Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-681-2024 E. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 500 Eur bauda ir jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 13 mėnesių už tai, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. nuo 18.36 val. iki 18.41 val., (duomenys neskelbtini) šventės eisenos metu, kai laikinai buvo sustabdytas kitų eismo dalyvių eismas, viešoje vietoje, matant kitiems eismo dalyviams, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo administraciniame nusižengimo protokole nurodytą automobilį BMW, kuriam nebuvo uždėta lentelė su valstybiniu numeriu. Su minėtu automobiliu BMW, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje 18.36 val., įvažiuodamas į sankryžą didino variklio apsukas prasukinėdamas galinius automobilio ratus dešiniu šonu slydo į sankryžą. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 3, 18.41 val., didindamas variklio apsukas prasukinėdamas galinius automobilio ratus su automobilio dešiniu šonu slydo į priekį. Taip chuliganiškai vairuodamas automobilį šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, tokiu vairavimu keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui. Šiais sąmoningai atliekamais chuliganiškais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, aiškiai rodė nepagarbą visuomenei, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą. Minėtais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 225 punktų reikalavimai.

2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, E. J. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi E. J. skundą tenkino iš dalies: Institucijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 1 metų; vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, jam skyrė galutinę 500 Eur dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J.prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba, jei būtų pripažinta, kad padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, neskirti jam specialiosios teisės atėmimo.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius eilę administracinių nusižengimų. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šventės eisena vyksta daugiau nei dešimt metų ir kiekvieną kartą šio renginio organizatoriai suteikdavo leidimą motorizuotiems eisenos dalyviams pristatyti savo atstovaujamus klubus, atlikti šonaslydžio elementus eisenos metu. Tai įrodo ir byloje esantys vaizdo įrašai iš ankstesnių eisenų, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos vertinti. Be to, „(duomenys neskelbtini)“ klubas gaudavo padėkas už tokio pobūdžio pasirodymus ankstesnių (duomenys neskelbtini) šventės eisenų metu. Skunde pažymima, kad jis renginyje nedalyvavo savanoriškai, jį pakvietė dalyvauti šiame renginyje ir atlikti šonaslydžio elementus. Anot E. J., jis dar iki renginio pradžios daug kartų klausė ar tikrai tokius veiksmus galima atlikti ir ar yra gauti visi leidimai. Renginio savanoriai, įskaitant ir L. Č., jį patikino, kad tokius veiksmus atlikti galima ir leidimai iš organizatorių buvo gauti. Tokius jo paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas su L. Č., kuriuose jis teirausi dėl atliktinų veiksmų teisėtumo, tačiau teismas nepagrįstai juos vertino kritiškai.

3.2. E. J. nesutinka su teismo išvada, kad būtent jo asmeniškai atlikti veiksmai sukėlė ar galėjo sukelti nutartyje minimus padarinius. Pasak apelianto, vaizdo įrašuose matyti, kad jo dalyvavimas su jo automobiliu tikrai nesukėlė teismo nutartyje aprašytų padarinių - dūmai iš jo automobilio sklido po 3 sekundes ir tą pačią akimirką išsisklaidė. Be to, nuo jo automobilio artimiausi žmonės buvo keliolikos metrų atstumu, todėl tai buvo visiškai saugu.

3.3. Apeliantas aiškina, jog jis nepažeidė jokių renginio taisyklių. Pasak apelianto, renginio organizatoriai visur viešojoje erdvėje, laikraščiuose skelbė, kad viešasis eismas parado metu bus sustabdytas. Jokių renginio taisyklių 2023 m. nebuvo, apie savivaldybės priimtas bendrąsias taisykles niekas jo neinformavo ir jos nebuvo skelbiamos oficialiame teisės aktų registre, apie jas sužinota tik tada, kai jas pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, o jis pats susipažino kartu su administracinės bylos medžiaga, apie šias taisykles nežinojo net ir policijos pareigūnai, kurie parado gale jį sustabdė. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad kai kurių KET reikalavimų buvo galima nesilaikyti, nes kitu atveju nebūtų įvykęs renginys. Pasak apelianto, organizatorių viešai skelbiama informacija leido suprasti, kad viešasis eismas renginio metu nevyks ir KET negalios. Šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę šalinančios aplinkybės, tačiau teismas tik organizatorių ir policijos atstovų parodymus vertino kaip teisingus ir neginčitinus, nors būtent šiems asmenims buvo kilusi civilinė atsakomybė už tokio renginio netinkamą organizavimą - už saugumo neužtikrinimą ir dalyvių neteisingą informavimą bei klaidinimą.

