Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės ir nuteistojo V. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu V. K. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausmė.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. liepos 13 d.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti V. K. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. vasario 21 d. ir atliktos bausmės dalį pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

Iš nuteistųjų E. B. ir V. K. priteista solidariai 845 Eur turtinės žalos atlyginimo E. M..

Šiuo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisto E. B. apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. B. ir V. K. nuteisti už tai, kad 2021 m. spalio 3 d., apie 23.45 val., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), perlipę per tvorą ir tokiu būdu įsibrovę į saugomą teritoriją, išėmę K. B. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) verandos stiklą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą ir iš jo pasikėsino pagrobti svetimą, K. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes bute nerado vertingų daiktų.

Be to, E. B. ir V. K. nuteisti už tai, kad 2021 m. spalio 4 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą, E. M. priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Eur vertės, ir jame buvusį E. M. priklausantį turtą: taktines pirštines, 15 Eur vertės, prožektorių, 30 Eur vertės, taktinį diržą, 15 Eur vertės, su trimis vienetais dėtuvių dėklų, bendros 24 Eur vertės, dėtuvių krepšelį, 10 Eur vertės, du krepšelius, bendros 20 Eur vertės, devynis vienetus pirotechnikos gaminių, bendros 7,20 Eur vertės, žiebtuvėlį, 1 Eur vertės, ir pavogė automobilyje buvusį Lietuvos kariuomenei priklausantį turtą: 3 vnt. dėklų automatinio ginklo dėtuvėms, bendros 11,40 Eur vertės, dėklą rankinei granatai, 7,33 Eur vertės, ekipuotės liemenę, 26,62 Eur vertės, 9 vnt. maisto davinių, bendros 51,03 Eur vertės, taip padarė nukentėjusiajam E. M. bendrą 922,20 Eur vertės turtinę žalą ir Lietuvos kariuomenei padarė bendrą 96,38 Eur turtinę žalą.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vaiko gerovės ir globos centro bendruomeninių globos namų „(duomenys neskelbtini)“ sporto salėje iš K. K. paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart Z“, 60 Eur vertės, kuriame buvo Bitės „LABAS“ SIM kortelė, 3 Eur vertės, ir jo nebegrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, K. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. K. bendrą 63 Eur turtinę žalą.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vaiko gerovės ir globos centro bendruomeninių globos namų „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kambaryje, matant socialinio darbuotojo padėjėjai R. K., išlaužė spintelės užrakinto stalčiaus užraktą ir taip įsibrovęs į saugyklą atvirai pagrobė svetimą Vaiko gerovės ir globos centrui priklausančio automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktą, 60 Eur vertės, ir garažo vartų atidarymo ir uždarymo pultelį, 35 Eur vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas pavogtą raktą ir pultelį, įsibrovė į patalpą, adresu (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 6, t. y. Vaiko gerovės ir globos centrui priklausantį garažą, ir pasikėsino pavogti garaže stovėjusį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 204,84 Eur vertės, tačiau jo nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo išsikrovęs automobilio akumuliatorius ir automobilis neužsivedė, taip dėl Vaiko gerovės ir globos centrui priklausančio automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakto ir garažo vartų atidarymo ir uždarymo pultelio pagrobimo padarė Vaiko gerovės ir globos centrui 95 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė L. I. Baguckienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, – nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį dėl 845 Eur turtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. ir V. K. solidariai 845 Eur žalos atlyginimo E. M.. V. K. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteisti iš civilinio atsakovo Vaiko gerovės ir globos centro (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) 422,5 Eur žalos atlyginimo E. M.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Argumentuoja, jog teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo E. B. ir V. K. nusikaltimus, paskyrė bausmes, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas teisingai nustatė, jog nukentėjusysis E. M. patyrė 845 Eur turtinę žalą dėl neteisėtų E. B. ir V. K. veiksmų, todėl teisėtai ir pagrįstai civilinį ieškinį patenkino visiškai ir šios žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad V. K. yra nepilnametis ir, jam neturint lėšų, žalos atlyginimas subsidiariai priteistinas iš jo atstovo pagal įstatymą – Vaiko gerovės ir globos centro.

3. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog išėjęs į laisvę norės mokytis, dirbs.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėja, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono vaiko gerovės ir globos centro atstovas – atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti. Vaiko gerovės ir globos centro atstovas nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė, kad Vaiko gerovės ir globos centras būtų padaręs nusižengimų ar nepriežiūrą V. K. atžvilgiu, todėl V. K. pats turi prisiimti atsakomybę, juolab kad jis turi asmeninėje sąskaitoje susitaupęs pinigų – jam mokamos vaiko išmokų sumos.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Prokuratūra apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, nuteistųjų V. K. ir E. B. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir skirtomis bausmėmis, tačiau mano, jog teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo E. M. civilinio ieškinio klausimą. Teismas, apeliantės manymu, neatsižvelgė į aplinkybę, kad V. K. yra nepilnametis ir, jam neturint lėšų, žalos atlyginimas subsidiariai priteistinas iš jo atstovo pagal įstatymą – Vaiko gerovės ir globos centro. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip pagrįstą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakiai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Taigi, subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu.

7. Tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Ši dalis turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą padariusių asmenų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis). Beje, nepilnamečio pabėgimas, pasišalinimas iš globos (rūpybos) namų savaime nepašalina institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. Priešingai, šią aplinkybę reikėtų vertinti kaip globos (rūpybos) institucijos darbuotojų aplaidumą auklėjant nepilnametį ir rūpinantis jo priežiūra. Rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 straipsnis). Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra arba nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą.

8. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo metu už nepilnamečio V. K. elgesio kontrolę buvo ir dabar yra atsakingas rūpintojas – Vaiko gerovės ir globos centras. Duomenų, jog V. K. turi grynaisiais ar yra susitaupęs pakankamai lėšų priteistai turtinei žalai atlyginti asmeninėje sąskaitoje, į kurią, centro atstovo teigimu, jam pervedamos vaiko išmokos, byloje nėra pateikta. Taip pat nėra jokių atstovo pagal įstatymą deliktinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad Vaiko gerovės ir globos centras tinkamai vykdė savo pareigą, numatytą CK 3.273 straipsnyje, kontroliuoti ir prižiūrėti šio nepilnamečio elgesį. Todėl apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo pagrindą taikyti CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisdamas žalos atlyginimą solidariai iš abiejų nuteistųjų nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyti, kad nuteistajam V. K. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteisiamas iš civilinio atsakovo Vaiko gerovės ir globos centro 422,5 Eur turtinės žalos atlyginimas E. M.. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo pagal civilinį ieškinį priteisimo pakeistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo V. K. parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės individualizavimo taisyklių, skirdamas bausmę nepilnamečiui V. K., teismas laikėsi tinkamai. Teismas įvertino, kad V. K. padarė tris apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, kad jo veikose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. K. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau charakterizuojamas neigiamai, turi sveikatos sutrikimų, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine nuobauda. Todėl jam už nusikalstamas veikas teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė laisvės atėmimo bausmes, jas teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę, ir paskyrė V. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 3 metams bausmę. Po to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, apylinkės teismas pagrįstai šią bausmę subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu V. K. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri apelianto kvestionuojama kaip griežta bausmė.

11. Teisėjų kolegija, papildydama apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus, pažymi, jog V. K. būdamas laisvėje iš ankstesnių švelnesnių bausmių nepasimokė, o vėl darė naujus savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei. Todėl jam už aktualias nusikalstamas veikas teisingai parinktos ir skirtos būtent laisvės atėmimo bausmės. Už vieną vagystę (nesunkų nusikaltimą) ir tris kvalifikuotas vagystes (apysunkius nusikaltimus) V. K. nuosprendžiu paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta. V. K., kaip nepilnamečiui, paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas savo dydžiu yra mažesnės nei BK 178 straipsnio 1, 2, 3 dalių sankcijose numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Teismas pagrįstai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas V. K. skirtas bausmes, o po to skirtą subendrintą bausmę subendrino su 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri jam skirta minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu. Nustatydamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo 6 metams bausmę, teismas prie griežtesnės 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik pusę nauju nuosprendžiu skirtos subendrintos bausmės dydžio.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir dar labiau švelninti skirtą bausmę V. K. pagrindo neturi. Apelianto neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nepasikeis. Apelianto deklaruojami geri norai laisvėje mokytis, dirbti savaime nepaneigia jo jaunos recidyvios asmenybės ir padarytų nusikaltimų nuosavybei pavojingumo, o tai kartu neleidžia patikėti tuo, jog laisvėje jis pasikeis ar bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

13. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirtoji V. K. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Todėl pakeisti nuosprendį (jo dalį) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti – papildyti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta iš nuteistųjų E. B. ir V. K. priteisti solidariai 845 Eur turtinės žalos atlyginimo E. M., nustatant, jog V. K. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš Vaiko gerovės ir globos centro (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) priteisiamas 422,5 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam E. M..

Nustatyti, kad ši Vaiko gerovės ir globos centro pareiga pasibaigia, kai V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgis turto arba uždarbį, kurio pakaks žalai atlyginti.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.