- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- 1-2698-929/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Vaidas Paplovuchinas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) vadovas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 16 d., laikotarpyje nuo 11.25 val. iki 11.58 val., Vikingų g. 3A, Vilniuje, iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančios parduotuvės Nr. 36, prekybos salėje iš įrankių skyriaus paėmė plytelių pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“ (prekės kodas – 000051561846), 228 eurų vertės, įsidėjo į prekių vežimėlį, nuvežė į statybinių priekių zoną, kur įkrovė į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko išvažiavo pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 228 eurų vertės turtą.
Be to, A. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 17 d., laikotarpyje nuo 09.59 val. iki 10.28 val., Vikingų g. 3A, Vilniuje, iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančios parduotuvės Nr. 36, prekybos salėje iš ekspozicijos stendo paėmė plytelių pjovimo įrankį – stakles „RUBI DU-200 EVO 55903“ (prekės kodas – 000051227844), 299 eurų vertės, įsidėjo į prekių vežimėlį, nuvežė į statybinių priekių zoną, kur įkrovė į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko išvažiavo pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 299 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis A. K., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. balandžio 16 d. apsipirkinėjo „Senukuose“, Mindaugo g. Pirko statybines medžiagas ir plytelių pjovimo stakles. Kai priėjo kasininkė, jis kalbėjo telefonu. Kasininkė nuskenavo prekes, jis kalbėdamas telefonu padavė kasininkei kortelę, sąskaitą-faktūrą netikrinęs įdėjo į automobilį ir išvažiavo. Vakare pastebėjo, kad už pjovimo stakles nesumokėta. Jų nebuvo sąskaitoje-faktūroje, jos buvo nenuskanuotos pardavėjos. Pjovimo staklių matmenys yra apie 1 m ir 40 cm. dėžė, jos sveria apie 10 kg. Stakles padėjo ant gipso kartono, ant viršaus. Staklės vizualiai pardavėjai matėsi. Kitos prekės buvo statybinių mišinių maišai – jų buvo 5 ar 6, svėrė po 25 kg. Kitų prekių vertė buvo iki 100 eurų. Pjovimo staklių pagrobti nenorėjo, tai pardavėjos klaida, kad kažkokia prekė nenusiskanavo. Automobilyje tokių gabaritų staklių paslėpti neįmanoma. Jų neslėpė, ant viršaus nieko neuždėjo. Nežino, kodėl kasininkė nepastebėjo staklių, gal skubėjo. Norėjo tas stakles grąžinti, bet negrąžino. Pjovimo stakles pirko Všį (duomenys neskelbtini), už jas atsiskaitė įmonės kortele. Tai buvo didelė klaida, labai dėl to gailisi. Kitą dieną, t. y. 2019 m. balandžio 17 d. ryte nuvykęs į „Senukus“ vėl paėmė iš ekspozicijos kitas stakles, kitų prekių. Viską įsidėjo į automobilį. Staklės buvo be dėžės. Priėjo kasininkė. Šį kartą matė, kad ji staklių nenuskenavo. Staklės buvo iš ekspozicijos, surinktos, be dėžės, gal kasininkė pagalvojo, kad jos jo. Antrą kartą tai padarė iš sportinio smalsumo, norėjo pažiūrėti, kaip veikia apsauga. Buvo sulaikytas, kai jį paleido, nuvyko ir atsiskaitė už prekes. Automobilis priklausė UAB (duomenys neskelbtini), jis dirba šioje įmonėje. Automobilio savininkas nežinojo, kad jis važiavo į „Senukus“.
