Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-14 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė R. K. skirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmė R. K. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią R. K. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2015-01-14.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis ir G. K., veikdami kartu, 2014 m. kovo 23 d. apie 19.26 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai - prekybos centro darbo metu vaikštant lankytojams ir pirkėjams, pagrobti svetimą turtą - asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią aukų dėžutę 500 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais - 516,57 Lt, 8 eurais (pagal 2014-03-23 oficialų lito ir euro kursą – 27,60 Lt (1 euras - 3,45 Lt)), 30 Rusijos rublių (pagal 2014-03-23 oficialų lito ir rublio kursą - 2,10 Lt (1 Rusijos rublis - 0,07 Lt)), 5 JAV centų moneta (pagal 2014-03-23 oficialų lito ir JAV dolerio kursą - 0,13 Lt (1 JAV doleris - 2,50 Lt)), iš viso asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ turto už 1046,40 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojos.

Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu pasikėsinus atvirai pagrobti svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuos Respublikos BK 56 str.

Paskirdamas nuteistajam R. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. pasikėsino įvykdyti apysunkį (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam, kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – artima minimaliai Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Taigi teigti, kad paskirta bausmė yra per giežta, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, būdamas laisvėje dirbo, jo pajamos buvo gaunamos teisėtu būdu, kad jis 9 mėnesius yra sulaikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir per šį laikotarpį jis 3 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos, kad jis laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir siekia greičiau grįžti pas šeimą, nuteistąjį R. K. apibūdina teigiamai, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, teisinga savo rūšimi ir dydžiu, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-14 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. K., išlaidas iki 2015-03-12 sudaro 46 Eur 32 ct advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.