Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims I. R., D. R. (D. R.), Vilniaus miesto 22-ajam notarų biurui ir Valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. R. (duomenys neskelbtini)mirė.

5. Atsižvelgdamas į šią aukščiau nurodytą aplinkybę, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sustabdė, iki paaiškės mirusiojo A. R. teisių perėmėjas, arba aplinkybės dėl kurių perėmimas neįvyko. Minėta nutartimi teismas taip pat pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui duomenis apie mirusiojo A. R. teisių perėmėjus.

6. 2018 m. gruodžio 5 d. teisme buvo gauta Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame notarė nurodė, jog po A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Vilniaus miesto 22-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl paveldimo turto įpėdiniai nesikreipė.

Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas, apeliacinis procesas nutrauktinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R., D. R., Vilniaus miesto 22-ajam notarų biuras ir Valstybės įmonė Turto bankas, nutrauktina

7. Proceso įstatyme numatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva (CPK 167 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai fizinis asmuo miršta, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi, vienos iš byloje dalyvaujančių asmenų mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir jo procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų (prašymų) ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.

10. Pareiškimo dalykas nagrinėjamoje byloje buvo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

11. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

12. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Be to, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

13. Taigi, bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

14. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teisė į juridinio fakto nustatymą, susijusį su palikimo priėmimo faktu ir daiktinėmis teisėmis, yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su pareiškėjo asmeniu, todėl ši teisė tiesiogiai pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.). Taigi, materialinių subjektinių teisių perėmimas šioje byloje, įvertinus ginčo pobūdį, nėra galimas. Esant negalimam procesinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių pareigų perėmimas.

15. Esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, civilinės bylos pagal suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo nagrinėjimas atnaujinamas, neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R., D. R., Vilniaus miesto 22-ajam notarų biuras ir Valstybės įmonė Turto bankas, nutrauktina (CPK 167 str. 1 d., 293 str. 7 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

16. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo plačiau nepasisako, kadangi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 167 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 7 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-660-794/2018 pagal suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo nagrinėjimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R., D. R., Vilniaus miesto 22-ajam notarų biuras ir Valstybės įmonė Turto bankas, nutraukti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.