Liudytoja I. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad tris metus dirba „Senukuose“, Vikingų g. 3A, Vilniuje, kasininke. A. K., kaip pirkėjo, neatsimena. Senukuose yra atskiras įvažiavimas su pirkėjams su automobiliais, pirkėjas pats pasikrauna prekes. Ji skanuoja tą prekę, kurią mato ir kurią parodo pirkėjas. Kai atvažiuoja automobilis, jie išeina su skaneriu. Pirkėjas atidaro duris, bagažinę, jie skanuoja prekes. Visada paklausia ar pirkėjas dar turi kokių nors prekių. Paklausti, ar turi pirkėjas dar kažkokių prekių yra įrašyta pareigybinėje instrukcijoje, ji visada to klausia. Jeigu žmogus pasako, kad daugiau prekių neturi, ji neturi teisės lysti į automobilį ir ieškoti priekių. Jeigu ką nors įtaria, privalo kviesti apsaugą. Jeigu mato kažkokią dėžę automobilyje, klausiu ar tai jų prekės. Prašo parodyti čekį, kad jos pirktos kitoje parduotuvėje. Jeigu prekė yra iš ekspozicijos, pirkėjas turi parodyti lapelį. Būna atvejų, kad pirkėjai slepia prekes. Ji buvo iškviesta pas apsaugą tą pačią dieną, neatsimena dėl kokios prekės. Klientas turi galimybę žinoti, ar visos prekės nuskanuotos, ten yra ekranas, kuriame pirkėjas mato, kokios prekės skanuojamos, jų kainą. Kai ji skanuoja prekes, pirkėjas mato ekrane ką skanuoja. Negali paaiškinti kaip šiuo atveju nenuskanavo prekė. Galėjo skaneris pyptelėti, bet prekės nenuskanuoti, taip būna kai kodas perklijuotas. Prekė galėjo būti paslėpta tarp didesnių prekių, tada nenuskanavo, neturi teisės apieškoti automobilio. Jei kitos prekės trukdo skanuoti, gali jas perkelti. Pas juos pirkėjai negrįžta dėl nenuskanuotų prekių. Tokiu atveju reikia kreiptis į vedėją ar infokasą.
Liudytojas V. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad balandžio mėnesį, jo darbo metu, vyras išsirašė faktūrą, sumokėjo tik už dalį prekių. Smulkiau aplinkybių neatsimena, jam sakė, kad tą žmogų sugavo neapsimokėjus už prekes. Automobilyje pirkėjas gali paslėpti prekes, pasakyti, kad tai jo prekė. Klientas privalo pateikti kasininkui prekes, atidaro bagažinę ar dureles. Kasininkas nuskanuoja prekes, kurias mato ir paklausia, ar tai visos prekės. Nuskanavę visada klausia klientų ar tai visos prekės. Jei žmogus pasako, kad tai jo prekės, gal ir nenuskanuoja. Jeigu jam nekyla įtarimų apsaugos nekviečia. Jeigu skaneris nenuskanuoja prekės dėl trikdžių, tokiais atvejais kitų prekių skanuoti negali, procesas nevyksta, ekrane matosi, kad prekės nesiskanuoja. Tikėtina, kad paskutinė prekė gali nenusiskanuoti, bet visada tikrina sumą, tokios klaidos praleisti praktiškai neįmanoma. Šiuo atveju taip galėjo įvykti nebent dėl to, kad automobilio savininkas pasakė, jog visas prekes nuskanavo. Skanuojant, jei reikia prekę apsukti, klausia savininko, ar gali įlipti į automobilį, apversti prekę. Pirkėjas teoriškai gali netyčia nepateikti prekės, bet dažniausiai tai būna mažagabaritinės, smulkios prekės. Jis visada siūlo pirkėjui pasižiūrėti į ekraną, ar teisingai nuskanavo prekes, ar teisinga suma nurodyta. Būna atvejų, kai pirkėjai slepia prekes, jo praktikoje tokio atvejo nebuvo.
