Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-453-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
A6.-453-903/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
R. D., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-453-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00239-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.3.3.; 21.9.9. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Kristinai Matiuchovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-08-31, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įmonėje atliekamus atsiskaitymus, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) turi susikaupusią mokestinę nepriemoką, kuri 2018-09-25 sudarė 15978,11 eurų, iš jų: 80,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 0,97 Eur šio mokesčio delspinigių, 1562,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 84,60 Eur šio mokesčio delspinigių, 11363,76 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 730,85 Eur PVM delspinigių, 2444,00 Eur pelno mokesčio ir 78,11 Eur šio mokesčio delspinigių, taip pat žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (duomenys neskelbtini) kreditoriais, atskaitingais asmenimis, tokiu būdu nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Teismo posėdžio metu R. D. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo, padarymo pripažino, labai gailėjosi. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius, VMI prie FM patikrinimo pažymą yra gavęs ir susipažinęs, joje nurodyti duomenys yra teisingi. VMI skola po paskutinių deklaracijų pateikimo sumažės. Be to, jie pildo prašymą gauti mokestinį atidėjimą. Taip pat paaiškino, kad įmonė niekada nebuvo nemoki ir jai negrėsė bankrotas. Jis pateikė duomenis už 2018-12-31, iš kurių matosi, kad įmonė yra moki. Realiai jie neturi jokių skolų, išskyrus VMI prie FM. Buhalterė pateikė duomenis, kad įmonė nėra bankrutuojanti. Jie neturi jokių skolų tiekėjams, jei būtų skola lizingui 7000 eurų, tai pastarieji būtų automobilius paėmę. Prašo skirti kiek galima mažesnę baudą.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė V. P. paaiškino, kad mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-08-31. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (duomenys neskelbtini) kreditoriais, be to, R. D., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jie pagal pateiktus duomenis mato, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Be R. D. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo, padarymo, taip pat įrodyta 2018-11-06 VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-4876, avansinėmis apyskaitomis, VMI prie FM sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Tuo tarpu administracinio kaltinimo R. D. dalis dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas – tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Norint patraukti įmonės vadovą ar savininką administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) 2019-04-24 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) kreditorinių įsiskolinimų matyti, kad Bendrovė turi turto už 179477 eurų, o pradelstų įsiskolinimų yra už 33694,64 eurų (156 b. l.). Iš to seka išvada, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, o Bendrovės vadovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Taigi teismas laiko patikimai nustatytu tik tai, kad R. D. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-08-31, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įmonėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas.

R. D. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi nusižengęs, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsiskaitinėja su kreditoriais, išvadas padarė, kreipėsi į VMI prie FM su prašymu gauti mokestinį atidėjimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas R. D. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti R. D., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-453-903/2019, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus