbo. Yra nustatyta, kad kaltinamasis pats tuomet reikalavo iš įmonių, kad pinigai būtų atiduoti grynais. Kasos pajamų orderiai buvo išrašyti ir A. D., kiek tiksliai jų išdavė, nurodyti negali, tačiau atleidimo dieną A. D. neatidavė kasos pajamų orderių, sakė neturi su savimi, jie yra namuose. Pinigus A. D. grąžino 2010-12-14, t.y. kai gavo pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pervedė 850 Lt. Kaltinamasis neturėjo savo automobilio, todėl su juo nesudarė panaudos sutarties ir už benziną nemokėjo – kol jis dirbo įmonėje, jam automobilio nereikėjo, apie reikalavimus dėl automobilio remonto ir benzino sužinojo tik civilinėse bylose, kai kaltinamasis ginčijo jo atleidimą.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad ji yra projektų vadovė, o A. D. buvęs įmonės darbuotojas. Su juo bendravo nedaug – jam Klaipėdoje rašydavo PVM sąskaitas faktūras už pagal sutartis atliktus darbus, paskui jas išsiųsdavo ar pasiimdavo patys vadybininkai kai atvažiuodavo. Kiekvienas vadybininkas atsakingas už savo sutartis ir jis ieško skolų, jei jo nėra ar serga, ieško administratorius. J. D. sudaro sutartį, tai jis turi rūpintis, kad pinigai už atliktus darbus būtų sumokėti. Pinigai įmonei iš klientų pagrinde pervedami pavedimais. Gale mėnesio gavo suvestinę ir sužinojo, kad sąskaitos nėra apmokėtos. Tiksliai negali pasakyti ar A. D. ir dirbdamas paėmė pinigus panaudodamas kasos pajamų orderius, atrodo, kad buvo tokių atvejų.

Liudytoja D. B. parodė, kad skambino iš UAB „Pajūrio sauga“ ir klausė ar nereikia susitvarkyti instrukcijų dėl darbų saugos. Sakė, kad atvažiuos jų atstovas. Į įmonę 2010-08-03 atvykus A. D. pasirašė sutartį, jis sakė, kad atsiųs atstovą dėl darbo vietos rizikos įvertinimo. Atstovas dėl darbo vietos rizikos įvertinimo atvyko po 2 savaičių, o po mėnesio paskambino A. D. ir pasakė, kad jau turi instrukciją, klausė ar gali sumokėti pinigus. Pinigus 363 litus sumokėjo, turbūt jis davė pinigų priėmimo kvitą, PVM sąskaitą faktūrą, darbų atlikimo aktą ir instrukcijas. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo datuotas 2010-09-20, kasos pajamų orderio kvitas išrašytas 2010-09-23, sąskaita išrašyta 2010-09-22. Tuo metu, kai A. D. atvažiavo paimti pinigų suprato, kad tai UAB „Pajūrio sauga“ darbuotojas, atrodo, kad jis rodė darbuotojo pažymėjimą.

L. R. S. parodė, kad su A. D. dirbo toje pačioje įmonėje, viename kabinete nuo 2010-07-27 iki 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. Jo darbas buvo ieškoti klientų saugos ir sveikatos srityje. Aptarnavo T. T. rajoną, Jurbarką, Pagėgius, Kelmę, Šilalę. 2010-09-17 vyko į Klaipėdą, nes buvo pakviesti į mokymus. Darbo dienos pabaigoje direktorius pasakė, kad A. D. išėjo iš darbo, bet jis pats nesisakė o ji neklausė. Pirmadienį jis vėl atėjo į darbą ir toliau dirbo. Kasos pajamų orderiai buvo viename segtuve, juos naudodavo bendrai, jei reikėdavo paimti pinigus, tačiau ji kasos pajamų orderių nenaudojo, jos funkcija buvo konsultuoti klientus. Nežino ar po rugsėjo 17 d. buvo naudojami kasos pajamų orderiai. Pas klientus A. D. vykdavo savo automobiliu, ar su juo buvo atsiskaityta už automobilio panaudą nežino. Išeidamas A. D. jai pinigų nepaliko. Jei būtų palikęs, tai gal segtuve, tačiau tuo segtuvu pati nesinaudojo, pinigų nematė. Direktorius pareikalavo, kad būtų pakeista spyna ir ji buvo pakeista, kad A. D. nesilankytų darbe. Po A. D. atleidimo direktorius buvo atvykęs gal spalio mėnesį. Jis vertė segtuvą, nežino ar rado pinigus ten.