3.4. Skunde teigiama, kad jis atlikdamas profesionalius šonaslydžio paprastus veiksmus parade žiūrovams pristatė savo sporto šaką, kurią propaguoja. Mano, kad tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, nebuvo keliantys pavojų veiksmai. Vieninteliai asmenys, kurie dėl šio renginio sukėlė pavojų žiūrovams yra renginio organizatoriai ir policijos pareigūnai, kurie ir buvo atsakingi už žiūrovų saugumą ir, kurie nesiėmė jokių veiksmų užtikrinant jo ir žiūrovų saugumą, nei organizuojant renginį, nei renginio metu. Jo atliktas pasirodymas buvo saugus ir profesionalus, jokios žalos nepadarė.

3.5. Skunde pažymima, kad tiek iki renginio, tiek ir renginio metu jis klausė ir domėjosi parado savanorių ar jo atliktini veiksmai yra leidžiami, ar gauti yra leidimai. Ir jis buvo patikintas, kad leidžiami. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jį tyčia apgavo, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko jis buvo suklaidintas ir atliko neteisėtus veiksmus. Jam kaip parado dalyviui suprasti, kad tai yra apgaulė nebuvo įmanoma, nes niekur priešingos informacijos nebuvo paskelbta. Tai patvirtino visi liudytojai duodami parodymus teisme. Kadangi jis buvo suklaidintas, galbūt yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 21 straipsnio nuostatas.

3.6. Nurodo, kad jis yra profesionalus vairuotojas, niekada gyvenime nebuvo baustas, niekada nebuvo pažeidęs KET, taip pat jis yra profesionalus sportininkas, reguliariai dalyvauja automobilių varžybose. Pažeidinėti įstatymus jam yra nepriimtina, jis to niekada nedarė ir nedarys. Anot apelianto, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į automobilio techninių galimybių ir vairuotojo profesionalumo demonstravimą, pramoginio renginio organizavimą ir dalyvavimą jame, jo propaguojamos sporto šakos parodymą žiūrovams, jokios nepagarbos jis nesiekė pademonstruoti, norėjo tik padidinti susidomėjimą renginiu, sukelti teigiamas emocijas žiūrovams, jokių menkinančių visuomene paskatų nebuvo.

3.7. Skunde nurodoma, kad teisę vairuoti jis yra įgijęs prieš 17 metų, turi visas kategorijas, kuriomis naudojasi darbe, vežant vaikus į mokyklą. Supranta, kad už į pažeidimą yra įstatyme numatytas minimalus terminas 12 mėnesių, bet pritaikius šį terminą jam būtų daroma neprotingai ir neproporcingai didelė ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė. Jis privalės tuo laikotarpiu stabdyti pradėtus darbus, dėl ko jo šeimai stipriai pablogės finansinė padėtis, reikės ieškoti kito pajamų šaltinio, negalės net vaikų nuvežti į mokyklą. Mano, kad byloje yra tikrai pakankamai įrodymų pagrindžiančių, kad jo asmenybė yra gerai charakterizuojama, kad jis buvo apgautas ir suklaidintas ne tik renginio metu, bet ir prieš renginį, taip pat, kad jo atlikti veiksmai nesukėlė didelio pavojaus. Įvertinus tai ir E. J. asmenybę, kaltės formą, veiksmų pavojingumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo, proporcingumo principais, teigiama, kad byloje yra pagrindas E. J. neskirti arba skirti mažesnę nei 12 mėnesių administracinio poveikio priemonę, galbūt paskirti užstatą su įpareigojimu nedaryti administracinių pažeidimų 12 mėnesių.

