- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-963-209-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Jurate Damanskiene
- Nuteistasis
- A. B., A. K.
- Kategorijos
Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-963/2007 m.
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.2.1.; 1.2.14.1.; (S).
2007 m. spalio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, bausmes pradžia skaiciuojant nuo sulaikymo dienos, i bausmes atlikimo laika iskaitant laikino sulaikymo laika nuo 2007-08-03 iki 2007-08-05, bausme atliekant pataisos namuose.
Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas A. K., jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.
Iš A. K. ir A. B. solidariai priteista 350 Lt J. G. naudai.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. B. nuteistas už tai, kad jis, 2007-08-03, apie 14.30 val., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, veikdamas kartu su A. K., Maironio g. 25, Vilniuje, stebejo aplinka, kad niekas nesutrukdytu ivykdyti nusikaltima, kai tuo metu A. K. prasuko žirklemis automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dureliu keleivio puses spynele, 50 litu vertes, ir pro atidaryta dureliu stikla, iš salono pavoge magnetola „JVC“, 300 litu vertes, priklausancia J. G., kuria perdave jam, tuo padarydamas J. G. 350 litu turtine žala, t.y. pagrobe svetima turta, isibroves i saugykla ir padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 10 d. nuosprendi del neteisingos, aiškiai per griežtos bausmes paskyrimo, ir sušvelninti jam paskirtaja bausme. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu galejo paskirti švelnesne bausmes ruši, numatyta straipsnio sankcijoje už padaryta nusikalstama veika - bauda arba arešta, ir, atsižvelgdamas i visas jo nurodomas aplinkybes, pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto treciasis apylinkes teismas, nuteisdamas ji pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nes inkriminuodamas vagyste kvalifikuojanti požymi - isibrovima i saugykla, nepagristai šiuo atveju pripažino stovejusi gatveje automobili saugykla ir mano, jog šiuo konkreciu atveju automobilis nebuvo skirtas nuolatiniam ar laikinam magnetolos saugojimui, todel jo padaryta veika turejo buti kvalifikuota kaip paprasta vagyste, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Taip pat mano, kad jam neteisingai parinkta bausmes rušis bei paskirta neteisinga, aiškiai per griežta bausme, nes teismas, skirdamas jam bausme atsižvelge tik kad jis šešis kartus teistas, baustas administracine tvarka, taciau jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustate, nemotyvavo sprendimo skirti jam realia laisves atemimo bausme. Jis ir teisiamajame posedyje, ir šiuo metu pripažino, kad ivykde nusikaltima, už kuri yra nuteistas, nuoširdžiai gailisi del jo padarymo ir yra isitikines, kad gali pasitaisyti be teismo paskirtos laisves atemimo bausmes. Jis nuoširdžiai nori tapti sažiningu visuomenes nariu, o ryšiu su šeima nutraukimas neigiamai atsilieps ir jam, ir jo artimiesiems.
Apeliacines instancijos teismo posedyje gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 10 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera istatyminio pagrindo.
Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d..
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato nutarimo Nr. 52 „Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“ 15 p. išaiškinta, kad „Standartinis automobilis pagal paskirti yra transporto priemone, taciau, jeigu iš mechaninemis ar elektroninemis priemonemis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso koloneles ir pan.), vagyste laikoma padaryta isibraunant i saugykla.“; Aukšciausiojo teismo 2004 m. balandžio 15 d. konsultacijoje Nr. B3-328 nurodyta, jog asmeniniu žmogaus daiktu arba automobilio priedu (automagnetolos, garso koloneliu ir pan.) vagyste iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta isibraunant i saugykla (pagal BK 178 str. 2 d.) tik tais atvejais, kai i automobilio vidu buvo patekta iveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones.
Iš liudytojo vyr. patrulio A. L. (b.l. 26-27, 112) parodymu, A. J. (b.l. 28-29) ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu matyti, kad A. K. žirklemis prasuko automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dureliu iš keleivio puses spynele, iki juosmens ilindo i mineto automobilio salona, iš kurio paeme i automagnetola panašu daikta. Nuteistasis A. K. paaiškino, kad automobilio langas atsidare prasukus spynele žirklemis (b.l. 41, 111), signalizacija nesuveike, tuomet jis iki puses ilindo i automobilio salona ir ištrauke magnetola. Pats nuteistasis A. B. paaiškino, jog (b.l. 70-71, 111-112) A. K. atidare automobilio langa ir ištrauke automagnetola, o jis tuo metu stovejo šalia. Vagyste buvo nutare padaryti kartu. Todel darytina išvada, kad automobilio langai prieš prasukant spynele buvo uždaryti, o mašina užrakinta ir tai suvoke A. B.. Kaip matyti iš automobilio VW-Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automagnetolos angos mazgines ir automagnetolos, rastos pas A. B. nuotrauku (b.l. 9, 16, 17), konkreti automagnetola buvo automobilio priedas, organiškai susietas su paciu automobiliu. Todel, atsižvelgus i išdestyta, darytina išvada, kad veika, šiuo atveju, pagristai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas, isibrovus i saugykla.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i A. B. asmenybe.
Nuteistasis A. B. padare tycini apysunki nusikaltima (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagristai nepripažino nuteistojo A. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi jis buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje su pagrobta automagnetola, jo veika mate du liudytojai, o kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra esminiu bylos aplinkybiu pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne del surinktu irodymu (Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-479/2007).
A. B. asmenybe charakterizuojama neigiamai: jis nedirba (b.l. 76), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 109), anksciau 6 kartus teistas (b.l. 77-80). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Nuteistasis A. B. nusikaltima padare neišnykus teistumui, todel jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. A. B. buvo ne karta nuteistas realia laisves atemimo bausme, taciau išvadu nepadare, nenorejo paklusti istatymu reikalavimams. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas paskyre laisves atemimo bausme, ženkliai mažesne nei BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytas tos bausmes rušies vidurkis.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmes vykdymas gali buti atidetas nuo vieneriu iki treju metu tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Del teismu praktikos atidedant paskirtuju bausmiu vykdyma” 5 p., svarstydami bausmes vykdymo atidejimo klausima ir spresdami, ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismai turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes: turi ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, išsiaiškinti nusikaltimo motyva ir tikslus, kaltininko asmenybe, ivertinti jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Ypac svarbu tokiais atvejais ivertinti kaltininko asmenybe, nes butent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d..
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai A. B. netaike BK 75 str. ir neatidejo jam paskirtosios bausmes vykdymo. Vienas bausmes tikslu, numatytu BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Kaip matyti iš aukšciau išdestyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmes neužtikrino bausmes tikslu, nes jis anksciau 6 kartus teistas, baustas realia laisves atemimo bausme, ir vel pažeide istatymus, todel nera pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad A. B. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme.
Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmes – ta aplinkybe, kad ryšiu su šeima nutraukimas, nuteistojo teigimu, neigiamai atsilieps ir jam, ir jo artimiesiems, nera teisinis pagrindas švelninti bausme. Atsižvelgus i išdestyta ir tai, kad byloje nera duomenu, jog nuteistasis A. B. visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padaryta turtine žala, nebuvo nustatyta atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, nera teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str.
Esant tokioms aplinkybems, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirta bausme del apeliaciniuose skunduose nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. B. apeliacini skunda atmesti.