Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14765-2024 (ROIK: 24259348100).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2024 m. lapkričio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_ P-18716-2024 T. P. už tai, kad jis 2024 m. spalio 11 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), neatgaudamas atlygio už daiktų transportavimą iš Lietuvos į Norvegiją, savavališkai nesutiko grąžinti D. M. priklausančio krovinio, laiko savo žinioje.

Institucijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14765-2024 T. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnyje, paskirta 38 Eur bauda, šiame nutarime patikslinta nusižengimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini), ir pažeidimo esmė – neatgaudamas tariamos skolos už daiktų transportavimą iš Lietuvos į Norvegiją, savavališkai nesutiko grąžinti Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“, kurios direktorius yra D. M., priklausančio krovinio, laiko savo žinioje.

Skundu T. P. prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad apie spalio mėnesį į įmonės tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. Ž. ir žodiniu susitarimu užsakė durų pervežimą iš Šiaulių į Norvegijos miestą (duomenys neskelbtini). Taigi, duris pasikrovė Šiauliuose. Grįžus į sandėlį kroviniui ir pildant dokumentus, paaiškėjo, kad užsakovas jau kelis metus neapmoka sąskaitos už pervežimą praeityje. Taigi susisiekus užsakovas pasakė išrašyti sąskaitą ir atsiųsti, ką ir padarė, bet paskui perskambino ir pasakė, kad nemokės. Tokiu savo pareiškimu užsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę paslaugos tiekėjui už jam suteiktą paslaugą ir tuo pažeisdamas susitarimą tarp šalių, to pasėkoje jie, kaip paslaugos teikėjas, taip pat atsisakė vykdyti savo susitarimo dalį ir nugabenti krovinį užsakovui. Tuo nieko nepažeidė, o tik gynė savo ir savo įmonės interesą, šis įvykis yra ne baudžiamasis, o civilinis, todėl taikyti administracinę atsakomybę, kai yra civiliniai santykiai, nėra pagrindo.

Institucija atsiliepime nurodė, kad T. P. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą be pakeitimų. Institucijos nuomone, bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinti visi byloje esantys dokumentai. Nustatyta, kad T. P., neatgaudamas tariamos skolos už daiktų transportavimą iš Lietuvos į Norvegiją, savavališkai nesutiko grąžinti Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“, kurios direktorius yra D. M., priklausančio krovinio, laiko jį savo žinioje. Byloje esančiuose paaiškinimuose tiek D. M., tiek A. Ž. teigia, kad A. Ž. niekaip nėra susijęs su Norvegijos įmone ,,V. B. AS“.