4. Panevėžio apygardos teisme 2025-01-07 gautas E. J. prašymas, kuriame jis nurodo, kad yra vairuotojas profesionalas, puikiai žino KET, niekada iki šiol nebuvo už jas baustas, turi daugiau nei 17 metų vairuotojo stažą, turi AM, BĮ, B, Cl, C, BE, C1E, CE, D1E, DE vairavimo kategorijas, visą gyvenimą dirba vairuotoju ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) tralo vairuotoju, ekskavatoriaus operatoriumi, ūkvedžiu, traktoriaus vairuotoju, sunkvežimio skirto vežti įvairias statybines medžiagas ir ekskavatorių. Jis atsakingas už tos kaimo turizmo sodybos plėtrą. Šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl netekus teisės vairuoti, tiek jam, tiek jo šeimai padarytų neproporcingai didelę ekonominę žalą. Pažymi, kad jis nėra nei kelių chuliganas, nei kelių erelis, transporto priemones visada vairuoja atsakingai ir saugiai, jaučia didžiulę atsakomybę vairuodamas. Dėl susidariusios situacijos iki šiol labai išgyvena, jaudinasi dėl ateities ir kilsiančių sunkumų. Mano, kad vien tik baudos paskyrimas ir nubaudimas už tokį administracinį pažeidimą jam turės pakankamą prevencinį poveikį. Jei vis tik, teismas manytų, kad dėl padaryto pažeidimo jam prevenciškai turėtų būti skiriama poveikio priemonė, prašo skirti poveikio priemonę, susijusią su įpareigojimu dalyvauti su kelių saugumu susijusioje programoje (kursuose).

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo administracinėn atsakomybėn patraukto E. J.apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, pagrįstus ir teisingus motyvus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti ar keisti.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde E. J.neginčija, jog 2023 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu jis, būdamas automobilių kolonoje eisenos dalyviu, vairavo automobilį BMW be valstybinio numerio ženklo bei su juo (duomenys neskelbtini) sankryžoje 18.36 val., įvažiavo į sankryžą didindamas variklio apsukas, prasukinėdamas galinius automobilio ratus dešiniu šonu slydo į sankryžą, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 3, 18.41 val., didindamas variklio apsukas, prasukinėdamas galinius automobilio ratus su automobilio dešiniu šonu slydo į priekį. Tačiau aiškina, kad tokie jo veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi viešasis eismas eisenos dalyviams buvo sustabdytas, kiekvienais metais renginio organizatoriai suteikdavo leidimą motorizuotiems eisenos dalyviams prisistatyti savo atstovaujamus klubus, atlikti šonaslydžio elementus parado metu ir praėjusi miesto šventė nebuvo išimtis, niekas nebuvo pasikeitę, apie pasirodymą renginio organizatoriai buvo informuoti ir jis buvo patikintas, kad leidimai šiems pasirodymams yra gauti. Pažymi, kad jo atliktas pasirodymas buvo saugus ir profesionalus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos E. J.skundo argumentus atmeta ir vertina juos tik kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

