- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-328-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- I. D., A. P.
- Trečiasis asmuo
- R. R., V. D., Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-328-115/2010
Teisėjas Rimvydas Žukauskas Procesinio sprendimo kategorijos:
99.1.2;122.4.
2010 m. kovo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) I. D. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, kuria žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas civilinėje byloje Nr. 2-422-477/2009 pagal ieškovių I. D. ir A. P. ieškinį G. N., E. K., notarui J. V., tretiesiems asmenims R. R., V. D., Utenos apskrities viršininko administracijai dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovės I. D. ir A. P. paduodamos ieškinį sumokėjo 599 Lt dydžio žyminį mokestį. Už apeliacinį skundą ieškovės sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio dalies prašė atleisti dėl sunkios materialinės padėties (b.l.93-95).
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi atidėjo I. D. ir A. P. likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b.l. 109).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog I. D. ir A. P. pateikti duomenys apie jų turtinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jų nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau ieškovių turtinė padėtis šiuo metu neleidžia joms išsyk sumokėti visą reikiamą žyminį mokestį, todėl taikė LR CPK 84 str.
Šalies argumentai
Apeliantės (ieškovės) I. D. ir A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmė – atleisti ieškoves nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (b.l. 115-116). Nurodo, jog apeliantės pateikė sunkią jų turtinę padėtį atspindinčius dokumentus: VĮ „Registrų centras“ pažymas dėl I. D. ir A. P. nekilnojamojo turto; AB SEB banko pažymą apie A. P. disponuojamas lėšas; banko AB SWEDBANK pažymą apie I. D. disponuojamas lėšas; VĮ „Regitra“ pažymas apie I.D ir A. P. vardu registruotas transporto priemones; Valstybinės darbo biržos išduotą bedarbio atmintinę I. D.. Teigia, jog iš šių dokumentų matyti apeliančių sunki turtinė padėtis. Mano, jog CPK 83 str. 3 d. nuostata įstatymų leidėjas siekė užtikrinti LR Konstitucijoje įtvirtintą asmenų teisės į jų interesų teisminę gynybą įgyvendinimą, nepaisant šių asmenų socialinės ir turtinės padėties. Teigia, jog teismas pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkią apeliančių turtinę padėtį, neįvertino, išreiškė tik bendro pobūdžio nuomonę, kad apeliančių pateikti duomenys nesudaro pagrindo atleisti jas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Mano, kad teismas pažeidė įstatymuose įtvirtintus bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, LR CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, jog jos prašė teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ne atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl mano, kad LR CPK 84 str. teismas taikė nepagrįstai.
Apeliančių (ieškovių) I. D. ir A. P. atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tinkamai pritaikė šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.
Pagal CPK 83 str. 3 d., esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantės (ieškovės) už paduodamą apeliacinį skundą turėtų sumokėti 599,00 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str.4 d.), tačiau sumokėjo 133,00 Lt bei prašė atleisti nuo likusios dalies minėto mokesčio sumokėjimo. Tokį prašymą apeliantės motyvavo savo sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdamos Vilniaus kolegijos pažymą, o apeliacinės instancijos teismui ir VĮ „Registrų centras“ pažymas dėl I. D. ir A. P. nekilnojamojo turto; AB SEB banko pažymą apie A. P. disponuojamas lėšas; banko AB SWEDBANK pažymą apie I. D. disponuojamas lėšas; VĮ „Regitra“ pažymas apie I.D. ir A. P. vardu registruotas transporto priemones; Valstybinės darbo biržos išduotą bedarbio atmintinę I. D. (b.l. 96; 101-107). Šie dokumentai, apeliančių nuomone, patvirtina, jog jų turtinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas šį apeliančių prašymą atmetė, konstatuodamas, jog pateikti duomenys apie jų turtinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jų nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau ieškovių turtinė padėtis šiuo metu neleidžia joms išsyk sumokėti visą reikiamą žyminį mokestį, todėl taikė LR CPK 84 str.
Apeliantės atskirajame skunde nurodė, jog teismas pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkią jų turtinę padėtį, neįvertino, išreiškė tik bendro pobūdžio nuomonę, kad apeliančių pateikti duomenys nesudaro pagrindo atleisti jas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tuo pažeidė įstatymuose įtvirtintus bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, LR CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią apeliančių turtinę būklę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog apeliančių pateiktos pažymos iš Vilniaus kolegijos, VĮ ,,Registrų centras“ , bankų, VĮ ,,Regitra“ neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią apeliančių turtinę padėtį, jog jos nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą. Tokią išvadą patvirtina ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės: apeliantės yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtos socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Tik viena iš apeliančių (I. D.) 2009-08-08 – 2009-10-21 laikotarpiu (b.l.107) buvo registruota darbo biržoje, tačiau ji turi kilnojamojo turto (b.l. 106). Kita apeliantė A. P. dirba. Turtinę apeliančių padėtį galėtų atskleisti šeimos metinės turto ir pajamų deklaracijos (jų pateikimas ir gavimas neapmokestinamas), tačiau šie įrodymai pateikti nebuvo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma – 466,00 Lt – dviem asmenims nėra didelė.
Kitas iš atskirojo skundo argumentų, yra tas, jog apeliantės nurodo prašiusios teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ne atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl LR CPK 84 str. teismas taikė nepagrįstai.
Kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 str. numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą šio asmens atžvilgiu, žyminis mokestis gali būti sumokėtas. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 str. normos, tačiau teismas, nagrinėdamas asmens prašymą dėl atleidimo nuo dalies mokesčio, turi teisę atidėti jo sumokėjimą, įvertinęs prašančiojo turtinę padėtį.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliančių nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai neduoda pagrindo atleisti jas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes nenustatyta bloga apeliančių turtinė padėtis, kuri neleistų jo sumokėti ateityje. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, susijusius su fizinio asmens galimybėmis sumokėti žyminį mokestį, būtina įvertinti ir susiklosčiusią situaciją valstybės ūkyje, darbo rinkoje, bedarbystės lygį ir pan., t.y. įvertinti realias asmens galimybes gauti pajamų minėtam mokesčiui. Kaip žinoma, dabartiniu metu dėl susidariusios situacijos valstybės ekonomikoje bei darbo rinkoje, ypatingai, kai 2009-08-08 – 20009-10-21 laikotarpiu (b.l.107) viena iš apeliančių buvo registruota darbo biržoje, apeliantei I. D. galėjo būti nelengva greitai įsidarbinti ar gauti pakankamai pajamų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosos instancijos teismas pagrįstai apeliantėms likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėjo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 185 str.), suteikdamas tuo joms realią galimybę kreiptis į teismą ir procesinės teisės normų nepažeidė (CPK 3 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Kadangi apeliančių (ieškovių) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apeliančių (ieškovių) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-422-477/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės pajamas iš apeliančių (ieškovių) I. D. ir A. P. lygiomis dalimis 25,20 Lt, t.y. po 12,60Lt iš kiekvienos, teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. po 12,60 Lt iš kiekvienos apeliantės.