Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-153-544/2023

teisėja Loreta Miltenytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02595-2022-0

2023 m. vasario 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5381-488/2022, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5381-488/2022 pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovui V. D. dėl nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovei 3 536,72 Eur darbų kainą, 2 276,74 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatytus rangos darbų trūkumus pašalino ar ginčijo ieškovės pateiktos pretenzijos turinį. Atsakovo atliktų darbų trūkumus ieškovė laiko esminiais, atsakovas prieštaravimų byloje nepateikė, todėl teismas pripažino ieškovės teisių gynimo būdą – atitinkamai sumažinti darbų kainą, kaip proporcingą jos pažeistų teisių gynimo priemonę ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 3 536,72 Eur darbų kainą. Sprendė, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 2 dalis). Tam, jog būtų ištaisyti atsakovo atliktų statybos darbų defektai, ieškovė patyrė ir turės patirti papildomų išlaidų, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 2 276,74 Eur dydžio nuostolius.

5. Pasisakydamas dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atsakovas nurodo, kad ieškovė žinojo jo adresą (duomenys neskelbtini), telefono numerį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismui nurodė adresą, kuriame jis negyvena nuo 2020 m. pradžios. Akivaizdu, jog šioje civilinėje byloje buvo galimybė paskirti kuratorių. Paaiškino, jog jis jokiu būdu neišreiškė pozicijos dėl nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu tinkamai. Be to, ieškovė, žinodama, jog statybos darbus atliko kartu su V. D., kurio gyvenamąją vietą ieškovė taip pat žinojo, jo neįtraukė į bylą bendraatsakovu. Apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2022 m. lapkričio 29 d. prisijungęs prie savo banko sąskaitos, kai pamatė, jog pagal vykdomąją bylą antstolis nuskaičiavo 7 220,25 Eur. Iš karto kreipėsi į teismą ir gavo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą už akių. Tą pačią dieną sudarė sutartį su advokatu dėl pareiškimo rengimo ir pateikimo. Atsakovo teigimu, nėra jokių duomenų, kad jis bandytų piktnaudžiauti savo teisėmis. Minėtos aplinkybės lėmė, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl terminas turi būti atnaujintas, kadangi to nepadarius jam bus užkirstas kelias ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2020 metais datuotą nepasirašytą Darbų rangos sutartį, tačiau nenurodė, kodėl šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui, kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nenurodė, kokia pateikto įrodymo įtaka šalių ginčui ir net nesuformulavo prašymo jį priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas teikiamo dokumento savo iniciatyva nepriima ir prie bylos neprideda.

15. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį, 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

16. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-5381-488/2022 2022 m. birželio 2 d. priimtas ieškovės E. C. ieškinys atsakovui V. D. dėl nuostolių priteisimo, kuriame atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsakovui atsisakius priimti procesinius dokumentus ar nenustačius jo buvimo vietos, ieškovė prašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas nurodytu adresu 2022 m. birželio 3 d. atsakovui išsiuntė procesinius dokumentus, kurie teismui 2022 m. birželio 21 d. buvo grąžinti neįteikti su pastaba „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Gyventojų registro departamento duomenis buvo nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą pagal pažymą, veiklos vykdymo vieta nenurodyta, o atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota prie Panevėžio miesto savivaldybės. Todėl 2022 m. liepos 4 d. teismas priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo pranešimas paskelbtas ir procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais 2022 m. liepos 4 d. (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas, ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 26 d. išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą atsakovui už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Teismo sprendimas už akių 2022 m. liepos 26 d. išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu ir įteiktas viešo paskelbimo būdu, o 2022 m. rugsėjo 17 d. įsiteisėjo. 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismui grąžinta korespondencija, kurioje nurodyta, kad atsakovui ieškinyje nurodytu adresu siųsta sprendimo už akių kopija neįteikta, nes siunta neatsiimta per nustatytą terminą.