8. Šiuo atveju teismui nėra jokių abejonių, kad šventinės eisenos metu vyko viešasis eismas ir jos dalyviai privalėjo laikytis KET reikalavimų, ką rodo eismą reguliuojančių teisės aktų aiškinimas ir bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilinių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 97 punkte yra įtvirtinta, kad viešasis eismas, tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. KET 3.7 punkte numatyta, jog kelias, tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, (duomenys neskelbtini) miesto šventinė eisena, kurioje dalyvavo didelis kiekis pėsčiųjų, automobilių, kurie judėjo vienas paskui kitą, itin nedideliais atstumais, vyko miesto gatvėmis. Ją stebėjo daug žiūrovų, jokie atitvarai skiriantys juos nuo eisenos dalyvių pastatyti nebuvo, t. y., renginio erdvė, kelio danga bei žiūrovų zonos nebuvo pritaikytos sportinių veiksmų automobiliu atlikimui. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, jog eisenos dalyviai, tame tarpe ir E. J., nebuvo viešojo eismo dalyviai ir jiems KET negaliojo. Be to, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-238 patvirtinto Renginių organizavimo (duomenys neskelbtini) miesto viešosiose vietose tvarkos aprašo (2023 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Aprašas) 53.1 punkte įtvirtinta, kad renginio organizatoriai ir dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kelių eismo, priešgaisrinės saugos, darbo saugos ir kitų taisyklių, šiame Apraše nurodytos tvarkos, vykdyti leidime nustatytus įpareigojimus. Byloje nėra ginčo, kad dėl vykusios šventinės eisenos buvo laikinai sustabdytas joje nedalyvavusių automobilių, įprastas eismas, tačiau, tai nereiškia, kad viešasis eismas apskritai nebevyko. Eismas, šiuo atveju buvo tik apribotas, t. y. eisme, atitinkamose gatvėse, dalyvavo tik registruoti parado dalyviai, kuriems, kaip minėta, buvo privalu laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, apeliantas ir pats skunde nurodo, kad viešojoje erdvėje, laikraščiuose buvo skelbta, jog parado metu viešasis eismas bus sustabdytas, o ne uždarytas, t. y. stabdomas tik tiek, kiek reikalinga eisenos dalyviams praeiti/pravažiuoti, o tai tik dar kartą patvirtina, kad viešasis eismas vyko ir šio eismo dalyviai privalėjo laikytis KET.

9. KET 225 punkte įtvirtinta, jog kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Šioje byloje nustačius, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu vyko viešasis eismas ir visi jos dalyviai, tarp jų – ir E. J., privalėjo laikytis KET reikalavimų, visos transporto priemonės motorizuotoje kolonoje privalėjo važiuoti su ant transporto priemonės pritvirtintu, registruojant jai priskirtu valstybinio numerio ženklu, todėl darytina išvada, kad dėl šio KET reikalavimų pažeidimo jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda.

10. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Sprendžiant klausimą dėl E. J.kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiško vairavimo), pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą, ir objektyviosios pusės požymį – neteisėtus veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad E. J.veiksmai, kuomet jis, vairuodamas automobilį, (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu kelis kartus atliko šonaslydžio veiksmus, kai automobiliai vienas paskui kitą važiavo itin nedideliais atstumais, aplink stebint dideliam kiekiui žiūrovų, kurių zona nebuvo atskirta taip ją pritaikant saugiam eisenos, kurios metu atliekami sportinių automobilių pasirodymai, stebėjimui, pagrįstai buvo pripažinti chuliganiškais.

12. Apeliaciniame skunde E. J.nurodo, kad kiekvienais metais per (duomenys neskelbtini) miesto šventę renginio organizatoriai suteikdavo leidimą motorizuotiems eisenos dalyviams pristatyti savo atstovaujamus klubus, atlikti šonaslydžio elementus, o ir 2023 m. miesto gimtadienio eisena nebuvo išimtis, niekas nebuvo pasikeitę. Tačiau tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

13. Visų pirma, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai motyvavo, jog šiuo atveju yra vertinami tik 2023 m. (duomenys neskelbtini) miesto šventėje E. J.atlikti veiksmai ir jų teisėtumas, o tai, kas buvo vykdoma ankstesnių švenčių metu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir sprendžiant dėl apelianto kaltės neturi teisinės reikšmės. Apygardos teismas su tokia išvada pilnai sutinka ir dėl to, kaip ir apylinkės teismas, išsamiau byloje esančių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti ankstesnių Panevėžio miesto šventės eisenų momentai, neanalizuoja.