Liudytojas G. N., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba „Senukuose“, Vikingų g. 3A, apsaugos vadovu. Buvo gautas pranešimas iš darbuotojų, kad iš salės dingo pjaustymo staklės. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą buvo nustatyta, kad staklės buvo su vežimėliu nuvežtos iš ekspozicijos, pakrautos į automobilį. Staklės buvo įdėtos per šonines duris į automobilį, automobilio vidaus nesimato. Pirkėjas nuvažiavo ten, kur skanuojamos prekės iš automobilio, pirkėjas išvažiavo nesumokėjęs. Po kiek laiko automobilis buvo pastebėtas vėl, laukė kol jis išvažiuos už kasų, pakvietė kasininkę. Iš viso buvo trys vagystės atvejai su A. K.. Asmuo sulaikytas vieną kartą, bet buvo išsiaiškinta ir dėl staklių vagystės. Dabar tiksliai neatsimena, ką pirkėjas paaiškino dėl balandžio 16 ir 17 d. įvykių, gal ir sakė kažką, kad pamiršo stakles nuskanuoti. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad prekė pakrauta į automobilį, automobilio vidaus nesimatė. Matėsi kaip buvo sumokėta už kitas prekes. Pirkėją buvo nusivedę į apsaugos postą. Paaiškino, kad sulaikė dėl staklių vagystės. Paklausė, ar šiandien nieko nepaėmė, paaiškino, kad peržiūrės video medžiagą. Tada A. K. pasakė, kad paėmė pjaustymo diską. Jį tikrino jis, kasininkė ir dar vienas apsaugos darbuotojas. Tikrinant automobilį, rado pjovimo diską, jis nebuvo gerai matomas, buvo po kilimine danga, ten buvo dar lyg teptukai, cementas, plėvelės. A. K. pats parodė tą prekę, ji grąžinta į prekybą. Surašė pareiškimą ir dėl šios prekės ir dėl ankstesnės prekės, prekė grąžinta į prekybos salę. Dėl trečio atvejo prekybos centras turbūt į policiją nesikreipė, nes nebuvo padaryta žala. „Senukuose“ yra kasa, kur pirkėjai privažiuoja su automobiliu, kuriame pakrautos prekės. Prie automobilio prieina kasininkė, atidaromos durys, prekės skanuojamos. Būna atvejų, kai pirkėjai yra įsigiję prekių iš kitos parduotuvės. Tokiu atveju, prie įvažiavimo pasitinka apsaugos darbuotojas, paprašo parodyti, ar nėra prekių kurios anksčiau pirktos, tos anksčiau pirktos prekės yra deklaruojamos. Jie kontroliuoja kasininkių darbą, jos stengiasi darbą atlikti sąžiningai. Jei ką atlieka blogai, skambina į kasą, kad papildomai patikrintų pirkėjo automobilį, informuoja administraciją. Pagal nustatytą tvarką kasininkė visada klausia pirkėjo, ar tai visos jo perkamos prekės. Jeigu reikia prekę nuskanuoti, kasininkas gali kiloti prekes, kad galėtų barkodą nuskanuoti. Būna, kad pirkėjas nusiperka naują prekę, grįžta vėl kažko, pamiršęs pasakyti kasininkei apie anksčiau pirktą prekę, tada viską patikrina. Pats pirkėjas turi pateikti prekę apmokėjimui, kasininkė klausia kokias prekes perka, pirkėjas turi nurodyti prekes. Jeigu kažkas neveikia, kasa uždaroma ir aptarnauja kita kasa. Šiuo atveju sistemos gedimų kaltinti nėra pagrindo.
Liudytojas S. B., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad A. K. yra jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir pažįstamas. Žino, kad Senukuose jis susidėjo prekes ir pravažiavo nenuskanavęs. Jis sakė, kad ne viena prekė buvo automobilyje, o staklių nenuskenavo pardavėja. Jis to nevertino kaip vagystės. Mano, kad tai nesusipratimas, kai būna daug prekių, kartais kasininkė jų nenuskanuoja. Smulkiau apie įvykį A. K. jam nepasakojo. Apie antrą atvejį sužinojo žymiai vėliau. A. K. važiavo jų įmonės automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savo reikmėms nelabai galima šiuo automobiliu naudotis. Įmonės automobilis naudojamasi direktoriaus pavedimu. Šiuo atveju buvo žodinis pavedimas naudotis automobiliu. A. K. turėjo važiuoti į sandėlį (duomenys neskelbtini), pakeliui, matyt, užsuko į „Senukus“. Įmonėje dirba trys žmonės, nėra būtinybės nustatyti kokią nors naudojimosi automobiliu tvarką. Pjovimo staklės nebuvo reikalingos jų įmonei. Gipso kartoną naudoja, atlieka apšiltinimo darbus. Automobilyje išimtos sėdynės, juo galima vežti krovinius ir žmones. Šis automobilis nedidelis, sunku būtų slėptuvę įrengti. Pasitaiko, kad, kai perki daug prekių, kai kurių nenuskanuoja.