17. 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovas V. D. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, o 2022 m. gruodžio 5 d. buvo gautas jo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo ir termino tokiam pareiškimui pateikti atnaujinimo. Pašymą atnaujinti terminą atsakovas iš esmės argumentavo tuo, jog ieškovė, žinodama jo kontaktinius duomenis, jų nenurodė, o procesiniai dokumentai jam tinkamai įteikti nebuvo, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, atsakovui, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, neturėtų būti taikomas naikinamasis trijų mėnesių terminas.

18. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad apelianto V. D. prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti ir priimti minėtą pareiškimą gautas 2022 m. gruodžio 5 d. praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytus dvidešimties dienų ir trijų mėnesių naikinamąjį terminą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos tokiam pareiškimui pateikti, kuris baigėsi 2022 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo jį atnaujinti, kadangi atsakovas praleido įstatyme nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apeliantui atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, iš esmės neįvertino ir nepasisakė dėl visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias buvo nurodęs apeliantas, t. y. teismas nevertino priežasčių, nulėmusių termino praleidimą, jų svarbą bei įtaką apelianto galimybei laiku atlikti procesinius veiksmus. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida lėmė tai, kad apelianto prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas, tokį prašymą atsisakius priimti dėl praleisto ir neatnaujinto procesinio termino, buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

20. Proceso šalis objektyviai įgyja galimybę laiku atlikti procesinius veiksmus byloje tik tada, kai ji teismo informuojama apie prasidėjusį procesą bei šiame procese jai tenkančias pareigas įstatymo nustatyta tvarka (būdais). Todėl kiekvienu atveju sprendžiant prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti klausimą yra reikšmingas teismo procesinių dokumentų pasyviai bylos šaliai įteikimo būdas.

21. Nors sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai, tačiau CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui buvo įteikti tinkamai, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakyti priimti tokį pareiškimą. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu, t. y. teisingu bylos išnagrinėjimu. Jei šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesą, tai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui apginti savo galimai pažeistas teises. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakymas priimti tokį pareiškimą gali pažeisti proporcingumą tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

23. Šiuo atveju konstatuotina, kad, priėmus sprendimą už akių ir skundžiama nutartimi atsisakius sprendimą už akių peržiūrėti, atsakovui buvo nepagrįstai užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių procesinių teisių – teisę į tinkamą, rungtynišką procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises teisme. Atsakovas, sužinojęs apie sprendimą už akių, veikė aktyviai – nedelsdamas kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, pateikė argumentus, kodėl sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kodėl turėtų būti panaikintas, nedelsė kreiptis į teismą nepagrįstai ilgą laiką.

24. Nežiūrint aukščiau nutartyje nurodytų teismo išvadų, atkeiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo abejoti, ar tikrai buvo faktinių ir teisinių prielaidų visuma, reikalinga priimti procesiniam sprendimui įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskalbimo būdu, nes: nors ieškovė prašė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, bet nieko nenurodė dėl dokumentų įteikimo atsakovui per antstolius bei dėl kuratoriaus paskyrimo (CPK 39 straipsnis, 117 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnis, 130 straipsnio 1 dalis); ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. ir sausio 31 d. informavo atsakovą apie ginčo eigą SMS žinutėmis, tačiau ieškinyje teismui nenurodė jai žinomo atsakovo telefono numerio, kuriuo, tikėtina, teismas būtų turėjęs galimybę informuoti atsakovą apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalis); ieškovė skunde nurodo, kad turi šalių derintą rangos sutarties projektą su atsakovo adresu, tačiau jo pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant aukščiau nutartyje nurodytam teisiniam reguliavimui (15 punktas), nustatytoms faktinėms aplinkybėms (16-19 punktai) ir teismų praktikai (22 punktas), yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo, neįvertino, kad atsakovas nebuvo tinkamai (faktiškai, realiai) informuotas apie pradėtą civilinę bylą, nagrinėdamas pareiškimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog teisine fikcija grindžiamas procesinių dokumentų įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamai situacijai taikė CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių naikinamąjį terminą sprendimui už akių peržiūrėti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad apeliantas prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir apeliantui atnaujinti praleistą terminą šiam pareiškimui paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 287 straipsnis, 288 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Ieškovė E. C. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui V. D. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareiškimui dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5381-488/2022 peržiūrėjimo paduoti ir perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.