Teismo posėdžio metu T. P. palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad nėra už ką jį bausti, nes tai yra civiliniai santykiai. Paaiškino, kad yra žmogus A. Ž., kuris per juos nuo 2015-2016 m. vežė krovinius ir yra nesusimokėjęs. Dabar jis vėl bandė vežti krovinį. Jie paėmė krovinį iš Šiaulių ir nusivežė į sandėlį Klaipėdoje. Buhalterė patikrino ir nustatė, kad šitas žmogus A. Ž. iš praeities nėra sumokėjęs už krovinio vežimą. Dėl to jie susisiekė su juo ir nurodė, kad yra skolos, bet jis atsisakė mokėti. A. Ž. krovinius vežė ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo. Krovinio gavėjas būdavo nurodomas įvairiai. Prieš vežimą A. Ž. pateikdavo užsakymą, gavėjas visada būdavo A. Ž., o paskui pasakydavo ant ko išrašyti sąskaitą, tai ant to, tai ant ano, įvairiai būdavo. Skola tik ta vienintelė buvo likusi, kitos visos apmokėtos. Nežino, ar skola per teismą yra priteista, ar perduota antstoliams, tikriausiai ne, nes 2019 m. jie keitėsi ir sąskaita, turbūt, kažkur buhalteriškai užsimetė. Tiesiog pasidarė naują sistemą ir iš seniau atranda skolininkus, taip ir dirba. Jis asmeniškai priėmė užsakymą ir A. Ž. atpažino pagal balsą. Jam A. Ž. atsiuntė žinutę ir toliau viskas vyko žodiniu susitarimu. Jie atvažiavo į įmonę Šiauliuose, pasakė, kad krovinys į Norvegiją, ir jam atidavė, nes A. Ž. juos perspėjo. CMR greičiausiai yra A. Ž. vardu, nes jie rašo ant to, kas užsakymą davė. Sąskaitą išrašė tiems, kam nurodė A. Ž.. Jis nežino, kokie reikalai A. Ž. su ta kita įmone. Sąskaita yra išrašyta anglų kaba. „(duomenys neskelbtini)“ galimai yra ta įmonė, iš kurios paėmė prekę. Į Norvegiją krovinį būtų vežę keltu. Sąskaitoje, išrašytoje ,,V. B. AS“, nurodė, kad už vežimą 2024-10-12 mokėti reikia 350 Eur, o už 2018-11-26 – 510 Eur, nes taip nurodė A. Ž.. Paskui A. Ž. nurodė, kad nemokės. Jis su ,,V. B. AS“ nebendravo ir nežino, kas jie tokie. Vėliau atsirado kažkoks žmogus, kuris skambino ir pradėjo sakyti, kad tai jo krovinys ir kad A. Ž. yra ne prie ko. Jis nežino krovinio gavėjo, ne jie užsakinėjo paslaugą. Po to, po kelių dienų A. Ž. jam paskambino ir pasakė, kad duoda 200 Eur ir sutik arba negausi nieko. A. Ž. yra slidus veikėjas, galėtų atsiskaityti, nes paslauga suteikta ir viskas pasibaigtų. Visada susitarimai buvo žodiniai, jokių rašytinių sutarčių nėra, nes A. Ž. buvo senas klientas. Jei nebūtų tos sąskaitos iš praeities, tai viskas gal kitaip pasibaigtų, bet ji atsirado ir viskas užvirė. Buvo dar viena jam iškelta byla dėl panašios situacijos, tačiau teismas policijos sprendimą panaikino. Daiktai yra jų sandėlyje, tas asmuo skambino, norėjo atsiimti daiktus, tačiau nepasirodė. Jis nieko blogo nepadarė, viską galima spręsti civiliniu būdu.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M. Uksas prašė palikti priimtą nutarimą, nurodė, kad akivaizdu, jog byloje yra pilnai duomenų, jog T. P. padarė nusižengimą. Jam ,,V. B. AS“ vadovas nurodė, kad jie patiria nuostolius ir kreipsis į teismą civiline tvarka dėl nepristatyto krovinio. ,,V. B. AS“ vadovas su A. Ž. yra pažįstami. Nežino, nors gal ir ,,V. B. AS“ vadovas prašė A. Ž. užsakyti prekės pervežimą. ,,V. B. AS“ vadovas parašė pareiškimą dėl prekių nepristatymo. Ar teisingai išrašyta sąskaita-faktūra ,,V. B. AS“, nežino, nes krovinys nepristatytas. Institucija neginčija, kad užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė A. Ž.. D. M. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl nepristatytos prekės. Naudodamas savo tariamą teisę, užsakovo A. Ž. skolą užrašė kitai įmonei, kuri šiuo metu per T. P. įmonę gabeno krovinį. Krovinio įmonė iki šiol negavo, nors prašė ją pristatyti, o T. P. žinojo, kad krovinys nepriklauso A. Ž..

Iš A. Ž. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siųsto laiško matyti, kad jis nurodė, jog dirba Norvegijoje, „R.“ projektų vadovu. Paaiškina, kad paprašytas draugo D. M., surado kas nuvežtų jam langą į Norvegiją. Skambino daug vežėjų, bet sutiko paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo didelis lango dydis. Jis (A. Ž.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudodavosi labai dažnai, kai turėjo savo statybų kompaniją. Jo kompanijai bankrutavus, liko nesumokėta sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet čia įmonės skola, kuri bankrutavo, ir visi patyrė nuostolių. Jis, kaip privatus asmuo, neneša atsakomybės už firmos skolas. Kai užsakė vežti šį langą, jam (A. Ž.) paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo brolis, kuris prieš tai vadovavo kompanijai, kai jis (A. Ž.) dirbo su jais. Jie pakalbėjo, bet apie jokias skolas net nebuvo kalbos, jis (A. Ž.) jam paminėjo, kad greit važiuos gyventi į Lietuvą ir kad jis (A. Ž.) ieško, kas nuvežtų tą langą „V. B. AS“. Jis (A. Ž.) iš vis nesupranta, kaip taip gali pasisavinti daiktus ir pritempti kažkokį žmogų už kažkokias buvusias firmos skolas. Pasidomėjus tuo naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, galima rasti daug tokių pat atsiliepimų apie jį kaip ši situacija (18 b. l.).

Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis (T. P.) kalbėjo telefonu su A. Ž. ir tik su juo bendravo telefonu, kuris užsakė durų pervežimą iš Lietuvos Šiauliai į Norvegiją S.. Kaina net nebuvo aptarta telefonu, mano dėl to, kad niekas nesiruošė nieko mokėti. Penktadienį pasikrovė duris ir parsivežė jas į sandėlį, kur jis (T. P.) atsisakė jas transportuoti toliau, nes užsakovas jau nuo 2018 m. skolingas jo įmonei 510 Eur, ko pasėkoje duris buvo atsisakyta pristatyti užsakovui, kol jis nepadengs jau susidariusios skolos. Žinant šio veikėjo gabumus - atiduoti krovinį, tai tas pats, kas apvogti save, nes nei pinigų, nei gaminio nebematys. Todėl pamokinti praeities klaidų, nori, kad užsakovas pirma atsiskaitytų už suteiktas paslaugas praeityje, prieš jam suteikiant antrą paslaugą (už dyką, sau į nuostolį). Jis skolingas ir turi atiduoti skolą, durys - tai užstatas, paliktas jo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip A. Ž. pasakė telefonu: „Nemokėsiu, gali tas duris pasilikti“. Taip pat yra kitų žmonių, kurie daug papasakotų apie apgavystes ir sukčiavimus, atliekamus A. Ž. kitų žmonių ar įmonių atžvilgiu (28 b. l.).

Iš elektroninio pašto V. B. AS<(duomenys neskelbtini)matyti, kad laišką parašė D. M.. Laiške nurodyta, kad jis (D. M.) yra ,,V. B. AS“ direktorius ir dirba statybos direktoriumi. Jiems pagamino aliuminį langą Šiauliuose ir jis (D. M.) pradėjo ieškoti, kas atveš langą jam, bet langas nemažas yra ir jis (D. M.) negalėjo jo atsivežti su savo pastoviais vežėjais, nes jiems netilpo. Tada jis (D. M.) paprašė savo draugo A. Ž., kad surastų, kas langą jam atvežtų. A. Ž. paskambino ir pasakė, kad rado, kas atveš, paprašė, kad vežėjams jis (D. M.) nusiųstų sąskaitą muitinimui ir kur krovinį reikia pasikrauti. Jam (D. M.) A. Ž. paaiškino, kad skolų jis jokių asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga buvusi bankrutavusi sena firma, kuriai vadovavo A. Ž.. Jis (D. M.) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra vežę, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nepažįsta. A. Ž. niekad nėra dirbęs jo (D. M.) „V. b. as“ kompanijoje, tai nežino, ką jie sugalvojo su ta skola (29 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 11 d. PVM sąskaitos-faktūros N. KEL 06401 (surašytos anglų kalba, be parašų) matyti, kad ji išrašyta „V. b. As“, Company code (duomenys neskelbtini), Adress - (duomenys neskelbtini), paslauga Delivery Lithuania-Norway 2024-10-12 – 350 Eur, 2018-11-26 – 510 Eur, viso mokėti 860 Eur (37 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros N. KEL 01024 (be parašų) matyti, kad ji išrašyta pirkėjui A. Ž., nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), paslauga Lietuva-Norvegija/Delivery service Lithuania-Norway – 450 Eur, už Muitinės tarpininko paslaugas Lietuvoje/Customs brocer service in Lithuania – 60 Eur, viso mokėti 510 Eur (41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

CK 6.69 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise, kol skolininkas įvykdo prievolę, o sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato šio kodekso ketvirtosios knygos normos. CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Iš išdėstyto seka, kad aptarta tvarka gali būti sulaikytas tik skolininkui priklausantis daiktas.

Iš byloje surinktų duomenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 11 d. PVM sąskaita-faktūra N. KEL 06401, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 11 d. sąskaita Nr. LA-24-0682, D. M. paaiškinimai) matyti, kad daiktas, kurį sulaikė T. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), priklauso Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“ (direktorius D. M.), o ne A. Ž., tuo tarpu skolininkas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą N. KEL 01024, dėl kurio skolos, pasak T. P., ir buvo sulaikytas daiktas, yra fizinis asmuo A. Ž.. Duomenų, kad minėtą A. Ž. skolą yra iš A. Ž. perėmusi Norvegijos įmonė ,,V. B. AS“, šioje byloje nėra, netgi priešingai, iš D. M. pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmusi krovinį, nepagrįstai atsiuntė 500 eurų didesnę sąskaitą nei buvo sutarta. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius T. P.) nepagrįstai 2024 m. spalio 11 d. PVM sąskaitoje-faktūroje N. KEL 06401, išrašytoje Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“, įrašė apmokėjimui 510 Eur A. Ž. skolą, o Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“ šios sumos nesumokėjus, be pagrindo sulaikė Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“ priklausantį daiktą. Taigi, T. P. žinodamas, kad krovinys priklauso Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“, o skolininkas yra A. Ž., savavališkai sulaikė Norvegijos įmonei ,,V. B. AS“ priklausantį krovinį, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Kaip minėta, įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą T. P. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14765-2024 nepakeistą ir T. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.