Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) T. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties ir dėl 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2024 m. gruodžio 3 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui parengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl termino pateikti atskirąjį skundą pratęsimo bei nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties (ne)pagrįstumo

13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, privalo patikrinti ne tik tai, ar jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar jis pateiktas per nustatytus terminus, ar jį padavęs asmuo tam turi tokią teisę, bet ir tai, ar jis pateiktas dėl teismo nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektu. Tik nustačius visas šias sąlygas būtų galimas apeliacinis procesas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl termino pateikti atskirąjį skundą pratęsimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartis pareiškėjai įteikta 2024 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl termino pratęsimo atskirajam skundui pateikti. Teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikto prašymo trūkumams ištaisyti – kartu su atskiruoju skundu pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti, o ne pratęsti įstatymu nustatytą terminą. Nutartis pareiškėjai įteikta 2024 m. gruodžio 18 d., o 2024 m. gruodžio 19 d. pareiškėja pateikė teismui pakartotinį prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nutartimi nustatytų trūkumų neištaisė, teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė prašymą dėl termino pratęsimo.

16. CPK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas.

17. CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo nutartimi gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 77 straipsnio nuostatos nereikalauja iš proceso šalies, prašančios pratęsti teismo nustatytą terminą, prašymą motyvuoti ar pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus.

18. Tuo tarpu CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbių priežasčių praleistiems terminams atnaujinti neįžvelgė. Apeliantė, laikydamasi pozicijos, kad termino nėra praleidusi, atskiruosiuose skunduose visgi kelia jos teisės į teisingą teismą ir teisės būti išklausytai pažeidimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo aspektu.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 31 punktas).

21. Sutiktina su apeliante, kad pateikiant prašymą dėl procesinio termino pratęsimo 7 dienų terminas pateikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas T. Ž. pareiškimas dėl antstolio veiksmų, nebuvo praleistas. Minėta, nutartis pareiškėjai įteikta 2024 m. lapkričio 30 d., terminas procesiniam dokumentui paduoti baigėsi 2024 m. gruodžio 9 d., prašymas pratęsti procesinį terminą pareikštas 2024 m. gruodžio 3 d. Tačiau pareiškėja pačio atskirojo skundo nustatytu terminu nepateikė, tik pateikė prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, motyvuodama tuo, kad nustatytu terminu atskirojo skundo pateikti nesuspės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų nustatyti terminai negali būti pratęsiami, jie gali būti atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

22. Visgi, teismų praktikoje nurodoma, kad būtent klausimą (bylą) nagrinėjančio teismo pareiga yra remiantis pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (faktiniu reikalavimo pagrindu) bei dalyku (reiškiamu reikalavimu) kvalifikuoti keliamą klausimą, tai yra parinkti bei pritaikyti aktualias proceso bei materialiosios teisės normas.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dar nesuėjus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties apskundimo terminui, pateikė prašymą šį terminą pratęsti. Nors pareiškėjai kelis kartus buvo išaiškinta jos teisė į termino atnaujinimą, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau akivaizdu, jog pareiškėja tinkamai teismo išaiškinimų nesuprato, nes pareiškėja nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Kartu pažymėtina, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, sutiktina su apeliantės argumentais, kad terminas trūkumams pašalinti nustatytas pernelyg trumpas, nes nustatytu terminu buvo 5 nedarbo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Todėl šios aplinkybės taip pat reikšmingos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

25. Priežasčių konstatuoti pareiškėjos nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taigi, iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti.

Dėl 2025 m. sausio 17 d. nutarties (ne) pagrįstumo

26. Apeliantė T. Ž. 2025 m. vasario 7 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties atsisakyta priimti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos 2025 m. sausio 15 d. atskirąjį skundą.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos 2024 m. gruodžio 26 d. atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties buvo 2024 m. gruodžio 30 d. priimtas bei išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą nagrinėti apeliacine tvarka. Kadangi pareiškėja pakartotinai pateikė skundą dėl tos pačios pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos T. Ž. 2025 m. sausio 14 d. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties atsisakė priimti.

Dėl bylos procesinė baigties

28. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimo pagrindus, kadangi atnaujinti procesinį terminą pirmosios instancijos teismas galėjo ir savo iniciatyva, tačiau nagrinėjamu atveju tik formaliai nurodė, kad įstatymo nustatyti terminai negali būti pratęsti. Tokio pobūdžio klausimai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Remiantis išdėstytais motyvais, procesinio termino atnaujinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės (pareiškėjos) T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Apeliantės T. Ž. 2025 m. vasario 7 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutarties atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.