14. Antra, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) klubui nebuvo leista 2023 m. šventinės eisenos metu atlikti šonaslydžio elementų. Tą patvirtina byloje apklausti liudytojai J. K., L. S., V. V.. Jie vieningai nurodė, jog L. Č. ir M. M. dalyvavo susirinkime prieš miesto šventę kaip (duomenys neskelbtini) klubo atstovai ir susirinkimo metu policijos pareigūnas V. V. griežtai išsakė poziciją, jog jokių šou elementų, t. y. „saulučių“, šonalsydžio elementų šventės metu negalima atlikti. Tokius liudytojų parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojų L. Č. bei M. M. parodymai, jog griežto „ne“ šonaslydžio elementų pasirodymui susirinkimo su organizatoriais metu nebuvo išsakyta. Remiantis tokiais liudytojų parodymais, apygardos teismui nekyla abejonių, jog BWM klubo atstovai - L. Č. ir M. M., dalyvavę susirinkime su renginio organizatoriais, žinojo ir suprato, kad jokio šou eisenoje dalyvaujantys automobiliai atlikti negali, jie tiesiog privalo pravažiuoti drausmingai ir saugiai. Pažymėtina, kad Aprašo 52.3 punkte yra įtvirtinama, kad draudžiama organizuoti renginius, kurių dalyviai vairuoja transporto priemones, keldami grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, sudaro pavojų dalyvaujančių ir kitų asmenų saugumui, sveikatai, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį.

15. Apeliaciniame skunde E. J.teigia, kad niekas jo neinformavo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenoje vyks įprastas eismas ir negalima bus daryti šonaslydžio pasirodymo bei atlikti tam tikrų profesionalių sportinių veiksmų. Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju jis buvo suklaidintas, apgautas, kadangi (duomenys neskelbtini) klubo atstovas L. Č. jį patikino, jog atlikti tokius veiksmus bus galima ir, kad leidimai iš organizatorių yra gauti. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai jo atsakomybės nešalina. Šiuo atveju iš E. J.teisme duotų paaiškinimų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš tiesų domėjosi apie renginį, dalyvavimą jame ir teiravosi ar gauti leidimai, leidžiantys atlikti šou elementus. O tai rodo, kad E. J., kaip šios srities profesionalui, buvo žinoma, kad norint atlikti šonaslydžio pasirodymus ar kitus profesionalius sportinius veiksmus, būtinas leidimas. Ir nors, kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) klubo atstovai L. Č.ir M. M.žinojo, jog nebuvo leidžiami jokie šou elementai eisenos metu, bet nepaisant to, (duomenys neskelbtini) klubo narių susirinkimo metu buvo tartasi, jog eisenos metu jie surengs pasirodymą, L. Č.parinko tam vietą, buvo atlikta šonaslydžio treniruotė, tačiau pats E. J. susipažinti su leidimo turiniu noro neišreiškė, kokius konkrečius veiksmus ir kurioje eisenos vietoje gali/negali atlikti nesiaiškino, visus veiksmus jis atliko savavališkai, savo nuožiūra, vadovaudamasis susikurtu įsitikinimu, jog viską darys kaip ir ankstesniais metais, ir jei ankstesniais metais galėjo atlikti šonaslydžio elementus, jo manymu, tokią teisę turėjo ir 2023 metų miesto šventės eisenoje. Nors apeliantas tvirtina, kad buvo apgautas, suklaidintas, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad KET yra privalomos visiems eismo dalyviams ir (duomenys neskelbtini) klubo atstovo pasakymas nesilaikyti teisės aktų reikalavimo, nesudaro pagrindo eismo dalyviui vadovautis tokiu pasakymu ir nepanaikina privalomumo to teisės akto ( aptariamu atveju KET) laikymosi. Kaip nurodė pats apeliantas, jis turi labai didelės patirties tokio tipo automobilių sporte, yra šios srities profesionalas. Vadinasi, E. J.ne kartą yra dalyvavęs tokio tipo renginiuose ir žinojo, kad jų metu tiek dalyvių, tiek žiūrovų saugumo užtikrinimas turi būti maksimalus, o tokie renginiai nevyksta miesto gatvėse. Tą patvirtina ir Lietuvos Drifto 2023 čempionato reglamentas ir taisyklės, patvirtintos LASF Drifto komiteto 2023-03-21 protokolu Nr.2 kurio 3 dalyje, reglamentuojančioje varžybų organizavimo nuostatas matyti, kad tokiuose renginiuose privalo būti sudarytas saugos planas, jis turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, turi budėti saugos, pirmosios pagalbos ir priešgaisrinės pagalbos tarnybos ir užtikrintos kitos techninės ir saugos priemonės. Šiuo atveju, vairuodamas automobilį 2023 m. (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu, E. J.matė, jog parinktas eisenos maršrutas nėra pritaikytas sportiniams veiksmams su automobiliu – transporto priemonės eisenoje važiavo viena nuo kitos nedideliu atstumu, eiseną stebinčių žiūrovų buvo itin daug, jie stovėjo ganėtinai arti eisenos dalyvių, jų neskyrė joks atitvaras ar kitos saugumo priemonės, todėl bet kuris žiūrovas galėjo netikėtai išeiti į kelią. Tai patvirtina liudytojų parodymai bei byloje esantys vaizdo įrašai. Be to, kaip jau minėta, šios eisenos metu vyko viešasis eismas ir jis buvo tik laikinai sustabdomas. Esant tokioms aplinkybėms, E. J., būdamas profesionalus sportininkas turėjo suprasti, jog dalyvavo ne šonaslydžio veiksmams pritaikytame renginyje, o miesto organizacijų visuotinai miesto gyventojams žinomoje (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenoje, kuri skirta ir pritaikyta kitokiam tikslui – pasveikinti miestą ir jo gyventojus bei svečius su miesto gimtadieniu. Todėl E. J., dalyvaudamas tokioje eisenoje privalėjo vadovautis KET reikalavimais, o ne klubo nario nurodymu ir neturėjo nei leidimo, nei teisės atlikti šonaslydžio ar kitus profesionalius veiksmus.