2019 m. balandžio 30 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ patikslintame pareiškime dėl vagysčių nurodyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės Nr. 36, esančius Vikingų g. 3 A, Vilniuje, buvo pavogta prekė – Įrankis plytelių pjovimo TS-66 RUBI (prekės kodas – 000051261846, vnt. kaina – 228 Eur). Vagystės aplinkybės: apie 11.25 val., į minėtos parduotuvės statybinių prekių skyrių automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo vyras. Apie 11.43 val. jis atėjo į prekybos salę, įrankių skyrių, ir iš ten paėmė nurodytą prekę, kurią įsidėjo į prekių vežimėlį, nusivežė į statybinių prekių zoną ir paslėpė savo automobilyje. Apie 11.58 val., jis išvažiavo iš parduotuvės pro statybinių prekių skyriaus išvažiavimą. Išvažiuodamas kasoje jis susimokėjo už keletą kitų parduotuvės prekių, tačiau plytelių pjovimo įrankio apmokėjimui nepateikė (žiūrėti kasos kvito Nr. OOK000126286 kopiją). Dėl šios vagystės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ buvo padarytas 228 Eur nuostolis.
Taip pat Pareiškime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės Nr. 36, esančios Vikingų g. 3 A, Vilniuje, buvo pavogta kita prekė – Plyt pjov staklės Rubi DU-200 EVO 55903 (prekės kodas – 000051227844, vnt. kaina – 299 Eur). Vagystės aplinkybės: apie 9.59 val., į minėtos parduotuvės statybinių prekių skyrių automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo vyras. Apie 10.10 val. jis atėjo į prekybos salę ir iš ekspozicijos stendo paėmė nurodytą prekę, kurią įsidėjo į prekių vežimėlį, nusivežė į statybinių prekių zoną ir paslėpė savo automobilyje. Apie 10.28 val. minėtas vyras išvažiavo iš parduotuvės pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą. Išvažiuodamas kasoje jis susimokėjo už keletą kitų parduotuvės prekių, tačiau pjovom staklių apmokėjimui nepateikė (žiūrėti kasos kvito Nr. OOK000126384, kopiją. Dėl šios vagystės UAB „Kesko Senukai Lithuania buvo padarytas 299 Eur nuostolis.
Viso dėl nurodytų vagysčių UAB „Kesko Senukai Lithuania“ buvo padarytas 527 Eur nuostolis (b. l. 8).
Prie pareiškimo pridėta kasos kvito Nr. OOK000126286 kopija, iš kurio matyti, kad 2019 m. balandžio 16 d., 11.54 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“, Vikingų g. 3, Vilniuje, buvo atsiskaityta už prekes, iš viso už 41.05 Eur, tačiau prekė – Įrankis plytelių pjovimo TS-66 RUBI, kurios kodas 000051261846, kasos kvite neapskaityta (b. l. 9).
Prie pareiškimo taip pat pridėta kasos kvito Nr. OOK000126384 kopija, iš kurio matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d., 10.24 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“, Vikingų g. 3, Vilniuje, buvo atsiskaityta už prekes, iš viso už 63.23 Eur, tačiau prekė – Plyt pjov staklės Rubi DU-200 EVO 55903, kurios kodas 000051227844, kasos kvite neapskaityta (b. l. 10).
2019 m. balandžio 30 d. raštu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės direktorė G. B. patvirtino, kad A. K. 2019 m. balandžio 23 d. pilnai atlygino dėl vagysčių padarytą žalą – 527 Eur, todėl jam jokių turtinių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 11). Pridėtas žalos atlyginimą patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (b. l. 12).