Liudytoja D. P. parodė, kad A. D. atvažiavo į įmonę pasiūlyti paslaugų dėl darbo saugos, o jiems reikėjo darbo saugos pažymėjimo. Sutartis buvo pasirašyta 2010-09-09. Už tuos kursus A. D. sumokėjo pinigus grynais UAB „Pajūrio sauga“ kabinete dar prieš kursus, kadangi taip prašė A. D.. Galėjo pinigus sumokėti pavedimu, bet turėjo grynų pinigų, todėl sumokėjo grynais apie 270 Lt, gavo kasos pajamų orderį. Tuomet ji galvojo, kad A. D. ten dirba. Kursai įvyko, paslauga buvo atlikta, tačiau paskambinę UAB „Pajūrio sauga“ atstovai sakė, kad negavo pinigų, tada nusiuntė kasos pajamų orderį, kad pinigus sumokėjo.

Liudytojas E. S. parodė, kad su A. D. teko bendrauti jo įmonės UAB „Egidijus ir Vytautas“ reikalais. Jis buvo atvykęs du kartus. Pirmą kartą susitarti kokie darbai reikalingi, antrą kartą, datos neatsimena, atvežė dokumentaciją, kurią parengė UAB „Pajūrio sauga“. A. D. pateikė sąskaitą-faktūrą. Pasakė, kad apmokės pavedimu, tačiau A. D. paprašė sumokėti grynais. Tuo metu turėjo kasoje grynųjų pinigų, tai ir sumokėjo. Nekilo abejonių, kad A. D. ne UAB „Pajūrio sauga“ darbuotojas.

Iš 2011-01-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Pajūrio sauga“ direktorius K. Ž. pateikia 2010 m. liepos 27 d. Nr. 107 darbo sutarties UAB „Pajūrio sauga“ su A. D. kopiją, 2010-07-28 visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 1 kopiją, 2010-09-16 Nr. 04-12 A. D. prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo kopiją, 2010-09-17 kasos išlaidų orderio Nr. 198, dėl UAB „Pajūrio sauga“ galutinio atsiskaitymo A. D. kopiją, inventorizacijos žiniaraščio Nr. 1, dėl A. D. UAB „Pajūrio sauga“ gražinimo mobilaus ryšio telefono kopiją. (t. 1, b.l. 21).

Iš 2010-09-16 prašymo matosi, jog A. D. UAB „Pajūrio sauga“ direktoriaus prašo nuo 2010-09-17 nutraukti darbo sutartį ir atleisti jį iš einamų pareigų, pačiam prašant (t. 1, b.l. 7).

Iš kasos išlaidų orderio matyti, jog 2010-09-17 UAB „Pajūrio sauga“ galutinai atsiskaitė su A. D. (t. 1,b.l. 27).

Iš inventorizacijos žiniaraščio matyti, jog A. D. 2010-09-17 UAB „Pajūrio sauga“ gražino mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę (t. 1., b.l. 28).

Iš kasos pajamų orderio kvitų matosi, jog iš UAB „Ievos medis“ 2010-09-22, iš UAB „Egidijus ir Vytautas“ 2010-09-24 ir D. B. 2010-09-23 buvo paimti pinigai už suteiktas paslaugas, atitinkamai 270 Lt, 217,80 Lt ir 363 Lt (t. 1., b.l. 11,12, 34).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, jog 2010-12-13 A. D. UAB „Pajūrio sauga“ pervedė 850,80 Lt (t.1, b.l. 67).

Iš UAB „Pajūrio sauga“ darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo (t.2, b.l. 32-33) matyti, kad A. D. 2010-07-28 pasirašytinai supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareigine instrukcija Nr. 11 (t.1, b.l. 26-31).

Iš AB Lietuvos paštas pateiktų dokumentų (t.2, b.l. 34-36) matyti, kad A. D. 2010-10-02 asmeniškai įteikta UAB „Pajūrio sauga“ siųsta registruotoji pašto korespondencijos siunta.

Nurodytų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam buvo pareikšti kaltinimai. Kaltinamojo amžius, išsilavinimas, darbinė ir gyvenimiška patirtis – vien laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2012-03-31 yra dirbęs septyniose darbovietėse (t.2, b.l. 2), sveikatos būklė – nėra įrašytas T. T. psichikos sveikatos centro narkologinę ir psichiatrinę įskaitą (t.1, b.l. 69), leido suprasti, ir byloje esančių įrodymų pagrindu dėl to abejonės teismui nekyla, kad iš UAB „Ievos medis“, UAB „Egidijus ir Vytautas“ ir D. B. įmonės pinigus už atliktas ar atliktinas paslaugas jis paėmė grynaisiais pinigais įmonės vardu jau nebūdamas UAB „Pajūrio sauga“ darbuotoju, taigi neturėdamas nei pareigos nei teisės atstovauti šiai įmonei, suprato, kad pinigus paima savo naudai. Šiais pinigais kaltinamasis naudojosi ir disponavo iki 2010-12-13, taigi jis įvykdė baigtą nusikaltimą, todėl jo veika dėl kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo kvalifikuotina pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį, nes jis apgaulės būdu savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą UAB „Pajūrio sauga“ priklausantį turtą. Kad kaltinamasis įvykdė šias nusikalstamas veikas, t.y. kad jis pagrobė UAB „Pajūrio sauga“ priklausančias pinigines lėšas, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Pajūrio sauga“ vadovo skundą (t.1, b.l. 121-122).

Kaltinamojo gynybos argumentas, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės, paneigiami byloje esančiais įrodymais. Aplinkybės dėl kaltinamojo atleidimo iš darbo pagrįstumo buvo tirtos nagrinėjant civilinę bylą pagal A. D. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, jo atleidimas iš darbo pripažintas pagrįstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t.1, b.l. 198-194, t.2, b.l. 37-38), todėl dėl jų teismas nepasisako. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė prieštaringus parodymus tiek dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, tiek dėl jos motyvų. Pirminės apklausos metu 2010-11-18 jis parodė, kad prašymo atleisti iš darbo 2010-09-16 nerašė, jo parašas suklastotas, praktinių mokymų metu jam darbdavys pasakė, kad už jį turi mokėti baudas, todėl jį atleidžiąs. A. D. tai supratęs kaip mokymų praktinę užduotį, kad turįs ir toliau dirbti nuotoliniu būdu. Pinigus, paimtus iš UAB „Ievos medis“, UAB „Egidijus ir Vytautas“ ir D. B. įmonės negrąžino įmonei, nes šiais pinigais pasidengė įmonės įsiskolinimą – apie 1000 Lt - jam už degalus. Teigė, kad darbdavys jam liko skolingas 1200 Lt už 2010 m. rugsėjo mėn. Apklausiamas 2010-12-07 A. D. papildomai parodė, kad su darbdaviu buvo sutaręs, jog darbo reikalams naudos savo automobilį R. L., valstybinio numerio neprisimena, buvo pasirašyta panaudos sutartis, tačiau jos turinio neskaitė. Limitas degalams nebuvo nustatytas, buvo sutarta, kad apmokės už visą sunaudotą kurą. Degalų įsigijimą patvirtinančių dokumentų darbdaviui nepateikė, nes jis su juo nekontaktavo, už laikotarpį nuo 2010-08-21 iki 2010-09-17 bendrovė jam liko skolinga 500 Lt už kurą ir 360 Lt už detales. Apklausiamas 2011-03-23 A. D. papildomai paaiškino, kad 2010-09-20 prašymą UAB „Pajūrio sauga“ direktoriui pateikė kaip praktinę užduotį, tą prašymą direktorius atsisakė priimti ir toliau kalbėjo apie jo darbą nuotoliniu būdu. Iš minimų trijų bendrovių gautus pinigus – 850,80 Lt darbdaviui neperdavė, nes nežinojo, kad yra galimybė juos pervesti į imonės sąskaitą, kurios numerį žinojo. Pinigų savo reikmėms kaip kompensaciją už kurą nenaudojo, nežino, kodėl taip teigė ankstesnių apklausų metu. Pinigai buvo padėti jo darbo vietoje ant stalo. Apie tai direktoriaus neinformavo, tačiau jis, būdamas Tauragėje, tuos pinigus galėjo pasiimti pats. Maždaug prieš tris dienas iki pinigų pervedimo, darbo vietoje būnant, darbo vietoje buvusius pinigus pasiėmė ir pervedė į bendrovės sąskaitą. Papildomos apklausos metu 2011-09-05 parodė, kad UAB „Pajūrio sauga“ direktorius buvo nurodęs kuo daugiau pinigų iš įmonių paimti grynaisiais pinigais, tačiau perduodant surinktus grynuosius pinigus niekada nebūdavo išduodamas joks tai patvirtinantis dokumentas. Surinktus pinigus laikydavo darbo vietoje ant stalo, nes seifo nebuvo. Direktorius jį buvo įpareigojęs surinktus grynuosius pinigus naudoti degalams pirkti, kad nereikėtų už tai duoti pinigų atskirai. Tokiu būdu kaltinamasis viso proceso metu laikėsi iš esmės dviejų versijų, kodėl jis pasisavino ir negrąžino pinigus buvusiam darbdaviui iki 2010-12-13: jis tais pinigais nedisponavo, nes jie buvo padėti darbovietėje ir antra – jis tuos pinigus buvo pasiėmęs kaip kompensaciją už turėtas išlaidas kurui.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybės, kad iš įmonių po atleidimo iš darbo surinktus pinigus kaltinamasis laikė darbe ant stalo, nepatvirtino liudytoja R. S., visą laiką su kaltinamuoju dirbusi viename kabinete. Ji pinigų buvimo darbovietėje fakto nepatvirtino, be to, ji teigė, kad 2010 m. spalio mėnesį buvo atvykęs įmonės direktorius, kuris segtuvą, kuriame, anot kaltinamojo, buvo palikti pinigai, vartė. Taigi jis tuos pinigus tikrai būtų pastebėjęs. Nors kaltinamasis teigė pinigus 2010 m. gruodžio mėn. pasiėmė būnant ir matant R. S., pastaroji šios aplinkybės nepatvirtino. Nelogiškas atrodo ir kaltinamojo tvirtinimas, kad jis nežinojo kaip elgtis su iš įmonių surinktais grynaisiais pinigais - jo pareiginės instrukcijos 2.6. punkte nustatyta, kad darbuotojas turi pareigą iki kiekvieno mėnesio 5 d. su parašais pristatyti PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, pinigų kvitus vadovybei. Nors pareiginės instrukcijos 2.8. punkte nustatyta, kad imti grynuosius pinigus pagal PVM sąskaitas-faktūras iš klientų (kasos pajamų orderiu ar pinigų priėmimo kvitu) galima, tik apie tai suderinus ir gavus įmonės vadovybės sutikimą, duomenų, kad toks sutikimas buvo gautas, nėra. Liudytojai D. P. ir E. S. patvirtino, kad A. D. reikalavo, kad pinigai už paslaugas būtų sumokėti grynaisiais. Kaltinamojo argumentai apie galimus finansinės drausmės pažeidimus UAB „Pajūrio sauga“ nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės ir, jei tikrai ar kaltinamojo supratimu buvo, galėjo būti vienu iš motyvų kaltinamajam įvykdyti šias nusikalstamas veikas, tikintis, kad dėl apskaitos trūkumų jos neišaiškės.