16. E. J. aptariamais neteisėtais veiksmais akivaizdžiai norėjo pademonstruoti kitiems savo išskirtinumą, nepaisė nei elementarių saugumo, nei KET, kurių jis, kaip teisę vairuoti transporto priemones turintis asmuo privalo laikytis, reikalavimų. Juk, kaip jau minėta, nagrinėjamoje situacijoje vyko viešasis eismas, automobiliai eisenoje važiavo vienas nuo kito nedideliu atstumu, ją stebinčių žiūrovų buvo itin daug, jie stovėjo ganėtinai arti eisenos dalyvių, jų neskyrė joks atitvaras, todėl bet kuris žiūrovas galėjo netikėtai išeiti į kelią. Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aptariami E. J.veiksmai vairuojant automobilį ir sankryžoje bei gatvėje atliekant šonaslydžio veiksmus, šonu slystant į sankryžą, kur dalis žmonių (pietinėje pusėje) buvo kelių metrų atstumu nuo slystančio automobilio, buvo itin pavojingi, tiek jo paties, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. E. J.slysdamas šonu galėjo kliudyti kitus eisenoje dalyvavusius pėsčiuosius, važiavusias transporto priemones, žiūrovus. Akivaizdu, kad E. J. tyčia pažeidė KET dėl mažareikšmės priežasties – pramogos, norėdamas parodyti savo kaip vairuotojo išskirtinumą, taip parodydamas nepagarbą visuomenėje privalomoms elgesio taisyklėms, sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, todėl jo veiksmai visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį ir jis dėl šio nusižengimo padarymo kaltu pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad minėto straipsnio dispozicija nenumato, kad tokiais veiksmais būtų padaryta reali žala ar kilę neigiami padariniai, todėl skundo argumentas, kad dėl jo atliktų šonaslydžio veiksmų nekilo neigiamų padarinių, atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Apeliaciniame skunde E. J.prašo jam neskirti specialiosios teisės atėmimo ar jo terminą sutrumpinti. Toks prašymas pagrįstas iš dalies.

18. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (pagal to paties straipsnio 6 dalį).

19. Kaip matyti, Institucijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimu E. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, be kita ko, buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – 13 mėnesių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. J. skundą ir konstatavęs, jog E. J. administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, jis yra profesionalus automobilių šonaslydžio sportininkas, kuris nuolat treniruojasi, dalyvauja varžybose ir čempionatuose, taip pat įvertinęs jo ilgametę patirtį šioje srityje, sprendė, kad E. J. padarytas pažeidimas yra mažiau pavojingas, nei toks, kurį atliktų asmuo šioje srityje neturintis patirties, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino iki minimalaus - 12 mėnesių.