2019 m. balandžio 19-20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvė Nr. 36, esanti Vikingų g. 3A, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas į parduotuvę yra iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Užėjus į parduotuvės vidų matyti, kad priešais yra kasos – prekystaliai. Užėjus už kasų į salę, dešinėje pusėje yra įrankių skyrius. Įrankių skyriuje, trečiame stende yra įvairūs įrankiai. Ant apatinės lentynos guli plytelių pjovimo staklės RUBI DU-200 EVO, kurių kaina yra 299 eurų. Parduotuvės kairėje pusėje yra įėjimas į skyrių STATYBŲ DUONA. Užėjus į šį skyrių, kairėje pusėje yra įvažiavimo vartai, o kitame gale yra kasa ir išvažiavimo vartai. Parduotuvė stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 18-25).
2019 m. balandžio 20 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. K. savanoriškai pateikė plytelių pjovimo stakles „RUBI 66“ raudoname dėkle, bei plytelių pjovimo stakles „RUBI DU-200 EVO 55903“ be dėklo (b. l. 30). 2019 m. gegužės 6 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad minėti daiktai apžiūrėti, plytelių pjovimo įrankis „RUBI 66“ raudonos spalvos dėkle, naujas, be išorinių pažeidimo požymių. Plytelių pjovimo staklės „RUBI DU-200 EVO 55903“ be dėklo, naudotas, be išorinių pažeidimo požymių (b. l. 31-38).
2019 m. gegužės 6 d. pakvitavime užfiksuota, kad V. L. patvirtino, kad jam buvo grąžinti daiktai – Pjovimo staklės „Rubi 66“ ir pjovimo staklės „RUBI DU-200 EVO 55903“ (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka daro išvadą, kad A. K. kaltė 2019 m. balandžio 16 d. iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančios parduotuvės Nr. 36 pagrobus plytelių pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“, 228 eurų vertės bei 2019 m. balandžio 17 d. iš tos pačios parduotuvės pagrobus plytelių pjovimo įrankį – stakles „RUBI DU-200 EVO 55903“ 299 eurų vertės, įrodyta.
Kaltinamasis A. K. dėl 2019 m. balandžio 17 d. įvykdytos vagystės savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad nuvykęs į „Senukus“ paėmė iš ekspozicijos stakles bei kitų prekių, viską susidėjo į automobilį ir nuvažiavo prie kasos. Matė, kad kasininkė prekių nenuskenavo, tačiau nieko nesakęs išvažiavo iš parduotuvės. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojo G. N. parodymais, kasos kvito Nr. OOK000126384 kopija, iš kurio matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d., 10.24 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“, buvo atsiskaityta už prekes, iš viso už 63.23 Eur, tačiau prekė –staklės Rubi DU-200 EVO 55903, kurios kodas 000051227844, kasos kvite neapskaityta. A. K. įvykdytos vagystės aplinkybės nurodytos ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškime, iš kurio matyti, kad iš parduotuvės Nr. 36, buvo pavogta prekė – plytelių pjovimo staklės Rubi DU-200 EVO 55903. Apie 9.59 val., į minėtos parduotuvės statybinių prekių skyrių automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo vyras. Apie 10.10 val. jis atėjo į prekybos salę ir iš ekspozicijos stendo paėmė nurodytą prekę, kurią įsidėjo į prekių vežimėlį, nusivežė į statybinių prekių zoną ir paslėpė savo automobilyje. Apie 10.28 val. minėtas vyras išvažiavo iš parduotuvės pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą. Išvažiuodamas kasoje jis susimokėjo už keletą kitų parduotuvės prekių, tačiau pjovimo staklių apmokėjimui nepateikė.
Dėl 2019 m. balandžio 16 d. įvykdytos vagystės iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ A. K. savo kaltės iš esmės nepripažino ir paaiškino, kad pirko statybines medžiagas ir plytelių pjovimo stakles. Kasininkė nuskenavo prekes, jis kalbėdamas telefonu padavė kasininkei kortelę, sąskaitą-faktūrą netikrinęs įdėjo į automobilį ir išvažiavo. Vakare pastebėjo, kad už pjovimo stakles nesumokėta. Taigi, kaltinamasis ginčija subjektyviuosius jam inkriminuoto nusikaltimo – vagystės - sudėties požymius – tyčią pagrobti svetimą turtą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę pozicija, siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nes juos paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. J., V. S., G. N. parodymai, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškimo duomenys bei byloje nustatytos aplinkybės.
Liudytojais apklausti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pardavėjai I. J. ir V. S. konkrečių 2019 m. balandžio 16 d. A. K. aptarnavimo aplinkybių nurodyti negalėjo, nes dėl didelio kiekio klientų jų neprisiminė. Tačiau liudytojai paaiškino, kad tais atvejais, kai yra aptarnaujamas klientas, kuris prekes vežasi automobiliu, jis privalo įsigyjamas prekes pateikti kasininkui, t. y. atidaryti automobilio bagažinę ir dureles bei parodyti prekes, kad kasininkas galėtų jas nuskenuoti. Taip pat šie liudytojai patvirtino, kad baigę skenuoti prekes, jie visais atvejais paklausia pirkėjų, ar tai visos prekės, nes tokia pareiga jiems nustatyta jų pareiginėse instrukcijose. Be to, klientas turi galimybę žinoti, ar visos prekės nuskanuotos, nes prie kasos yra ekranas, kuriame pirkėjas mato, kokios prekės skanuojamos, jų kainą. Iš esmės analogiškas klientų aptarnavimo „drive-in“ sistemoje aplinkybes nurodė ir liudytojas G. N.. Iš apklaustų liudytojų parodymų galima spręsti, kad prekės gali būti nenuskenuojamos tik tais atvejais, kai pirkėjas jas slepia ar kitaip nepateikia apmokėjimui. Liudytojai atmetė galimybę, kad prekė galėjo būti nenuskenuota dėl techninių gedimų, nes tokiais atvejais sustoja visas procesas, toliau prekių skenuoti negalima, ekrane matosi, kad prekės neskenuojamos.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirkėjas turi pareigą pateikti prekes kasininkui, t. y. veikti aktyviai, o ne būti pasyvus – išlipti iš automobilio, atidaryti dureles ir parodyti prekes. Be to, visais atvejais pirkėjas privalo atsakyti į kasininko klausimą, ar tai visos prekės. Atitinkamai tokius veiksmus privalėjo atlikti ir A. K., įsigydamas prekes. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. turėjo suprasti ir suprato, kad jis neapmokėjo už įsigyjamą pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad, kaip matyti iš kasos kvito Nr. OOK000126286, kitų A. K. įsigytų prekių vertė – 41,05 Eur buvo daugiau kaip penkis kartus mažesnė, nei pjovimo įrankio„TS-66 RUBI“, už kurį jis nesumokėjo, vertę - 228 Eur. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino, kad minėta prekė nebuvo smulkiagabaritė, jos matmenys buvo apie 1 m ir 40 cm, svoris apie 10 kg. Taigi, tokios prekės, jeigu ji būtų tinkamai pateikta apmokėjimui, nei kasininkė, nei pats A. K. negalėjo neapstebėti.
Kartu teismas pažymi, kad netgi jeigu A. K. prie kasos būtų nepastebėjęs, jog pjovimo įrankis „TS-66 RUBI“ nėra įtrauktas į apmokėjimą, ir šią aplinkybę pastebėtų vėliau, sprendžiant dėl jo veikos pripažinimo vagyste, esminę reikšmę turi tolimesni kaltinamojo veiksmai – ar jis nedelsdamas pranešė parduotuvei apie neapmokėtą prekę, ar ją grąžino ir pan. Nagrinėjamu atveju, byloje paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad jis ne tik nepranešė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ apie neapmokėtą prekę ir jos negrąžino, bet sekančią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 17 d., nuėjęs į tą pačią parduotuvę vėl įvykdė vagystę analogiškomis aplinkybėmis.
Tokie byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės paneigia A. K. versiją, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. neturėjo tyčios iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančios parduotuvės Nr. 36 pagrobti pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“ prekės, nes tokia situacija susiklostė dėl kasininkės kaltės.
A. K. 2019 m. balandžio 16 d. pagrobto turto, vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur), todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nedidelės vertės turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. 2019 m. balandžio 17 d. kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir A. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu jam susitaikius su UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovu arba BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo bendradarbį ir vadovą S. B..