Nors iš UAB „Pajūrio sauga“ 2010-09-24 rašto A. D. (t.2, b.l. 43) galima manyti, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo koks tai susitarimas dėl atlyginimo už sunaudotą kurą, nes kaltinamojo automobilio naudojimo darbo reikalams faktą patvirtino ir liudytoja R. S., tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, liudytojas K. Ž. tokį susitarimą buvus kategoriškai neigia. Tačiau bet kuriuo atveju ginčas dėl tikro ar tariamo neatsiskaitymo už tam tikras buvusio darbuotojo darbo teisinių santykių metu turėtas išlaidas, su buvusiu darbdaviu turi būti sprendžiamas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka ir jokiu būdu nesuteikia kaltinamajam teisės veikti įmonės vardu po to, kai jis jau atleistas, ir suklaidinant buvusio darbdavio kontrahentus savo naudai įgyti darbdaviui priklausantį turtą – pinigus. Taigi, abi kaltinamojo pateiktos versijos nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl laikytinos jo gynybine taktika.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas A. D. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (LR BK 12 str.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis neteistas (t.1, b.l. 70), todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (LR BK 55 str.). A. D. nebaustas administracine tvarka (t. 12, b.l. 71-72), dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį (t. 2, b.l. 2), atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nurodytų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina baudos, paskirtos baudos bendrintinos LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (t.1, b.l. 144).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 301-303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu: padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 3 dalyje (2010 m. rugsėjo 22 d. nusikalstamos veikos epizodas) ir paskirti 6 MGL (780 Lt) baudą; padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 3 dalyje (2010 m. rugsėjo 23 d. nusikalstamos veikos epizodas) ir paskirti 6 MGL (780 Lt) baudą; padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 3 dalyje (2010 m. rugsėjo 24 d. nusikalstamos veikos epizodas) ir paskirti 6 MGL (780 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 MGL (1560 Lt) baudą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas E. M.