20. Nors aptariamu atveju administracinė nuobauda apeliantui paskirta pažeisto ANK straipsnio sankcijos ribose, tačiau aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apylinkės teismo nutarties motyvus ir apelianto skundo argumentus, daro išvadą, kad E. J.paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams nelaikytinas proporcingu padarytam nusižengimui ir jo asmenybei. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip poveikio priemonės, tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį terminą nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.

21. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

22. Nagrinėjamu atveju E. J. neabejotinai pripažįstamas chuliganiškai vairavęs transporto priemonę, tačiau skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J.asmenybe.

23. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju E. J.padarytas nusižengimas nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl chuliganiško vairavimo nekilo, manevravimas iš esmės nebuvo agresyvus, o E. J. tikslas buvo pademonstruoti savo kaip vairuotojo išskirtinius gebėjimus. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, E. J. yra profesionalus automobilių šonaslydžio sportininkas, turintis ilgametę patirtį šioje srityje, todėl jo padarytas nusižengimas laikytinas mažiau pavojingas, nei toks, kurį atliktų asmuo šioje srityje neturintis patirties. Akcentuotina ir tai, kad šį administracinį nusižengimą E. J. padarė lengvabūdiškai pasikliaudamas nepatikslinta informacija, ir nors, kaip jau aptarta, jis privalėjo vadovautis KET reikalavimais, tačiau teismo vertinimu, tai taip pat leidžia spręsti apie jo individualų padaryto priešingo teisei veiksmo mažesnį pavojingumą. Nors apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog E. J. ne tik administracinio nusižengimo metu, bet apskritai nėra baustas administracine tvarka nei už KET, nei už kitus administracinius nusižengimus, kas rodo, jog E. J. nėra sistemingas KET pažeidėjas, o šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, E. J. teigimu, teisę vairuoti jis įgijo prieš daugiau nei 17 metų, turi AM, BĮ, B, Cl, C, BE, C1E, CE, D1E, DE vairavimo kategorijas, visą gyvenimą dirba vairuotoju ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) tralo vairuotoju, ekskavatoriaus operatoriumi, ūkvedžiu, traktoriaus vairuotoju, turi šeimą, du vaikus. Įvertinus turimą vairavimo stažą bei per visą vairavimo laikotarpį jokių administracinių nuobaudų nebuvimą, akivaizdu, kad teise vairuoti transporto priemones, E. J. naudojasi labai atsakingai. Anot apelianto, teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, vaikus į mokyklą nuvežti. Ilgam netekus teisės vairuoti transporto priemones nebegalėtų vykdyti savo darbinių įsipareigojimų, prarastų darbą, netektų pagrindinio pajamų šaltinio. Taigi, akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones E. J.yra itin reikšminga, o netekęs jos, jis tikėtina ilgam neteks pagrindinių šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, pajamų arba gaunamos pajamos reikšmingai sumažės. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. J.paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. J.asmenybę ir administracinio nusižengimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog E. J. nors ir padarė pavojingą nusižengimą, tačiau šis nusižengimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio, sąlygotas subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis baudžiamas pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant E. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 9 mėnesių. Aukštesniojo teismo vertinimu, 9 mėnesius taikoma administracinio poveikio priemonė, taikant ją kartu su paskirta administracine nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į dėl specialiosios teisės atėmimo kilsiančias neigiamas pasekmes darbinėje srityje ir šeimoje turės pakankamą prevencinį poveikį. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės ar skirti kitą administracinio poveikio priemonę nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi padarytas nusižengimas neabejotinai yra pavojingas.

24. Atsižvelgdamas į tai, kad E. J.paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas nutaria sutrumpinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 26 d. nutarimu E. J.paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 9 mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 26 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino pakeisti ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, E. J. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinti iki 9 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. J. paskirti galutinę nuobaudą – 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams.

Kitą nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.