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Analizuojant BK 38 ir 40 straipsniuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas matyti, kad jose įtvirtintas reikalavimas, kad kaltinamasis visiškai pripažintų savo kaltę. Nagrinėjamu atveju A. K. nepripažino savo kaltės dėl vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų - 2019 m. balandžio 16 d. įvykdytos vagystės iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad A. K. šios nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažino, ir tai galima laikyti jo prisipažinimu, tačiau teismas su tuo nesutinka. Be abejo, iš kaltinamojo negali būti reikalaujama, kad jis pilnai pripažintų savo veiksmų teisinį vertinimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, analizuojant A. K. parodymų turinį matyti, kad jis nepripažįsta esminių jam inkriminuotos vagystės aplinkybių, kadangi nurodo, kad tyčios pagrobti pjovimo įrankio „TS-66 RUBI“ neturėjo, nepastebėjo, kad ši prekė kasininkės nebuvo nuskanuota, tokia situacija susiklostė dėl kasininkės kaltės. Analogiškas situacijos vertinimas yra pateiktas ir kaltinamojo teismui teiktuose prašymuose atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. K. nurodo, kad jis neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis suvokė, jos išvažiuodamas iš prekybos centro su minėtu turtu elgėsi neteisėtai. Kaip minėta, šiuo nuosprendžiu yra nustatytos kitokios nei nurodo A. K. 2019 m. balandžio 16 d. įvykdytos vagystės iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ aplinkybės, todėl tokių aptartų kaltinamojo paaiškinimų negalima laikyti jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. K. praeityje neteistas, pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, iki nusikalstamų veikų padarymo iš esmės buvo apibūdinamas teigiamai. Visgi pažymėtina, kad taikant BK 38 arba 40 straipsnio nuostatas turi būti nustatytos visos šiuose straipsniuose numatytos sąlygos, todėl nesant kaltinamojo prisipažinimo dėl vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nei sutaikius su UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovu, nei pagal laidavimą yra negalimas. Nesant šios sąlygos, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 ir 40 straipsnį sąlygos plačiau neanalizuotinos. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. padarė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas, be to, 2019 m. balandžio 19 d. įvykdė trečią analogišką vagystę iš tos pačios „Senukai“ parduotuvės, dėl kurios jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Jis anksčiau baustas administracine tvarka ir už kitus administracinius nusižengimus. Be to, pažymėtina, kad svarstant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju, laiduotoju prašomas būti asmuo S. B. teismui nenurodė įtikinamų argumentų, kaip jis galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, be to, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad kaltinamojo padarytas veikas vertina ne kaip vagystę, o kaip vagystę ir iš esmės laikėsi kaltinamojo dėstomos pozicijos, kad prekės parduotuvėje „Senukai“ nebuvo nuskanuotos dėl kasininkės kaltės. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl S. B. gebėjimo adekvačiai įvertinti situaciją ir tinkamai atlikti laiduotojo pareigas.
Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nei susitaikius su nukentėjusiuoju, nei pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 38 ir 40 straipsniuose numatytų sąlygų.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei 55 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šių nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Kaltinamasis A. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – A. K. anksčiau neteistas, šešis kartus baustas administracine tvarka dirbantis, darbovietėje apibūdinamas teigimai, susituokęs, augina mažamečius vaikus.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam A. K. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies minimumui, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. K. paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus, kadangi, teismo vertinimu, šio automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, yra netikslingas ir pažeistų proporcingumo principą, kadangi nebūtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinimo ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe apsaugos reikalavimų.
UAB „Kesko Senukai Lithuania“ byloje pareiškė 527 eurų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2019 m. balandžio 23 d. sumokėjo civiliniam ieškovui reikalaujamą pinigų sumą (b. l. 12). UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad su juo pilnai atsiskaityta ir jis neturi kaltinamajam jokių pretenzijų. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civiliniame ieškinyje nurodyta žala buvo atlyginta iki šio nuosprendžio priėmimo, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2019 m. balandžio 16 d. įvykdyta vagystė), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 17 d. įvykdyta vagystė), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Procesą dėl UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.