Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą išnagrinėjo ieškovo B2Kapital, UAB ieškinį atsakovui L. B., trečiajam asmeniui antstolei L. P. dėl įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nust a t ė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, 2023 m. rugsėjo 7 d. antstolės L. P. patvarkymo Nr. S-23-109-34476 matyti, kad antstolės kontoroje užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0109/15/00393, pradėta vykdyti pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015-04-14 vykdomąjį įrašą Nr. 14-1657 dėl 77 623,61 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų L. B. ir A. B. išieškotojai AB DNB bankas. Vykdomojoje byloje taip pat pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis, 2016-02-22 sudaryta tarp AB DNB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, patvirtina, kad AB DNB bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į 32 908,68 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2015-04-14 iki visiško skolos išieškojimo dienos, 227,10 Eur išlaidas, nurodytas vykdomajame įraše. Įsiskolinimas atsakovui susidarė pagal 2007 m. rugsėjo 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-604.

Antstolė, vykdoma vykdomąją bylą Nr. 0109/10/00500 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. B. išieškotojo B2Kapital, UAB naudai, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas K. B.. Palikimo po K. B. mirties niekas nepaveldėjo. K. B. vardu liko registruotas nekilnojamas turtas: (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš bylos, atsakovo tėvo vardu paliktas turtas nėra registruotas atsakovo vardu ir jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018 išaiškinta, kad kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. Siekiant nukreipti išieškojimą į konkretų nekilnojamąjį turtą, būtina atsakovo teises įregistruoti viešajame registre.

Atsakovas galimai siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su ieškovu, po tėvo mirties nepriima palikimo. Dėl tokių atsakovo galimai nesąžiningų veiksmų yra neabejotinai pažeidžiami ieškovo teisėti interesai į realų skolos išieškojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas išieškotojas (kreditorius) gali kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti skolininką priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu VĮ ,,Registrų centro‘‘ teritoriniame padalinyje pagal Nekilnojamojo turto buvimo vietą ir tokiu būdu apginti savo pažeistus interesus tuo atveju, jei skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti reikalavimo teisę.

Testamentų registro 2024 m. balandžio 24 d. išraše nurodoma, kad palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/201 konstatavo, kad kai teisinę reikšmę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas, t. y. įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą (kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo), toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent įpėdinis turi teisę, o ne pareigą priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 str. 2 d. nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir tuo pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (LAT 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008). Nerealizuodamas savo teisių į palikimą, skolininkas pažeidžia ieškovo interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y., kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui patvirtina 2015-04-14 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr.14-1657 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, kuris vykdomas antstolės L. P. kontoroje. Atsakovas nerealizuoja savo teisių į palikimą, t.y. nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovas nerodo iniciatyvos ar piktybiškai vengia tai daryti, siekdamas išvengti išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą. Toks atsakovo neveikimas iš esmės pažeidžia ieškovo interesus į operatyvų, ekonomišką ir realų skolos išieškojimą ir taip užkerta kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-320-969/2018 išaiškino, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo turtinės teisės pažeistos, t. y. atsakovas ieškovui skolingas pagal vartojimo kredito sutartį, todėl turi būti ginamos. Jų neginti tik dėl to, kad atsakovas iki šiol neatliko nustatytų procedūrų palikimui priimti, teismas neturi pagrindo. Įvertinusi tai, kad neapibrėžta situacija negalima, teismas sprendžia, kad atsakovo pareigos paveldėti atsakovo tėvo K. B. paveldėtą turtą ir tuo atsakyti už savo skolą ieškovui konstatavimas nekliudo taikyti aukščiau nurodytą ieškovo reikalavimą atlikti paveldimo turto procedūras, t. y. atsakovas turi nustatyta tvarka priimti palikimą ir tuo remiantis atsikaityti su ieškovu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 109 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo B2Kapital, UAB ieškinį patenkinti.

Į. L. B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo į paveldėtą turtą:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui B2Kapital, UAB, įmonės kodas 225516770, atsakovo vardu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo L. B. vardu, paveldėjimo teisės liudijimo L. B. vardu išdavimo ir paveldėto turto registravimo L. B. vardu VĮ „Registrų centras‘‘.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui B2Kapital, UAB, įmonės kodas 225516770, 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.